Pasėlių būklė Lietuvoje per praėjusį mėnesį pablogėjo, tačiau situacija geresnė nei praėjusiais metais. Vis tik kai kuriuose rajonuose padėtį pablogino netikėtai iškritęs sniegas. Tokius rezultatus parodė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių (LGAA) atlikta apklausa.
Dar iki netikėtos stichijos du trečdaliai narių žieminius pasėlius įvertino gerai ir labai gerai. Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų palankiai įvertino ir vasarojų. Tačiau situacija per vieną naktį apsivertė aukštyn kojomis: vieną dieną didžiausia rizika laikoma sausra, o kitos dienos rytą jau skaičiuojame sniego padarytus nuostolius. LGAA duomenimis, labiausia nukentėjo Kėdainių ir piečiau esantys rajonuose pasėti rapsai, išguldyti ir žieminiai miežiai. Nuostolių dydžiu išsiskyrė Marijampolės regionas. Čia rapsų pasėlius ne tik laužė sniegas, bet vėliau užklupo ir kruša. Krušos žalą patyrė ir kai kurie Žemaitijos regionai.
LGAA neatmeta galimybės, kad bus kreipiamasi į valstybės institucijas dėl žalos kompensavimo, todėl rekomenduoja žemdirbiams nedelsiant fiksuoti gamtos padarytus nuostolius darant nuotraukas. Fotografuojant būtina vietos žyma arba turi matytis objektas, pagal kurį būtų galima tiksliai nustatyti tikslią lauko vietą.
Apsidraudusiems pasėlius taip pat aktualu žinoti, ar įvykis bus pripažintas draudiminiu. Draudikai teigia, kad šiuo metu konsultuojasi su draudimo specialistais iš Vokietijos ir Lenkijos, kurie su tokiomis situacijomis susiduria dažniau. Atliekamas pasėlių būklės vertinimas, o išvados bus pateiktos artimiausiu metu.
Išanalizavus praėjusių kelerių metų apklausų rezultatus matoma tendencija, kad Šiaurės regionas yra sausringesnis nei kiti regionai. Lietinguoju laikotarpiu šioje Lietuvos dalyje kritulių ir su jais susijusių užmirkimų buvo mažiau, tačiau sausringi metai čia smogia taip pat smarkiau. Sniego žala regione taip pat ženkliai mažesnė.
Klimato kaita kasmet tampa vis akivaizdesnė. Jeigu anksčiau būdavo galima prognozuoti orus ir gamtos siunčiamas stichines nelaimes, tai šiandien tai daryti vis sunkiau. Todėl ūkininkai dažniau susiduria su žala ir nuostoliais. Deja, su patiriamais nuosmukiais kiekvienam ūkiui tenka susidoroti individualiai. Tad LGAA narių taip pat teirautasi, kiek jų naudojasi rizikos valdymo priemone – pasėlių draudimo paslauga. Apie pusė apklaustųjų nurodė, kad pasėlius yra apsidraudę nuo įvairių rizikos veiksnių. 95 proc. apsidraudusiųjų rinkosi krušos, 80 proc. – liūčių rizikas. Apie du trečdalius žemdirbių draudėsi nuo iššalimo ir šalnų rizikos. Mažiau draustasi nuo sausros, gaisro ir kitų rizikų.
Pasirinkimą draustis ar ne vis dar lemia draudimo išlaidos. Tai pat pastebima, kad vyrauja principas: „Jei draudiesi, tai turi daryti kasmet“. Sprendimas draustis turi būti ilgalaikė strategija, o ne vienkartinis veiksmas. Anot žemdirbių, draudimo nuo stichinės sausros sąlygos vis dar yra itin nepalankios. Finansiškai stipresni ūkiai geriau renkasi rezervą kaupti ūkyje.
Parengta LGAA
