Seimo Sveikatos reikalų komitetas neseniai pritarė siūlymui trumpinti prekybos alkoholiu laiką. Tačiau trijų nedidelių Jurbarke esančių parduotuvių savininkas tikina, kad tai gali būti kritinis smūgis jo valdomoms parduotuvėms, kuris galimai baigsis jų uždarymu.
Verslininkas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, trijų nedidelių maisto prekių parduotuvių provincijoje savininkas, Gintaras Stoškus mano, kad numatomi prekybos alkoholiu apribojimai neigiamai paveiks jo verslą.
„Labai neigiamai paveiks. Yra susiklosčiusi tokia situacija, kad kaimų ir miestelių parduotuvėse maisto produktų pirkimas yra iš pačio ryto. Netiesa, kad ten nuo pat parduotuvės atidarymo puola atsipagirioti norintys žmonės. Paprastai parduotuvės daugelyje kaimelių išnykę, likusios parduotuvės tik didesniuose miesteliuose, kur atvyksta žmonės su reikalais, apsilanko parduotuvėje ir perka maisto produktus. Nėra taip, kad alkoholis tuo metu (ryte – DELFI) vyrautų“, – situaciją nupasakoja G. Stoškus.
Griežčiau ribojant prekybos alkoholiu laiką, kaime gyvenantys neturės galimybės nusipirkti ne tik alkoholio, bet ir maisto produktų, teigia verslininkas. Anot jo, tokia situacija gali susiklostyti įsigaliojus svarstomiems pakeitimams, dėl kurių gali tekti parduotuves atidaryti vėliau, o kai kurie verslininkai svarsto apie galimybę mažinti darbuotojų etatų skaičių.
Siūlymus vadina „parodomąja priemone“
G. Stoškus prekybos alkoholiu laiko ribojimus vadina „parodomąja priemone“, nuo kurios labiausiai nukentės smulkusis verslas. Jo žodžiais, ne kiekvienas perkantis alkoholį ryte juo piktnaudžiauja – tai tiesiog gali būti vienintelis laikas, kada kaimo gyventojas ateina į parduotuvę.
„Tarkime, į miestelio parduotuvę ateis žmogus, neturintis problemų su alkoholiu, kuris bus atvykęs iš šalia esančio kaimelio. Jam gal reikės to gėrimo nusipirkti, gal nebūtinai vartojimui iš karto. Ne kiekvienas linkęs laukti. Atitinkamai nukentės ir prekyba. O kad mes esam ta tauta, kuri vis tiek vartosime alkoholį, niekam nekyla abejonės. Taip, yra viršyta saikingo alkoholio vartojimo riba, bet ta grupė, turinti problemų, yra tik 14 proc.“, – kalba G. Stoškus.
Pašnekovo teigimu, jo valdomose parduotuvėse svaigalų pardavimai sudaro 35 – 40 proc. visos apyvartos, o ne kuriose kaimo parduotuvėse šis skaičius gali siekti ir 60 proc. Tiesa, G. Stoškus sako, kad visgi pagrindinis alkoholio pirkimas vyksta ne ryte, o vidury dienos.
„Kodėl kaimų ir miestelių parduotuvėse smulkus verslas parduoda daug alkoholio, – retoriškai klausia G. Stoškus. – Dėl nelygių konkurencijos sąlygų su prekybos centrais susiklostė tokia situacija, kad didžiąją dalį maisto produktų prekybos yra perėmę didieji centrai.“
Pašnekovas tikina, kad didžiausi alkoholio kiekiai parduodami ne mažose kaimo parduotuvėse, o didžiuosiuose prekybos centruose. „Atrodo, kad tai (kaimo parduotuvėse parduodamas alkoholio kiekis – DELFI) yra didelis procentas, bet kada pažiūri, kad kaimo parduotuvėse suprekiaujama iki 1000 eurų per dieną, tai 40 proc. alkoholio apyvartos nėra tiek daug. Paimkim prekybos centrus. Jeigu prekybos centras į dieną suprekiauja nemažiau 100 tūkst. eurų, o pas juos alkoholis sudaro 11 tūkst. eurų, tai kur mes parduodam tą alkoholį. Tegul valdžios vyrai pažiūri statistinius duomenis, pažiūri realius skaičius ir atsivers akys, kur mes viską parduodam. Kaimas nėra prasigėręs labiau už miestą, tendencijos tos pačios ir mieste, ir kaime“, – aiškina G. Stoškus.
Gali tekti atleisti darbuotojus.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą siūloma, kad alkoholiu būtų leidžiama prekiauti 10 – 20 val. pirmadieniais – šeštadieniais, o sekmadieniais 10 – 15 val. Jurbarko verslininkas sako, kad, įvedus šiuos pakeitimus, parduotuvių darbo laiką tektų taikyti prie jų, o jei sumažės apyvarta, teks atleisti ir darbuotojus. Bent jau kol kas verslininkas teigia darbuotojų skaičiaus nesiruošiantis karpyti: „Jeigu nebus priima specializuotų parduotuvių koncepcija, tai mes etatų negalvojame mažinti. Bet jeigu toliau vyks taip, tai tada reikės mažinti etatus ir galbūt galvoti apie užsidarymą“, – prognozuoja G. Stoškus.
G. Stoškus sako, kad apie savo verslo ateitį spręs stebėdamas apyvartos pokyčius jau įsigaliojus draudimams. „Jeigu keistųsi darbo valandos ir dirbtumėme nuo 10 val., galbūt mūsų pirkėjai prisitaikytų prie šito darbo laiko, bet ar taip bus – sunku pasakyti. Viską parodys laikas. Bet nebus taip, kad verslas matys, jog situacija blogėja, bet vis tiek lauks natūralios mirties“, – kalba.
Parduotuvių savininko teigimu, alkoholio vartojimą bandoma pažaboti „ne nuo to galo“. „Pasaulinė sveikatos organizacija, kaip pagrindines priemones, numato sveikatos sistemos intervencijas. Tai reiškia gydytojų, specialistų darbą su stipriai geriančiais. Aš kalbėjau su psichiatrais, kurie dirba toje srityje, jie pripažino, kad gydytojas gali padėti tam stipriai geriančiam“, – savo manymu efektyvesnes priemones pradeda vardyti G. Stoškus. Taip pat jis sako tikintis, kad pažaboti alkoholio suvartojimą padėtų ir švietimas mokyklose, socialinės akcijos, nukreiptos prieš alkoholį, griežtesnis prekybos svaigiaisiais gėrimais licencijų išdavimas. „Mūsų valstybėje nėra stabilumo. Pasakytų tiesiai šviesiai, kad smulkus verslas – nereikalingas, užsidarom“, – pokalbį reziumuoja verslininkas.
Prekybos laiko ribojimas – efektyviausia priemonė
Tačiau Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius tikina, kad prekybos alkoholiu laiko vėlinimas ryte – nekvestionuotiną naudą mažinant alkoholio vartojimą teikianti priemonė. „Galbūt mes galėtume diskutuoti dėl vakaro, bet ryto vėlinimas yra efektyviausia priemonė. Mes ir kalbame apie tą alkoholizmą, kurį mes bandome pažaboti, kai ryte ateina žmonės, jie išgeria alkoholio ir tada eina į darbą. Vėlinimas yra pati efektyviausia priemonė ir čia sutinka apskritai visi. Aš nematau jokių platesnių diskusijų šiuo klausimu. Aš nuoširdžiai sakau, kad turiu įvairių nuomonių apie tuos siūlymus, bet ryto ilginimas manau yra efektyviausia. Mes turime statybų sektorių, kuris labai kenčia dėl to, nes darbuotojai ateina ryte jau išgėrę, ir kitus. Su mumis, manau, sutiktų ir pati pramonė, ir prekybininkai“, – kategoriškai į skundus atsako V. Sinkevičius.
Jis taip pat sako netikintis, kad, sutrumpinus prekybos svaigalais laiką, smūlkūs prekybininkai labai stipriai nukentės. „Aš nemanau. Su degalinėmis labai panašus pavyzdys, buvo sukeltas didelis triukšmas, kad degalinėse uždraudus prekiauti alkoholiu jos užsidarys ir reiks atleisti darbuotojus. Kiek degalinių užsidarė? Visos dirba kaip dirbusios, nes turbūt degalinių pagrindinis pelnas yra iš kuro.
Lygiai taip pat ir čia, dviejų valandų pavėlinimas neturės jokių dramatiškų pasekmių. Aš noriu pasižiūrėti ir valstybiniu mastu, ar tos dvi valandos padidins darbo našumą, ar daugiau turėsime darbuotojų, kurie eina blaivūs į darbą – tas vienam ar kitam sektoriui pasijaus. Kiek mes turime problemų, kad žmonės, turėdami galimybę įsigyti alkoholio ryte, susivilioja ta galimybe ir nenueina į darbą. Kiek dar valstybė išleidžia ligų, sukeltų alkoholio, gydymui. Aš nemanau, kad šioje vietoje matysim kažkokį dramatišką smulkaus ir vidutinio verslo kritimą“, – teigia V. Sinkevičius.
„Tai (alkoholio prieinamumo ribojimas – DELFI) nebus tas klausimas, kurį verslininkai palaikys. Bet reikia ir valstybinio požiūrio. Reikia sau atsakyti į vieną klausimą: ar mes turime alkoholizmo problemą valstybėje? Aš manau, kad visi atsakys, jog tikrai turime“, – apibendrina „valstietis“.
Geriantys prisitaikys prie pokyčių
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prekybos alkoholiu laiko trumpinimas nebus pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu smulkių parduotuvių uždarymą.
„Aš manau, kad poveikis mažmeninei prekybai bus minimalus, nes tie, kurie planuoja įsigyti alkoholį, suplanuos savo dieną taip, kad jiems būtų patogu jo įsigyti. Lygiai taip pat kaip ir praeityje prekiaudavo naktį, po to atsirado draudimas, tai dabar antplūdis parduotuvėse būna prieš dešimtą, besibaigiant prekybai alkoholiu. Aišku, šiek tiek sumažins spontanišką vartojimą, kai kažkas sugalvoja, kad nori suvartoti alkoholio ar pritrūksta jo, ribojamas prekybos laikas kartais gali užkirsti kelią tam spontaniškam vartojimui. Todėl šiek tiek sumažėtų mažmeninė prekyba, bet supraskime, kad tai – pagrindinis šios priemonės tikslas, sumažinti tą spontanišką alkoholio vartojimą, pirkimą. Bet čia yra priemonė, kuri yra labiausiai pasverta, lyginant su kitais draudimais, pavyzdžiui, lauko kavinėms“, – kalba N. Mačiulis.
DELFI primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas derasi dėl priemonių paketo, skirto mažinti alkoholio prieinamumą. Planuojama trumpinti jo pardavimo laiką, uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, didinti amžių, nuo kurio galima pirkti ir vartoti svaigalus, uždrausti prekiauti alkoholiu nemokamų masinių renginių metu. Visi šie siūlymai rytoj bus svarstomi Seime.
Mindaugas Laukagalis
“Delfi” informacija
