Prasidėjus įrengimų konstravimo darbams labai greitai išaiškėjo konstruktorių kūrybinė potencija ir talentas. Skyriaus vedėjas, gavęs užduotį sukonstruoti tam tikros paskirties įrengimą, turėjo paskirti konstruktorių atsakingą už šios užduoties įvykdymą. Pradžioje, kol dar nebuvo išryškėję gabiausi konstruktoriai, kol jų pasirinkimas buvo ribotas, konkretaus darbo atlikimui paskirdavo darbuotoją per daug nesirenkant. Nes visi specialistai atėjo dirbti turėdami vienodas startines galimybes konstravimo srityje.
Tačiau atsistojus prie braižymo lentos, jau po kelių mėnesių tapo aišku kas ir ką gali. Vienas žinojo ką ir kaip projektuos, jam buvo aiškūs tolimesni užduoties atlikimo žingsniai, pagrindinių technologinių mechanizmų konstrukcijos, o kitas kažkodėl niekaip negalėdavo apsispręsti, abejojo, trūko ryžto ir pasitikėjimo savo jėgomis.
Kodėl taip atsitikdavo? O todėl, jog vieni stengėsi studijų metais gerai įsisavinti dėstytojų perteiktas teorines žinias, gerai išmanė braižomąją geometriją, mašinų ir mechanizmų teoriją, medžiagų atsparumą, beje, buvusį daugumai studentų siaubingiausiu mokslu ir daugelį kitų, specialiųjų disciplinų.
Todėl palaipsniui pradėjo aiškėti kiekvieno konstruktoriaus asmeniniai gebėjimai atliekant pavestą užduotį. Buvusiam studentui, vidutiniokui, be didesnių pastangų „praplaukusiam“ per teorinius dalykus, tinkamai atlikti darbą tampa per sunku. Būtent prie braižymo lentos ir išryškėja lyderiai. Ypač pastebimais tampa tie specialistai, kurie dar institute dalyvaudavo studentų mokslinės draugijos veikloje (SMD) bei sąžiningai atliko gamybinę praktiką. Galiausiai jie išsiskiria iš kolegų ir tampa projekto vyriausiais konstruktoriais. Žinoma, savo vietą konstravimo skyriuose randa ir kiti specialistai.
Studijuojant institute aukštąją matematiką, fiziką ir kitus tiksliuosius mokslus, tuo pat metu susiformuoja loginis mąstymas, išmokstama nuosekliai dirbti. Be abejonės, daug lemia ir paties žmogaus charakterio ypatybės. Juk ne kiekvienas gali tapti talentingu dailininku ar poetu, geru chirurgu, lygiai taip ne kiekvienas gali vykdyti projekto vyr. konstruktoriaus darbą.
SKB gabiausiais konstruktoriais per tris biuro darbo dešimtmečius pripažinti Jonas Augustaitis, Antanas Rutkauskas, Eugenijus Zygmanta, Skaidrė Urbanavičienė, Dalia Raslavičiūtė, Aksaveras Orina, Milda Stonkuvienė.
Elektrinės dalies projekto vyr. konstruktoriumi trisdešimt metų nepriekaištingai dirbo Vytautas Bartininkas.
Jeigu kitame, net ir atsakingame darbe, užtektų pareigingumo, darbštumo, atsakomybės jausmo, tai projekto vyr. konstruktoriaus darbe reikėjo pademonstruoti neeilinius gebėjimus, pranokti žiniomis buvusius bendramokslius ir bendradarbius, puikiai orientuotis užsienio analogiškos paskirties technikos kūrimo tendencijose.
Eugenijaus Ivanausko rankų
Atsižvelgiant į tai, kad SKB specialistų kuriama technika buvo gan sudėtingos konstrukcijos supranti, jog projekto vyr. konstruktoriaus pečius slėgė didelė atsakomybė. Vykdant SKB gaunamas užduotis, nuo vyr. konstruktorių gebėjimų priklausė ar bus įvykdytas metinis planas, o nuo jo įvykdymo priklausė visos įstaigos finansiniai reikalai bei darbuotojų atlyginimai.
Ieškant geriausio techninio sprendimo gabus konstruktorius, padaręs pirmąjį užduoties variantą dažnai suprasdavo, kad galbūt galima padaryti ir kitaip, t.y. tobuliau, paprasčiau, tačiau tuometėje planinėje ekonomikoje sudarytas griežtas plano vykdymo grafikas konstruktorių įstumdavo į aklavietę. Plano koregavimas sukeldavo didžiulę įtampą ir SKB vyr. inžinieriui, ir viršininkui, ir planavimo skyriui, tad ne visuomet tam buvo pasiryžtama.
Projekto vyr. konstruktorius negalėjo baigęs eilinę darbo dieną išeiti namo atidėdamas visus darbo rūpesčius sekančiai dienai, tad dažnai jam tekdavo ir pavakaroti, deja, asmeninio laiko sąskaita. Jei ilgais vakarais, einant pro SKB pastatą pamatydavai šviečiantį langą, tai dažniausiai buvo tyloje dirbančio projekto vyr. konstruktoriaus kabineto langas… Mintys apie tinkamiausią techninį sprendimą lydėjo jį einant gatve, sėdint autobuse ar už automobilio vairo, vykstant į komandiruotę ir atostogaujant.
SKB kolektyvo konstruotuose maisto produktų pakavimo ir fasavimo automatuose buvo tūkstančiai detalių, taigi projekto vyr. konstruktorius privalėjo „pažinti“ kiekvieną iš jų bei sukurti tokį jų tarpusavio ryšį, kad konstrukcija galėtų užtikrinti technologines operacijas atliekančių mechanizmų reikiamą sąveiką ir visa tai turėjo tapti darnia visuma. Čia, beje, tik labai paviršutiniškai pabandžiau nupasakoti apie projekto vyr. konstruktorių darbą.
Malonu, kad visas anksčiau minėtas vyr. konstruktorių septynetas šiose pareigose SKB darbavosi nuo savo darbo pradžios iki pat privatizacijos, įvykdytos 1992metais.
Žinomas posakis „nepakeičiamųjų nėra“, šiuo atveju, manyčiau, netaikytinas. Suprantama, jog greta šių žmonių dirbo ir daugiau projekto vyr. konstruktorių, jie buvo taip pat ir gabūs, ir pareigingi. Tai Eugenijus Židonis, Julius Šolys, Julius Katkauskas, Eugenijus Sluckis, Salomėja Papartienė, Severinas Žiūrys, Arūnas Adomavičius. Jie projekto vyr. konstruktoriaus pareigose dirbdavo tuomet, kai SKB gaudavo papildomas užduotis ir padidėdavo darbų apimtis. Skyrių vedėjai tuo atveju derindavo savo tiesiogines pareigas su projekto vyr. konstruktoriaus pareigomis.
Projekto vyr. konstruktoriaus „dešiniąja ranka“, tai yra artimiausiu padėjėju, buvo vadovaujantis konstruktorius. Nuo jo dalykinių savybių labai priklausė bendro darbo sėkmė. Šis specialistas, ko gero, turėjo atitikti posakį – „su juo į žvalgybą galima eiti“. Ypatingas vadovaujančiojo konstruktoriaus vaidmuo ir atsakomybė išryškėdavo pradėjus bandomojo pavyzdžio gamybą. Viską lemdavo jo pareigingumas, mat praleista menkiausia smulkmena pradžioje, vėliau galėjo bumerangu sugrįžti ir atsiliepti galutiniam rezultatui.
Lygiavertis padėjėjas buvo ir prie bandomojo pavyzdžio gamybos dirbantis šaltkalvis – surinkėjas. Nuo jo profesionalumo taip pat daug priklausė darbo sėkmė. Jo pasiūlyta mintis dažnai virsdavo racionalizaciniu pasiūlymu, o atsitikdavo ir taip, kad jis tapdavo ir išradimo bendraautoriumi.
Liusė Sakalauskaitė – SKB Patentų ir techninės informacijos skyriaus vedėja
Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.
Vytauto Karsoko nuotraukos ir nuotraukos iš SKB metraščio
Parengė Vytautas Karsokas
