Panašu, kad daugiau nei įprasta lietuvių šią vasarą leis Lietuvoje. 12 vasaros savaitgalių, daugeliui ir ilgai lauktos atostogos. Sugalvoti ką veikti, kad būtų išties įdomu, originalu, naudinga ar prasminga, nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kad nustebintų daug pasaulio mačiusius išrankesnius tautiečius, iš kailio neriasi ne tik šalies kurortai, viešbučių, dvarų ar etnografinių sodybų puoselėtojai, bet ir maršrutų po Lietuvą rengėjai. Išsiilgę kelionių lietuviai vis intensyviau ieško informacijos apie nematytas, dar neatrastas, unikalias vietas. Paklausa šalies pažinimui šiandien pasiekusi piką.
„Jeigu anksčiau keliautojai užsienio šalyse ieškojo neįprastų ir, svarbiausia, neapgultų turistinių vietų, tai šiandien anksčiau buvusios sausakimšos, jos yra tokios pat didingos, tik vienišos. Išties unikalus laikotarpis. Kaip ir tai, kad šiandien yra tobulas laikas geriau patyrinėti savo šalį, kuri galbūt nepelnytai buvo pamiršta kelionių mėgėjų. Neatrasta ir neregėta Lietuva tikrai gali nustebinti nekeliavusius po savo gimtą šalį. Eiti Lietuvos mylėtojų sudarytais maršrutais nepaprastai įdomu – toks pažinimas vertas kiekvienos kelionės minutės”, – įsitikinusi kelionių organizatoriaus „West Express” kelionių biuro „Panoramos PC” vadovė Kristina Rovgaitė, su kuria kalbamės apie tai, kaip geriausiai išnaudoti savo atostogas, kokiais maršrutais keliauti, kur ir kokių patirčių ieškoti.
– Kristina, laikotarpis, kuomet atrodė, kad apskritai niekur nebekeliausime, atrodo, po truputį baigiasi. Kaip šį perversmą jaučia kelionių organizatoriai?
– Visi pastebime, kaip buvome ir vis dar esame išsiilgę paprasto bendravimo, pažinimo malonumo, gamtos, nuotykių, pramogų, paties poilsio – vieni ramaus, kiti kaip tik – aktyvaus. Juolab, kad yra vasara, kuomet keliauti ir patirti ką nors įdomaus ir neįprasto yra pats didžiausias malonumas. Didelio perversmo turizmo sferoje dar nėra, tačiau viskas juda kryptingai – atsiveria vis daug šalių, kurios vis drąsiau laukia turistų. Visgi, šiandien pagrindinė šalis po kurią keliaujame yra Lietuva. Kelionių organizatoriai, kaip ir kiti verslai, turėjo pakankamai greitai persiorientuoti, prisitaikyti prie pokyčių, pritaikyti savo žinias ir patirtis tam, kad atrastų naujus maršrutus, kokybiškesnes paslaugas, palankesnes kainas, pačius geriausius ir, be abejo, saugius sprendimus klientui. Manau, tai kiekvieno atsakingo kelionių organizatoriaus prioritetas. Paslaugų teikėjai taip pat kaip niekad susirūpinę, kad paslaugos atitiktų aukščiausius saugumo ir higienos reikalavimus.
– Turbūt ne tik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija šiandien „ant bangos”, kuomet po jas galime keliauti be jokių suvaržymų?
– Tikra tiesa ir tikrai pastebime domėjimąsi kelionėmis ir paslaugomis būtent šiose šalyse. Jei anksčiau Latvija ir Estija buvo daugiau ilgųjų savaitgalių kelionių kryptys, tai dabar į priekį veržiasi ilgesnio poilsio Latvijos kurortuose, įdomių maršrutų Estijoje ieškotojai. Šiuo metu – unikalus laikotarpis, kai gražiausiose vietose gali būti pas sau vienas – be minios kitų keliaujančiųjų. Tai išskirtinė patirtis, nors ilgai ir nesitęs.
– Pakalbėkime apie tai, ko šiandien labiausiai ieško išsiilgę kelionių savo šalyje tautiečiai?
– Poilsis prie jūros, kaimo turizmo sodybose, įvairūs pažintiniai maršrutai autobusais, dviračiais, pėsčiomis – turbūt tai būtų dažniausios užklausos kelionėms Baltijos šalyse. Jeigu Druskininkai ir Birštonas visuomet buvo populiarūs, tai šiuo laikotarpiu dėl užimtumo neretai sunku gauti ne tik SPA paslaugas, bet ir viešbučių kambarius. Ne visi paslaugų teikėjai jau atvėrė duris po karantino. Žmonės aktyviai ieško originalių, įdomių lankytinų, išskirtinių nakvynės vietų.
– Tai, kad lietuviai taip intensyviai keliauja po savo šalį reiškia ir tai, kad išvykų metu sutiksime daugiau žmonių, turėsime mažiau pasirinkimo nakvynės vietoms, didesnes paslaugų kainas?
– Prasidėjus karantinui viešbučių kambarius, apartamentus kurortuose ar sodybas užsisakę žmonės masiškai atšaukinėjo rezervacijas. Šiandien gi matome priešingą situaciją – daugelis pasiūlymų Lietuvoje garuoja bežiūrint – daug kur nebėra vietų ir galimybės užsisakyti norimą poilsį norimoje vietoje. Iš dalies taip yra ir dėl to, kad dar ne visos sąlygos aiškios, ne visi paslaugų teikėjai jau persiorientavo ir yra pasirengę iš naujo pasiūlyti savo paslaugas. Nors esame įpratę kelionių po Lietuvą paslaugas užsisakyti tiesiogiai, tačiau reiktų nepamiršti, kad agentūros dažniausiai gali pasiūlyti lankstesnes kainas, nei jas gauna savarankiškai užsisakantis žmogus. Paslaugų įsigijimas per agentūras vėl tampa aktualus, o tai verčia mus pasitempti ir ieškoti geriausių sprendimų savo atostogų planavimą mums patikintiems žmonėms. Visuomet verta pabandyti užklausti agentūros apie savo ketinimus, juk geras sprendimas sutaupo ir laiko, ir pinigų.
– Kokiais maršrutais keliaujama dažniausiai?
– Pačiais įvairiausiais – pažintiniais, kultūriniais, istoriniais, edukaciniais, kulinariniais, sportiniais, gyvūnų, paukščių stebėjimo, maršrutais, skirtais šeimoms su vaikams ir panašiai. Pagal poreikius ir norus galima atrasti ir patyrinėti įdomius, nematytus šalies kampelius. Etnografiniai regionai taip pat turi ką parodyti. Aukštaitija atvira istorijos ir kultūros lobių ieškotojams. Ekskursijos metu po Burbiškių dvarą galima susipažinti su pikantiškomis dvariškių istorijomis, nepalieka abejingų įspūdinga ežerų panorama užkopus į Rubikių apžvalgos bokštą. Palemono kalno viršūnė, Raudondvario dvaras, Panemunės kelias yra tikrai įspūdinga patirtis. Dvarų istorijos mėgėjams – įspūdingas klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaras. Įdomi Biržų pilis, Karvės ola, Kirkilų bokštas. Vilniečiai pamėgę pasivaikščiojimą karaimų ir totorių keliais po Trakus, Stakliškes, Raižius, kur susipažįsta su karaimų ir totorių tautinėmis bendrijomis, degustuoja lietuviškąjį midų bei totorių kulinarinio paveldo pyragą – šimtalapį ar susipažįsta su kokiomis mitologinėmis legendomis yra apipinta Velnio duobė.
– Per karantiną net tie, kurie niekada nemokėjo gaminti, išmoko paruošti pačių įmantriausių patiekalų. Gal totorių šimtalapio gamyba kiek per sunki, bet kuo įdomus mūsų šalies kulinarinis paveldas?
– Esame skaniai mėgstanti pavalgyti tauta, besidominti ne tik kitų šalių virtuve, bet ir savo šalies unikaliais patiekalais. Tuo teko įsitikinti organizuojant kulinarines keliones. Įdomi ne tik skirtingų Lietuvos regionų tradicinė virtuvė, bet ir dvarų, tautinių mažumų virtuvės, įvairių gėrimų tradicijos. Lietuviškos gastronomijos patirtys gali būti labai unikalios ir ne mažiau įdomios, nei geriausių pasaulio šalių virtuvių atradimai. Panorėjus Lietuvoje galima paragauti cepelinų su grikiais ir špinatais ar agurkų džemo. Kas neskanavo apelsinų sriubos ar apdainuoto pienių vyno visuomet tai gali padaryti keliaujant vienu įdomiausių šalies maršrutu – Panemunės keliu. Keliaujantiems po Aukštaitiją gurmanams puiki proga paragauti vietinių kiaulpienių, varnalėšų šaknų, morkų kavos ar Arklio muziejuje sudalyvauti duonos kelyje. Zanavykų krašte besilankantys būtinai paragaukite krosnyje keptą kopūsto galvą, įdaryta mėsa. Lietuviškų namų gamybos sūrių, senovės Lietuvos patiekalų galima rasti nemažai kur, bet kur rasti geriausią žino tie, kurie nuolat tuo domisi, ieško, renka informaciją, bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Neretai talentingi kaimo žmonės paruošia skanesnius, originalesnius patiekalus, nei kad galima rasti geriausiuose lietuviškų patiekalų restoranuose.
– Po geros vakarienės, reikia ir geros nakvynės vietos.
– Romantikos mėgėjai gali rinktis nakvynę jachtoje Nidoje, prabangą mėgstantys – kelių šimtų kv. m. vilą Palangoje. Galima nakvoti vėjo apsupty konteineryje Svencelėje, vaikams įdomi patirtis praleisti naktį Šiaurės Amerikos indėnų kaime arba japoniško stiliaus namukuose ant tatami Japonijos sode. Tik jums spręsti, kur norite atsibusti – namuke, įrengtame medyje ar kambaryje su židiniu, įrengtame ant liepto, buvusiame vienuolyne, grafo miegamajame ar tiesiog ant šieno. Pasirinkimo šiandien Lietuvoje tikrai nemažai, reikia tik žinoti.
– Neįprastos vietos visuomet traukia keliautojus. Kokias dar vietas paminėtumėte, kaip vertas aplankyti?
– Biržų rajone stovi keliasdešimt kartų sumažinta Gedimino pilies kopija, Panevėžyje yra tūkstančiais raktų apkabinėtas uosis, tapęs ir jaunavedžių pamėgta vieta. Beje, įvertinęs savo galimybes, jaunavedys savo išrinktajai pernešti per tiltą gali pasirinkti ilgiausią ir aukščiausią Lietuvoje bei Baltijos šalyse – Lyduvėnų geležinkelio tiltą. Aštresnių pojūčių mėgėjai savo mylimąją gali pernešti per kabantį tiltą, kurių Lietuvoje yra apie 80. Galima keliauti sveikatos takais Karklėje – norint visais jais pereiti, reikės nužingsniuoti 12 km. Žagarės regioninio parko vyšnių sode rasite vabzdžių viešbutį. Įdomią istoriją turi puodų namas, kurio visos namo sienos bei stogas apkabinėtas puodais. Galima kitomis akimis atrasti Kauną, bevaikščiojant prezidentiniu keliu – vietas, kur dirbo, gyveno, laiką leido patys svarbiausiai šalies asmenys. Savarankiškai galima keliauti po pačias įvairiausias vietas, bet su profesionaliu gidu tai yra visiškai kitokios patirtys. Netgi patiems tikriausiems vilniečiams maršrutai po Vilniaus rūsius, senamiestį, pilis ar šventas vietas yra kaip naujai atrastas jų gimtasis miestas. Nenorintys gaišto laiko planuodami keliones, visuomet gali kreiptis į kelionių ekspertus, išmanančius savo darbą, kurie bet kurią savaitgalio išvyką gali paversti įdomiu nuotykiu. Tikriems kelionių mylėtojams patikėti sudaryti savo atostogų planą šiandien nėra jokia prabanga, greičiau laiko ir pinigų sutaupymas, bet kas svarbiausia – tai yra nauji atradimai ir patirtys, priversiančios savo šalį pamilti dar labiau.
– Dėkoju už pokalbį.
Vaiva Arnašė
