Papasakosiu apie tai, kaip buvo ruošiami kadrai, taip anuomet buvo vadinami darbuotojai. Lietuvoje anuomet nei konstruktorių, nei gamybininkų tokios paskirties organizacijų dar nebuvo. 1960 sausį į giminingo profilio Simferopolio (Ukraina), maisto pramonės automatų gamyklą pasiunčiama stažuotis pirmoji darbuotojų grupė, kuriai vadovavo tuometis gamyklos vyriausiasis inžinierius Jonas Šeškevičius. Į šią grupę įėjo ir būsimi SKB darbuotojai – Algirdas Kičas, Algimantas Dailidavičius, Justinas Vosylius, Algis Staniulis, Vytautas Paškauskas ir kt. Stažuotė truko apie du mėnesius.
Iš Simferopolio, be įgytų profesinių įgūdžių, jie parsivežė ir šūsnį persirašytų technologinių kortelių, kurios pradedantiems dirbti specialistams bus labai naudingos. Vėliau jiems atsiunčiami ir ten gamintų automatų brėžiniai, kurie bus panaudoti automatų modernizavimui bei pritaikyti didėjančiam maisto produktų fasavimo automatų gamybos poreikiui. Tokia buvo pradžių pradžia. Po kurio laiko tobulintis į Simferopolį išvyko dar dvidešimt penki SKB inžinieriai.
Pasak pirmojo SKB vyriausiojo inžinieriaus Viliaus Židonio, didelę dalį konstruktorių išsiugdėme patys perkvalifikuodami diplomuotus matematikus ir fizikus. Vilniuje, inžinerinių–techninių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, šešis mėnesius mokėsi mūsų pasiųsti žmonės. Jiems buvo sudaryta speciali konstruktorių ir braižytojų mokymo programa. Tarp šių darbuotojų buvo Česlovas Budrevičius, Judita Žiurinskaitė, Teresė Slautienė, Vitoldas Kučinskas, Skaidrė Urbanavičienė, Stefa Surdokaitė, Marija Skučaitė. Tai buvo geri darbuotojai, pasižymėję kaip pareigingi ir atsakingi specialistai.
SKB skaitlingiausią darbuotojų grupę turėjo sudaryti braižytojai-konstruktoriai ir technikai-konstruktoriai. Tad jų reikėjo daug. Baigiantis 1959 metams buvo paskelbta, jog reikalingi vidurines mokyklas baigę jaunuoliai, norintys Kauno technikos mokykloje Nr. 2 įsigyti braižytojo-konstruktoriaus specialybę. Taip gan greitai surenkama trisdešimties žmonių grupė, kuri su SKB mokama stipendija 1960 metų kovo 1 dieną išvyksta mokytis į Kauną. Jiems dėstoma ne tik braižyba, bet ir iš tuomečio Kauno Politechnikos Instituto (dabar KTU), pasamdomi mechanikos ir mašinų gamybos technologijų dėstytojai. Jaunuolių pažangumu moksle pastoviai domėjosi SKB vadovybė. Pastebėjus, kad braižybos dėstymo lygis neatitinka keliamų reikalavimų, pakeičiamas KPI dėstytojas į labiau kvalifikuotą. Beje, keletas moksleivių „nubyra“, mat naujas dėstytojas Sliesoriūnas net KPI studentų tarpe laikytas „kirviu“.
Taigi, besimokantys gerai įsidėmėjo teiginį, kad braižyba – technikos kalba, o braižomoji geometrija – jos gramatika. Baigę mokslus jaunuoliai sugrįžta dirbti į SKB po pusantrų metų – 1961 rugsėjo 1 dieną. 1962 metais ten mokosi jau kita, taip pat 30 žmonių grupė. Taip šios mokyklos auklėtiniai ilgainiui sudarė SKB braižytojų-konstruktorių branduolį. Dalis jų SKB išdirbo tris ir daugiau dešimtmečius, o jų braižyti brėžiniai matuojami tūkstančiais kvadratinių metrų… Minėtini Ramutis Bernota, Onutė Šulinskienė, Nijolė Mikalauskienė, Malvydas Šulinskas. Suprantama, ilgainiui jų kvalifikacija augo, tad jie padarė karjerą bei ėjo kitas pareigas.
1962 metais prie MPAG pradėjo veikti Kauno maisto pramonės technikumo vakarinis skyrius, kuriam vadovavo Jonas Šeškevičius. Tuo būdu reikiamų kadrų ruošimas jau vyksta ir pačiame Kapsuke. 1964 metų rugsėjo 1 dieną SKB vyr. inžinieriaus V. Židonio iniciatyva pradėjo veiklą KPI neakivaizdinio skyriaus mokymo punktas, kuriam jis ir vadovavo. Punkte mokėsi 85 Automatų gamyklos ir SKB studentai. Žmonėms buvo labai patogu, nes nereikėjo važinėti į Kauną. Mokymas vykdavo vakarais ir savaitgaliais. Tad dalis mūsų darbuotojų įsigijo ir po antrą aukštojo mokslo diplomą. Iš KPI taip pat gaudavome specialistų pagal paskyrimus. Tartis dėl jų skaičiaus į KPI mechanikos ir mašinų gamybos fakultetą važiuodavo pats SKB viršininkas N. Vabalis ir vyr. inžinierius V.Židonis.
Antroje eilėje iš kairės – Česlovas Budrevičius, Roma Šalaševičienė, Danutė Kluoniuvienė, skyriaus viršininkas Algis Samuolis, Roma Botyrienė, Angelė Klimienė, Irena Lapinskienė.
Trečioje eilėje iš kairės – Viktoras Šiopys, Rimas Vosylius, Aleksandras Plungė, Albinas Plikynas, Malvydas Šulinskas, Justinas Vosylius, Algis Radzevičius, Vytautas Paškauskas.
Į Kauno politechnikos instituto mašinų gamybos fakulteto stacionarą 1962 metais pasiunčiami mokytis jauni perspektyvūs darbuotojai I. Petrauskaitė, L.Sakalauskaitė, ir A. Rutkauskas. Išleisdamas mokytis į KPI šiuos darbuotojus viršininkas J.Šeškevičius pats patikrino jų turimo mokslo pažymėjimus, spausdamas ranką jis sakė: „Tavo darbo draugai kol mokysiesi trumpins rūkymo pertraukėles“. Beje, turintys įmonės siuntimą gaudavo ir SKB mokamą stipendiją.
Liusė Sakalauskaitė SKB Patentų ir techninės informacijos skyriaus vedėja.
Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.
Parengė Vytautas Karsokas
Vytauto Karsoko nuotrauka ir nuotraukos iš SKB metraščio
