Darbo paieška Lietuvoje kelia įvairių iššūkių – kandidatai dažnai lieka be atsako, o ypač regionuose žmonės pasikliauja pažintimis ir rečiau ryžtasi ieškoti naujų galimybių.
Nors darbo rinkos aktyvumas Lietuvoje išlieka didelis, kandidatų patirtys rodo, kad kelias nuo paraiškos pateikimo iki įsidarbinimo dažnai tampa iššūkiu. Didžiausios personalo atrankų įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ atlikta apklausa atskleidė, kad tai dažniausiai lemia stringanti komunikacija ir grįžtamojo ryšio stoka.
Apklausos duomenimis, daugiau nei pusei (52 proc.) darbo ieškančių, bet šiuo metu nedirbančių asmenų darbdaviai išvis neatsako į jų paraiškas. Vertinant visų apklaustųjų atsakymus, 18 proc. respondentų, per pastaruosius 5 metus ieškojusių darbo, nurodė, kad darbdaviai dažniausiai visai neatsako į jų siunčiamus gyvenimo aprašymus arba tik patvirtina kandidatūros gavimą, bet vėliau nebesusisiekia. Dar 11 proc. pažymėjo, kad atsakymo teko laukti 1–2 savaites, o vos 9 proc. apklaustųjų teigė, kad naują darbą rado lengvai – visas procesas truko mažiau nei mėnesį.
„Šie skaičiai atspindi ne tik darbo ieškančiųjų nusivylimą, bet ir sisteminę komunikacijos spragą Lietuvos darbo rinkoje. Kai labai daug kandidatų lieka nežinioje – nesulaukia jokios žinutės iš darbdavių – tai signalizuoja apie būtinybę peržiūrėti atrankų procesus ir požiūrį į kandidatus“, – teigia įmonės vadovas Jurgis Kovas.
Pažinčių vaidmuo darbo paieškoje išlieka svarbus
Nors dauguma darbo ieškančių žmonių vis dar naudojasi skelbimų portalais ar socialiniais tinklais, apklausa parodė, kad pažintys taip pat išlieka reikšmingu kanalu – ne tik regionuose, bet ir miestuose.
Žvelgiant bendrai, pažinčių svarba darbo paieškoje tarp regionų ir didmiesčių gyventojų skiriasi nedaug – Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose darbą per pažįstamus yra gavę 13 proc. apklaustųjų, miesteliuose ar kaimo vietovėse 14 proc., Šiaulių apskrityje – taip pat 13 proc., Panevėžio – 11 proc., Tauragės – 9 proc., Telšių – 5 proc. Labiausiai šiuo požiūriu išsiskiria Alytaus (29 proc.) ir Utenos (20 proc.) apskričių gyventojai.
„Šie skaičiai rodo, kad darbo ieškančių žmonių aplinka – draugai, buvę kolegos, šeimos nariai – vis dar yra svarbus informacijos šaltinis. Todėl darbdaviams vertėtų nepamiršti, kad patenkinti darbuotojai dažnai tampa jų ambasadoriais: ne tik rekomenduoja įmonę kitiems, bet ir tiesiogiai atveda naujus kolegas, – sako J. Kovas. – Tokia rekomendacija – tai pasitikėjimo ženklas, kurio negalima nusipirkti reklama.“
Regionų gyventojai darbo pokyčius vertina atsargiau
Apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus apie darbo keitimą dažniau galvojo didmiesčių gyventojai nei mažesnių miestų ar kaimo vietovių atstovai. 53 proc. miestelių ir kaimo gyventojų bei 46 proc. miestų gyventojų teigė per šį laikotarpį apie darbo keitimą net nesvarstę. Tuo metu Vilniuje tokių buvo 36 proc., kituose didmiesčiuose – 39 proc. Bendras šalies vidurkis siekia 44 proc. Žvelgiant į regionus, mažiausiai linkę keisti darbą buvo Panevėžio (56 proc.), Marijampolės (51 proc.), Telšių (48 proc.) ir Šiaulių (47 proc.) apskričių gyventojai.
J. Kovas atkreipia dėmesį, kad tokie skaičiai gali atspindėti regionų darbo rinkos ypatumus. „Žmonės, ilgus metus dirbantys toje pačioje vietoje, rečiau ima dairytis naujų galimybių – vienus stabdo ribotas darbo pasiūlymų pasirinkimas, kitus – įprasta rutina ar įsitikinimas, kad dabartinis darbas atitinka jų lūkesčius. Tokia situacija dažnai siejama ne su pasyvumu, o su atsargesniu požiūriu į pokyčius ir didesne darbo stabilumo svarba mažesniuose miestuose“, – komentuoja įmonės vadovas.
