Kodėl nebesikalbame?
Daugeliui tenka susidurti su įvairiomis komunikavimo problemomis: kartais jos kyla dėl per mažo socialinio kontakto perkėlus daugelį veiklų į online platformas ar atvirkščiai, kyla tuomet, kai yra bendraujama gyvai, kai ne visuomet mokama tinkamai išreikšti emocijas ir mintis. Kartais žmonės jaučiasi taip, lyg niekas nenori jų išklausyti arba suprasti. Nors psichologų teigimu, bendravimas su kitais žmonėmis gali būti sudėtingas dalykas, tačiau nuo to mūsų gyvenimas yra neatsiejamas.
Tik bendraudami mes galime perduoti kitiems tai, ką galvojame ar jaučiame, kokiais matome save ir mūsų aplinką. Nors gali kilti įvairių bendravimo problemų ir atrodyti, jog niekas nesupranta to, kaip jaučiamės ir kaip matome pasaulį. Asmenybės gali būti skirstomos į ekstraverto ir intraverto tipus ir tai gali sukelti nepilnavertiškumo problemų. Dažnas linkęs galvoti, kad reikėtų riboti savo veiksmus, žodžius, vien tam, kad nepasirodytų kitokiu arba priešingai – jaučiasi blogai, jog negali išsakyti savo minčių ir idėjų taip laisvai. Neretai žmonės pasijutę nesuprastais, pradeda vengti gyvo kontakto ar net dingsta iš socialinių tinklų – tokiu būdu užsisklendžia savyje. O turint emocinės sveikatos bėdų ir nesikreipiant į specialistus padidėja rizikos atsirasti įvairiems psichikos sutrikimams, panikos atakoms. Skaičiuojama, kad Lietuvoje depresija serga daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, o panikos priepuolius patiria 7–10 proc. žmonių. Tačiau komunikacija su kitais žmonėmis padeda geriau pažinti supantį pasaulį, kitus žmones ir save. Tokiu būdu galima nesijausti vienišais ir keistis informacija. Kalbėdami apie savo emocijas ir jausmus, žmonės gali atskleisti savo vidinį pasaulį.
Ši problema tampa dar opesne kalbant apie tėvų ir vaikų santykius. Dažnu atveju jie praranda stiprų ryšį, nes nuo pat vaikystės tėvai negeba sukurti artimo emocinio ryšio, dažniau koncentruojasi į elgesio išraiškas, moko, kaip vaikams derėtų elgtis ir ko vertėtų nedaryti. Bet vaikai ir paaugliai nori būti nepriklausomi, stengiasi būti savarankiški, turintys savo nuomonę. Atrodo, jog didelis amžiaus skirtumas tampa tarsi barjeru, dėl kurio sunkiai sekasi suprasti vienas kitą, nors amžius dažniausiai lemia tik gyvenimo būdo ir pomėgių pasirinkimus. Norint pagerinti tarpusavio santykius su artimaisiais, draugais ar su bendradarbiais, vienas iš būdų, kaip geriau vienas kitą pažinti – praleisti daugiau laiko kartu įvairiuose užsiėmimuose. Įvairios išvykos, komandiniai žaidimai ir laikas kartu padeda geriau pažinti vienas kitą ir sustiprinti tarpusavio ryšį.
Sparčiai tobulėjant technologijų pasauliui visuomenė ima gyventi savo aparatuose, kuriami vis mažiau įpareigojantys santykiai, prarandamas gyvas bendravimas. Jauni žmonės ima vengti bendravimo akis į akį, net ir susitikus – neapleidžia mobiliųjų įrenginių. Visa tai veda į mažėjantį gyvą bendravimą, auga komentatorių, nejaučiančių savo žodžių emocinės žalos pasekmių, skaičius, santykių ir kito žmogaus supratimas darosi vis mažiau svarbus. Tačiau pandemijos akivaizdoje ribojamas fizinis bendravimas ir perteklinė komunikacija socialiniuose tinkluose parodė, jog gyvas kontaktas, net buvimas šalia nežiūrint vienas kitam į akis yra itin reikalingas ir svarbus. Galbūt šie išgyvenimai mus paskatins atkreipti dėmesį į kuriamus santykius ir mezgamus ryšius, siekiant labiau pažinti save, kitus asmenis ir jų emocijas.
Dėl šios priežasties asociacija „Jaunimas YRA“ surengė virtualų renginį „RAŠYT PM ar ŽIŪRĖT Į AKIS?”, kurio metu buvo diskutuojama apie bendravimo skirtumus ir iškylančias problemas. „Bendravimui įtakos turi mūsų amžius, skirtingi gyvenimo įpročiai, asmenybės tipai ir ugdymas. Intravertai ir ekstravertai taip pat gali susikalbėti, tačiau turi diskutuoti apie skirtumus, taip surandant panašumų“ – yra įsitikinusi psichologė Justa Arlauskaitė.
Dėl karantino įtakos skirtingų kartų bendravime pasikeitė daugelis dalykų. Dažnam teko sustoti, praleisti daugiau laiko su šeima. „Šeimoje susiduriant su retesniu bendravimu rekomenduoju žaisti stalo žaidimus, kurie ne tik skatina reikšti emocijas, tačiau padeda sustiprinti tarpusavio ryšį vystant gyvą bendravimą“ – pasakoja gydytoja – rezidentė Aistė Pilkienė.
Asociacijos nariai taip pat kalbino jaunus žmones ir bandė išsiaiškinti, kuris bendravimo būdas jiems labiau priimtinas, iš kur atsiranda stereotipai, kokių sunkumų kyla bendraujant su kitais žmonėmis. „Širdis visada renkasi bendrauti gyvai, deja, dažniausiai tenka bendrauti telefonu ne tik dėl laiko stokos, bet ir dėl to, kad rašyti žinutes yra paprasčiau. Rašant žinutę galima pagalvoti ir nuosekliai išdėstyti mintis. Tu nematai kito žmogaus reakcijos, emocijų, kurias sukėlė tavo žinutė. Dėl to, manau, dauguma mūsų bendraamžių renkasi bendrauti telefonu, nes tai yra labai paprastas būdas“ – teigia interviu metu kalbinta Ieva.
Apie tai, kokie stereotipai vyrauja, kokios kliūtys iškyla bendraujant, ką daryti, kai nebėra apie ką kalbėtis ir vis dėlto – rašyti PM ar žiūrėti į akis, galite išgirsti video:
Renginys ir video yra projekto “I’m possible” dalis ir yra dalinai finansuojamas Europos solidarumo korpuso programos ir Marijampolės savivaldybės lėšomis.
Asociacijoa „Jaunimas YRA“ informacija