Iš išmetimo vamzdžio rūkstantys juodi dūmai buvo labai dažnas reiškinys prieš 20 ar daugiau metų, kai beveik kiekviename mikrorajone buvo galima pamatyti važiuojantį dyzelinį variklį turintį seną automobilį, iš kurio virsdavo juodų dūmų kamuoliai.
Šiuo metu gatvėje smarkiai dūmijančių automobilių pamatysite retai, nes buvo sugriežtinti ekologijos ir taršos reikalavimai, todėl eksploatuojamų automobilių būklė labai pagerėjo. Tačiau tai nereiškia, kad tokios problemos keliuose nebeliko.
Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos „Motointegrator.com“ atstovas Mindaugas Šerėjus teigia, kad iš išmetimo vamzdžio besiveržiantys juodi dūmai yra palaipsniui atsirandantis gedimo požymis. Daugumai dyzeliniu varikliu varomų transporto priemonių būdingi tokio tipo gedimai, nesvarbu, ar vairuotojas rūpinasi savo transporto priemone ir jos variklio technine būkle, ar ne, nes tai nutinka tiesiog dėl komponentų susidėvėjimo.
„Nesvarbu, ar juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio pasirodo paleidžiant variklį, ar tik važiuojant, gedimo priežastis dažniausiai viena – netinkamas degalų degimas variklio kameroje. Reikėtų pabrėžti, kad padidėjusio dūmingumo problema daugeliu atvejų būdinga tik dyzeliniam varikliui, nes tai lemia tokio variklio veikimo ir pačių dyzelinių degalų degimo specifika“, – sako M. Šerėjus.
Dažniausios juodų dūmų atsiradimo priežastys
Juodų dūmų atsiradimo priežastis paprasta – tai nutinka, kai į degimo kamerą patenka per riebus degalų ir oro mišinys. Taip gali įvykti dėl per didelio kiekio į variklį įpurškiamų degalų. Kartais problemos priežastis slypi įsiurbimo sistemoje, kai variklis neaprūpinamas reikiamu oro kiekiu. Nors pats gedimas gali atrodyti akivaizdus, tačiau tiksliai nustatyti problemą ir įvardinti „kaltininką“ nėra taip paprasta. Jūsų mechanikas turės patikrinti beveik visus įpurškimo ir uždegimo sistemos elementus, o šiuolaikiniuose varikliuose ją sudaro mažiausiai šeši atskiri elementai.
Pasak M. Šerėjaus, dyzelinio variklio atveju tokie požymiai gali rodyti turbokompresoriaus, purkštuvų, kietųjų dalelių filtro, kaitinimo žvakių arba didelio slėgio degalų siurblio gedimą. Padidėjęs dūmingumas gali būti ir netinkamai atlikto variklio galios didinimo pasekmė. Ir nors toks potencialių gedimų sąrašas gali reikšti ilgą ir nepigią diagnostiką, taip nutinka ne visada. Mechanikui prijungus diagnostikos įrenginį ir nustačius klaidų kodus, šis sąrašas dažniausiai gerokai sutrumpėja. Tačiau net ir kompiuterinė diagnostika ne visada parodo konkrečią gedimo priežastį, kartais dėl to, kad jų būna net keletas.
„Paprašykite savo mechaniko, kad, atlikęs kompiuterinę diagnostiką, tolesnę patikrą pradėtų nuo elementų, kuriuos išmontuoti yra pigiau. Pavyzdžiui, tegul iš pradžių patikrina kaitinimo žvakes, o ne turbokompresorių arba purkštuvus. Kaitinimo žvakės dažnai susidėvi greičiau nei kiti minėti elementai, tai būna ir viena iš dažniausiai pasitaikančių gedimo priežasčių“, – pataria autoservisų paieškos platformos „Motointegrator.com“ atstovas.
Be to, esant dyzelinio variklio gedimui, dėl kurio automobilio dūmingumas labai padidėja, pasekmės gali būti rimtesnės, nei atrodo iš pradžių. Iš išmetimo vamzdžio rūkstantys juodi dūmai labai greitai užkemša kietųjų dalelių filtrus, nes išmetimo sistemoje susidaro daug daugiau suodžių, nei įprastai. Kad dėl tokio nepageidaujamo efekto kietųjų dalelių filtras nebūtų pažeistas nepataisomai, padidėjus dūmingumui, reikėtų kuo skubiau pašalinti gedimą. Priešingu atveju pažeidimo mastas didės, kol galiausiai filtras taps nebepataisomas, o jo keitimas yra brangus, nesvarbu, kokio senumo ar modelio yra automobilis.
Ar benzininiai varikliai yra atsparūs šiam reiškiniui?
Deja, bet benzininiai varikliai taip pat nėra apsaugoti nuo padidėjusio dūmingumo ar juodų dūmų atsiradimo, tačiau šio tipo varikliams tai pasireiškia daug rečiau. Jei iš automobilio su benzininiu varikliu išmetimo sistemos rūksta juodi dūmai, reikėtų patikrinti, ar tinkamai veikia deguonies jutiklis ir ar dėl to variklyje nesusidaro suodžių. Viena iš priežasčių gali būti ir blogai sureguliuotas variklis, dažniausiai autoservise keičiant skirstymo diržą.
„Visos šios padidėjusio dūmingumo problemos yra susijusios su per riebiu degalų ir oro mišiniu. Variklis tiesiog nesugeba jo sudeginti. Nesudegusių degalų likučiai kartu su išmetamosiomis dujomis patenka į išmetimo sistemą ir susidaro tam tikri šalutiniai degimo produktai, mums įprastai žinomi kaip suodžiai. Tiek dyzeliniame, tiek benzininiame variklyje juodi dūmai dažniausiai matomi ne nuolat, bet tik tam tikru momentu, stipriau nuspaudus akceleratoriaus pedalą. Dūmingumas dar padidėja, kai variklis gauna didelę apkrovą – važiuojant į įkalnę, tempiant krovinį ir panašiai“, – teigia M. Šerėjus.
Esant mažiems variklio sūkiams, sumažėja į degimo kamerą per įsiurbimo sistemą įpurškiamų degalų kiekis. Dėl lieso mišinio tiek benzininiame, tiek dyzeliniame variklyje negali susidaryti juodos išmetamosios dujos.
