Laiko dulkes nubraukus… (9 dalis) Apie žmones dirbusius greta
Apie pirmuosius Kapsuko SKB darbo metus, prabėgus šešiems dešimtmečiams, sunkoka labai tiksliai kalbėti, todėl pirmiausia paminėsiu tik labiau atmintin įsirėžusius administracinių SKB tarnybų kūrimo momentus, kurie, beje, atsispindi ir metraštyje.
Pirmasis SKB viršininko pavaduotojas ūkio ir kadrų reikalams buvo Kazimieras Zimkus. Šis žmogus į SKB atėjo dirbti pačiu laiku, tad biuro kūrimosi laikotarpiu buvo nepakeičiama figūra turėjusi didelę ūkinio darbo patirtį, iš prigimties organizatorius – visuomenininkas. Kazimierui rūpėjo ne vien formaliai apibrėžtos įmonės veiklos ribos, jis taip pat rūpinosi pirmųjų darbuotojų paieška, jų materialinio aprūpinimo klausimais, ypač butais, stengėsi organizuoti turiningą poilsį. Senesni darbuotojai dar ir šiandien su šypsena prisimena didelį šio žmogaus optimizmą, linksmumą ir žinoma priežodį „stai“ (vietoje „ štai“), tariamą kas kelintas žodis. Jei kas nors darbe tik užsimindavo, jog savaitgalį gerai būtų pažvejoti ar pagrybauti, pavaduotojas „stai“ jau ir siūlo mašiną išvykai… 1961 metais ši tarnyba buvo jau gerokai padidėjusi. Joje dirbo tiekėjai, kadrų inspektorė , sandėlininkas, ūkvedys. Dėl patalpų stokos dirbta viename kabinete su buhalteriais. 1969 metais dirbti viršininko pavaduotoju paskiriamas Malvydas Šulinskas , prieš tai dirbęs braižytoju – konstruktorium.
Vyriausiuoju buhalteriu nuo 1961 metų dirba Bronius Lišauskas. „Tai buvo ramaus būdo, taktiškas žmogus, per penkiolika darbo SKB metų nėra užgavęs nei vieno bendradarbio“ – prisimena kasininke nuo 1961 metų dirbusi Marija Judickienė. B. Lišauskas, taip pat pasižymėjo geraširdišku sąmoju ir humoro jausmu. Į darbą jis ateidavo gerą pusvalandį iki jo pradžios. SKB jis dirbo iki pat pensijos, tai yra 1976 metų.
Kasininkė Marija Judickienė, darbuotojų vadinta tiesiog Maryte, kaip ir buhalteris B.Lišauskas buvo labai geranoriška, visada pasiruošusi patarti kiekvienam darbuotojui, susidūrusiam su kokia nors buhalterine problema. Darbo pradžioje jai teko padirbėti ir kasininke , ir buhaltere, o esant reikalui, ir ekonomiste. Marija SKB dirbo iki pat privatizavimo 1992metais. Daug metų konstravimo biuro kasininke dirbo ir Anelė Šiopienė.
Skaudžios netektys…
Išlydėjus į užtarnautą poilsį B. Lišauską, vyr. buhalteriu pradeda dirbti A. Barzdaitis. 1981 metų gruodžio mėnesio pabaigoje jis tarnybiniais reikalais išvyksta į Maskvą. Ten ministerijoje sutvarko visus reikalus, tačiau prieš išvykdamas iš Maskvos į namus pasijunta blogai ir jo gyvybė netikėtai užgesta. SKB administracija organizuoja palaikų pargabenimą. Žiema įsibėgėjusi, o žiemos tais laikais buvo sniegingos bei šaltos, keliai Rusijos platybėse daug kur sunkiai pravažiuojami, situacija buvo labai komplikuota.
SKB turėjo nedidelį lenkišką autobusiuką. Jo vairuotojas Petras Balaika prisimena:
“Į Maskvą išvažiavome kartu su vairuotoju Mečislovu Bušu. Tuo laikotarpiu Tarybų Sąjungoje jau ėmė stigti benzino, tad būdavo momentų, kai užsipilti benzino nepavykdavo ir kelias dienas, o atstumas iki Maskvos nemenkas, daugiau nei 950 kilometrų… Maskvą pasiekėme dar su pasiimtomis iš namų kuro atsargomis, bet keliaudami atgal į namus ir norėdami gauti benzino degalinėse, turėjome kreiptis pagalbos į miliciją, kuri pamačiusi karstą ir įsitikinusi, jog sakome tiesą, patikrinusi dokumentus, duodavo komandą degalinės darbuotojui užpildyti baką. Kelionė buvo labai varginanti tiek fizine, tiek dvasine prasme, tačiau šiaip taip parvykome į namus.“
Beje, laidotuvių išlaidomis pasirūpino SKB administracija, taip jau buvo pas mus priimta, kad mirus ne tik SKB darbuotojui, bet ir darbuotojo šeimos nariui padėti viskuo kuo tik reikia. Tuo labai stebėdavosi mūsų pažįstami iš kitų darboviečių…
Greta buhalterijos įsikūrė Planavimo ir gamybos skyrius. Pirmasis jo vedėjas buvo Papečkys.1962 metais skyriaus vedėju paskiriamas Ramutis Rukštelė. Jis 1960 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą bei įgijo ekonomisto specialybę, tad tiko jo užimtoms pareigoms. Jaunas ir energingas specialistas darbovietėje greit įgijo autoritetą tarp kolegų, gebėjo sumaniai planuoti darbus. Jo vadovaujama tarnyba administracijai problemų nekėlė. R.Rukštelė netrukus buvo išrinktas SKB profsąjungos komiteto pirmininku, aktyviai įsitraukė į organizuojamus laisvalaikio renginius. Jo užteko visur – sakoma apie tokius veiklius žmones. Deja, nelaimingas atsitikimas (noras padėti kaimynams), 1974 metų lapkritį nutraukė šio perspektyvaus specialisto gyvenimo giją, o mūsų darbuotoja, L.Rukštelienė, liko su dviem mažutėm dukrelėm.
Gyvenimas vietoje nestovi…
Žuvus R. Rukštelei, Planavimo ir gamybos skyriui pradeda vadovauti V. Mizara, prieš tai dirbęs Kapsuko maisto pramonės automatų gamykloje . Jam tiek tematika, tiek gamybinė veikla, taip pat ir planų derinimas ministerijoje, Maskvoje, nebuvo naujiena, tad SKB veikla nesutriko. Kartu su V.Mizara dirbo Gema Širvinskienė ir Janina Saiko.
Ilgainiui kokybiniai bei techniniai reikalavimai mūsų kuriamiems įrengimams labai išaugo, taigi, siekiant žengti koja kojon su laikmečiu, teko konstruoti našesnius fasavimo – pakavimo automatus ir taip patenkinti didėjantį jų poreikį. Tuo pat metu keitėsi ir planavimo skyriaus struktūra. 1984 metais skyriuje jau dirbo aštuoni specialistai, o jam vadovavo 1981 metais Kauno Politechnikos institutą baigęs ir įsigijęs inžinieriaus – ekonomisto specialybę Vasilijus Ščervianinas, turėjęs dar ir darbo patirties įgytos darbuojantis SKB eksperimentiniame bare.
Liusė Sakalauskaitė Patentų ir techninės informacijos skyriaus vedėja
Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.
Nuotraukos iš SKB metraščio
Parengė Vytautas Karsokas
