Įsivaizduokite: išsileidžiate į ilgą kelionę elektromobiliu ir nenorite iš anksto sukti galvos, kada trūks plyš turėsite sustoti papildyti baterijos energijos atsargų. Tiesiog važiuojate ir kelionės pertraukas darote tuomet, kai ateina laikas pramankštinti stingstančius raumenis, nusipirkti kavos, gaiviojo gėrimo arba ko nors užkąsti. Kitaip sakant, elgiatės taip pat, kaip vairuodami vidaus degimo varikliu varomą automobilį. Ar tai įmanoma?
Patyręs keliautojas tvirtina, jog įmanoma. Tiesa, vis dar ne su kiekvienu elektromobiliu. Laimei, elektros energija varomų transporto priemonių, kurios vis mažiau verčia vairuotojus keisti savo įpročius, daugėja.
Kartu tai yra tinkamas metas apie netaršius automobilius svarstantiems vairuotojams įvertinti, kaip dažnai jiems būtina be pertrūkio skrieti greitkeliais tris, keturias ar daugiau valandų, ir kiek laiko jie praleidžia degalinėje ar užkandinėje.
Poreikis koreguoti įpročius mažėja
Portalas „Evcentral“ pamėgino nustatyti, per kiek laiko elektromobilių baterijas galima papildyti norimu kiekiu energijos realiomis sąlygomis. Taip pat eksperimento metu tyrėjai fiksavo elektrinių automobilių priimtos įkrovimo galios rodiklius. Kone kiekvienu atveju jie konstatavo, jog pasiekti maksimalios gamintojų nurodomos reikšmės tiesioginės srovės įkrovimo stotelėse nepavyko. Nepaisant to, buvo ir įspūdingų rezultatų.
Pavyzdžiui, vidutinės klasės „Hyundai Ioniq 5“ elektromobilis per bandymą nesunkiai pasiekė 225 kW momentinę įkrovimo galią, o visas įkrovimas vyko įspūdinga vidutine 186 kW sparta. Tai leido korėjietiškam modeliui pasipildyti energijos atsargas nuo 30 iki 80 proc. vos per 12 min. 38 sek. ir tapti eksperimento nugalėtoju.
Televizijos laidos „Pakvaišę dėl ratų“ vedėjas, žinomas keliautojas Vitoldas Milius sako, kad, leidžiantis į ilgas keliones elektrine transporto priemone, jos įkrovimo sparta sparčiosiose stotelėse yra vienas svarbiausių dalykų. Jis nulemia didelį laiko skirtumą: ar pakaks kas keletą šimtų kilometrų sustoti 20-iai minučių patogiose vietose su maitinimo ir paslaugų infrastruktūra, ar teks tiesiog stovėti ir nuobodžiaujant laukti, kol baterija bus užpildyta pakankamu energijos kiekiu.
Laimei, anot pašnekovo, auga tiek elektrinių mašinų galimybės, tiek ir jiems skirtos infrastruktūros tinklas.
„Didėjant elektromobilių galimybėms ir spartėjant įkrovimui, taip pat ten, kur plečiasi infrastruktūra, vairuotojams jau ganėtinai nedaug reikia koreguoti savo įpročius persėdus iš vidaus degimo varikliais varomų automobilių. Tie skirtumai tikrai greitai mažėja“, – tikina specialistas.
Pasak V. Miliaus, kuo daugiau žmonių važiuoja automobilyje, tuo daugiau ir įvairesnių reikalų atsiranda sustojus, tad tas laikas nejučia gali išsitęsti netgi ilgiau, nei jo iš tiesų reikia baterijoms įkrauti. Anot jo, tai ypač juntama nedidelėje Lietuvoje, pavyzdžiui, traukiant į pajūrį.
„Išvažiavus iš Vilniaus moderniu elektromobiliu, galima gana greitai pasiekti Kryžkalnį. Čia sparčiojo įkrovimo stotelėse nesunku per keletą minučių pasipildyti tokių elektromobilių, kaip minėtasis „Hyundai Ioniq 5“, energijos atsargas – jų sočiai pakaks likusiai kelio daliai įveikti“, – konstatuoja jis.
Per 10 minučių – apie 200 km
Patyręs keliautojas sako pastebintis, jog keliones planuojantiems žmonėms sudėtingiau operuoti kilovatvalandėmis, tad paprasčiau yra skaičiuoti, kiek nuvažiuojamų kilometrų galima įkrauti per tam tikrą laiko vienetą. Štai Vokietijos automobilininkų asociacija (ADAC) taip pat atliko tyrimą, kuriame aiškinosi, kiek kilometrų realiomis sąlygomis važiuojant mišriu ciklu (mieste, kaime ir greitkelyje) gali įveikti identiškomis sąlygomis 10 minučių sparčiojo įkrovimo stotelėje praleidę elektromobiliai.
Iš 50 bandytų automobilių reikšmingiausiai baterijos atsargas per 10 minučių papildė „Porsche Taycan“ (galėjo nuriedėti papildomus 200 km), „Hyundai Ioniq 5“ (180 km) ir „Audi e-tron GT“ (179 km). Visus šiuos modelius vienijanti 800 V elektros įranga paprastai leidžia užtikrinti didesnę įkrovimo spartą. Deja, ji kol kas dar retai naudojama elektros energija varomose transporto priemonėse.
Tuo metu populiarus amerikiečių automobilizmo portalas „Kelley Blue Book“ šią vasarą taip pat išmatavo sparčiausiai įsikraunančius elektromobilius ir sudarė savo lyderių sąrašą, kuriame vertino įkrovimo greičio tolygumą visos sesijos metu. Jo viršūnėje atsidūrė prabangusis „Lucid Air“ modelis (per 1 min. įsikrovė tiek energijos, kad galėtų nuvažiuoti 32,19 km), antrą vietą užėmė „Hyundai Ioniq 6“ (25,91 km/min.), trečias liko „Porsche Taycan“ (24,94 km/min.).
„Kaip greitai galėsite įkrauti savo elektromobilio bateriją, priklauso nuo daugybės veiksnių: įkroviklio tipo, baterijos galimybių, aplinkos poveikio ir pan. Be to, rinkoje nuosekliai pasirodo naujo tipo baterijos, todėl gamintojai gali pasiūlyti naujų galimybių netgi nekeisdami pačių automobilių. Tad dabar užfiksuoti skaičiai gali keistis jau netolimoje ateityje“, – pastebėjo tyrimo autoriai.
Kraunasi daugiau, nei realiai reikia
V. Miliaus teigimu, 15 ar 20 minučių yra ganėtinai trumpas laiko tarpas baterijai įsikrauti, bet dar svarbiau yra tai, kad kartais vairuotojui sparčiojo įkrovimo stotelėse nė tiek nereikia.
„Problema ta, jog pas mus dar ne iki galo išvystyta infrastruktūra, todėl elektromobilių vairuotojai dažnai siekia įsikrauti kaip galima daugiau, o ne tiek, kiek iš tiesų reikia konkrečiai kelionei. Taip jie apsidraudžia nuo galimų klaidžiojimų ieškant laisvo įkrovimo laido galutiniam kelionės taške“, – paaiškina V. Milius ir priduria, kad jau greitai bus išspręsti ir šie klausimai, nes visoje Lietuvoje turėtų būti intensyviai plečiama įkrovimo infrastruktūra.
Daugybės kelionių elektromobiliais rekordininkas pažymi, kad retas kuris keliautojas važiuotų tūkstantį kilometrų nesustodamas, nevalgydamas, nedarydamas pertraukų. Todėl jis abejojąs, ar gamintojai trūks plyš turėtų sukurti tūkstantį kilometrų be sustojimo įveikiantį elektromobilį.
„Lietuva yra tokio dydžio, kad, mindamas lėčiau, tu bet kur gali nusigauti daugeliu elektrinių modelių. Išaugus įvairių įkrovimo stotelių tinklui, ši problematika apskritai nueis į kitą planą“, – apibendrina V. Milius.
