Kazlų Rūda skundžia nutarimą dėl ,,Rail Baltica” projekto

Geležinkelis / asociatyvi nuotr.

Kazlų Rūdos savivaldybė kreipėsi į teismą dėl Susisiekimo ministerijos, o drauge – ir Vyriausybės vykdomo,, Rail Baltica” (RB) projekto.

Kaip savo ,,Facebook” profilyje rašo Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška – Pelakausakas, sprendimas priimtas nepaisant vietos savivaldos teisių, bei nepripažįstant daromos žalos.

Anot mero, nebuvo siekiama bylinėtis, tačiau kito kelio neliko.

Teigiama, kad patvirtinus RB 6A variantą, Kazlų Rūdos savivaldybės atveju tarp jos ir esamos ,,Via Baltica” trasų susidaro 1-1,5 km pločio ruožas.

Šis ruožas yra su žemės ūkio naudmenomis bei gyvenvietėmis, kuriose gyvena šimtai žmonių.

Politikas įsitikinęs, kad šis ruožas tampa pasmerktu, nes niekas nenorės keltis į gyvenvietes, kuriose pro skirtingus langus matysis ar girdėsis RB arba ,,Via Baltica” srautai. Niekas nenorės įdirbti žemių, kurios ekologinėje žemdirbystėje taps betikslės, o atskyrus geležinkeliu taps pasiekiamos tik per viadukus ir +10-15 kilometrų kelio (į abi puses).

Tolimesniame aiškinime pateikiama, kad savivaldybė pasiekė, kad projektuotojai per jos ir Prienų savivaldybes priartintų RB prie ,,Via Baltica” iki 200-300 metrų atstumo (6E laida).

Visgi, tiek ministerija, tiek Lietuvos geležinkeliai variantą atmetė. Pabrėžiama, kad iki šiol dėl RB numatytos karinių krovinių stoties ir jos jungčių negauti atsakymai ir Krašto apsaugos ministerijos.

Meras nusivylęs, kad daugiau nei metus laiko įrodinėta, kad Kazlų Rūdos savivaldybei 15 kvadratinių kilometrų ūkio naudmenų ir gyvenviečių ruožas ypač svarbus, dabar yra atmestinas variantas.

Kazlų Rūdos savivaldybėje iš 555 km kvadratinių kilometrų ~380 kilometrų yra miškai. Iš kurių savivaldybė negali gauti jokios tiesioginės ūkinės naudos. Nes jie arba privatūs arba valstybės, o dar 100 kvadratinių kilometrų yra kariuomenės saugumo draudimai, kuriuose ribojama netgi atsinaujinančios energetikos (vėjo) ir turizmo veikla.

Dar ~100 kilometrų savivaldybėje tenka urbanizuotoms teritorijoms, tad lieka tik ~100 kvadratinių kilometrų ūkinei/pramoninei veiklai.

Tęsdamas savivaldybės poziciją, M. Varaška – Pelakauskas akcentuoja, kad Kazlų Rūdos savivaldybė yra vienintelė ,,Via Baltica” koridoriuje neturinti tiesioginės nuovažos į magistralę. 

Maža to, nors ,,Rail Baltica” vežė jau eina per miestą, nėra nei vieno viaduko.

Žvelgiant iš ekonominės pusės, savivaldybė pateikia skaičius, kad į Subačiškių gyvenvietę, per paskutinius keletą metų investavo beveik pusę milijonų eurų, o dabar gyvenvietė taps nepatraukli gyventi.

Pasipiktinimą merui kelia ir tai, jog ignoruotas 2021-2026 m. savivaldybės strateginis planas, bei bus itin pakenkta pramonės milžinei ,,IKEA”, kuri duoda didelę naudą miestui.

Galiausiai, pabrėžiama, kad savivaldybė kreipėsi į teismą su minėtais argumentais ir sieks iš Vyriausybės prisiteisti didelę sumą už  vietos savivaldos ūkinių interesų atlyginimą.

Jums gali patikti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video:

TAIP PAT SKAITYKITE