Nors knarkimas gali signalizuoti ir apie rimtesnes, su kvėpavimu ar širdies veikla susijusias problemas ir yra vienas dažniausių miego sutrikimų, apie šį reiškinį dažniau juokaujama nei kalbama rimtai.
Specialistės papasakojo, kokios yra pagrindinės knarkimo priežastys, ir atskleidė, kada knarkimą lemia laikini veiksniai, o kada jis gali reikšti miego apnėją ar kitus sutrikimus.
Knarkiančiu žmogumi susirūpinama retai
Pasak BENU vaistininkės Ingos Norkienės, žmonės dažnai klaidingai galvoja, kad knarkimas yra tik nepavojinga būklė, kelianti triukšmą ir trikdanti aplinkinių miegą. Dažniausiai, pasak jos, į vaistinę kreipiasi artimieji, nes kažkas šalia labai knarkia ir jie negali išsimiegoti.
„Mažiau galvojama apie patį knarkiantįjį ir apie tai, kad jam pačiam tai gali būti rizikinga būklė. Nors vyrai knarkia dažniau, šis reiškinys pasitaiko ir moterims, ypač – prasidėjus menopauzei, kai keičiasi hormonų pusiausvyra, mažėja audinių tonusas ir atsiranda glebumas“, – sako I. Norkienė.
Pagrindinės knarkimo priežastys
Anot vaistininkės, pagrindinė knarkimo priežastis – anatominės žmogaus kvėpavimo takų ypatybės: tai gali būti didesnė liežuvio šaknis, ilgesnis minkštasis gomurys arba iškrypusi nosies pertvara. Miego metu minkštieji audiniai atsipalaiduoja ir tam tikroje padėtyje trukdo kvėpuoti, o atsiradusi vibracija skleidžia šį nemalonų garsą.
Kitos priežastys gali būti antsvoris, susiaurėjęs kvėpavimo takų praeinamumas, taip pat – ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar susilpnėjusi skydliaukės funkcija – hipotirozė. Įtakos turi ir vyresnis amžius, nes bėgant metams mažėja raumenų tonusas.
„Laikiną knarkimą gali išprovokuoti alkoholio vartojimas, nes jis stipriai atpalaiduoja minkštuosius audinius. Taip pat knarkti pradedama sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kai užburksta gleivinė, pasireiškia alerginės reakcijos arba kai vartojami tam tikri vaistai, pavyzdžiui, migdomieji“, – pastebi I. Norkienė.
Paprastas knarkimas ar miego apnėja?
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Girutytė pastebi, kad paprastą knarkimą nuo pavojingos ligos – obstrukcinės miego apnėjos – skiria knarkimo pobūdis, garsumas ir kartu pasireiškiantys dieniniai simptomai. Įprastas knarkimas, anot gydytojos, yra ritmingas ir netrikdo žmogaus organizmo aprūpinimo deguonimi, o apnėja sukelia kvėpavimo sustojimus.
„Miego apnėjai būdingas netolygus, nutrūkstantis knarkimas, atsiranda kvėpavimo pauzės, miego metu žmogus gali springti ar gaudyti orą, ryte jaučiamas galvos skausmas, burnos sausumas, nuovargis, o dienos metu vargina mieguistumas ir sunku susikaupti“, – sako J. Girutytė.
Pasak šeimos gydytojos, jei partneris pastebi, kad miego metu jūsų kvėpavimas trumpam išsenka, o po to seka springimo garsas ar garsus trūkčiojimas, jei ryte pasireiškia galvos skausmas, dienos metu lydi itin didelis mieguistumas, jei fiksuojamas aukštas kraujospūdis, o naktį į tualetą keliatės 2–4 kartus, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Prabundi lyg išnėręs iš vandens
Anot I. Norkienės, dėl miego apnėjos didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, sunkiau kontroliuojama hipertenzija. „Turėjome klientę, kuriai diagnozavus ir sutvarkius apnėjos problemą nebereikėjo vartoti vaistų kraujospūdžiui mažinti. Žmogui pačiam suprasti, kad jam sustoja kvėpavimas, yra sunku. Kartais jis tiesiog staiga prabunda, tarsi pašoka iš miego, lyg būtų išnėręs iš vandens“, – teigia vaistininkė.
Jei įtariama miego apnėja, šeimos gydytojas siunčia pacientą ištyrimui pas gydytoją pulmonologą arba otorinolaringologą (LOR). Atliekamas poligrafijos arba polisomnografijos tyrimas – žmogus miega su specialiais jutikliais, kurie visą naktį fiksuoja smegenų bangas, širdies ritmą, kvėpavimo judesius ir deguonies kiekį kraujyje.
Apnėjos gydymas parenkamas individualiai
„Miego apnėjos diagnozė ir jos sunkumas nustatomas, kai gydytojas miego specialistas išanalizuoja prietaisų įrašus ir apskaičiuoja vidutinį kvėpavimo sustojimų ir dalinių kvėpavimo takų subliuškimų skaičių per vieną miego valandą, – sako J. Girutytė. – Šiuolaikinėje medicinoje miego apnėjos ir lėtinio knarkimo gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo sutrikimo sunkumo ir anatominių paciento savybių.“
Pasak J. Girutytės, gydymas skirstomas į gyvensenos keitimą, aparatinę terapiją, specialius odontologinius įtvarus ir chirurgines operacijas. Aparatinis gydymas, arba CPAP terapija, yra efektyviausias būdas gydyti vidutinę bei sunkią miego apnėją, o odontologiniai įtvarai taikomi esant paprastam knarkimui arba lengvo bei vidutinio laipsnio miego apnėjai. Chirurginės operacijos skiriamos tada, kai nustatomos aiškios anatominės kliūtys viršutiniuose kvėpavimo takuose arba kai pacientas netoleruoja CPAP aparato.
„Daugelis žmonių knarkia arba patiria apnėjos epizodus tik miegodami ant nugaros, nes šioje padėtyje liežuvis ir minkštieji audiniai dėl gravitacijos krenta atgal. Tokiu atveju naudojami specialūs elektroniniai diržai su jutikliais, kurie pradeda švelniai vibruoti, kai žmogus atsigula ant nugaros, taip priversdami jį apsiversti ant šono nepažadinant“, – sako gydytoja.
Svorio mažinimas, alkoholio atsisakymas ir nereceptiniai preparatai
J. Girutytė priduria, kad sergant lengva apnėja gelbsti ir svorio mažinimas, nes nutukimas yra pagrindinis apnėjos rizikos veiksnys. Taip pat padeda ir alkoholio bei raminamųjų atsisakymas, nes alkoholis stipriai atpalaiduoja ryklės raumenis, todėl knarkimas ir kvėpavimo sustojimai tampa gerokai ilgesni bei pavojingesni.
Pasak I. Norkienės, nors oficialiai registruotų vaistų, kurių indikacija būtų knarkimas, nėra, tačiau vaistinėse galima rasti priemonių knarkimui lengvinti – nosies juostelių, purškalų bei pastilių.
„Purškalai ir juostelės šiek tiek atveria nosies landas, sutepa gerklę ir gali palengvinti kvėpavimą, tačiau visais atvejais, kai knarkimas nepraeina, reikėtų kreiptis į otorinolaringologą arba miego specialistą“, – pataria vaistininkė.
