Loterijoje laimėtas milijonas laimės neatnešė – moteris net nesuprato, kaip prarado visus pinigus

Loterijoje, kurioje net nedalyvavo, laimėtas milijonas kaip reikiant apsvaigino vienos Marijampolės regione veikiančios bendrovės vyriausiąją buhalterę – patikėjusi gautu pranešimu, kad korporacija „Google“ jai planuoja išmokėti milijoną eurų, bet dėl to iškilo techninių nesklandumų, kuriuos gali išspręsti tik teisininkai, moteris iš savo darbdavio sąskaitos sukčiams pervedė net 909 tūkstančius eurų.

Neįtikėtina, bet šias finansines operacijas buhalterė atlikdavo net pusę metų ir to niekas iš jos darbdavių nepastebėjo. Yla iš maišo išlindo tik tuomet, kai bendrovės finansininkas, ketindamas bankui pateikti finansinę ataskaitą, peržiūrėjo buhalterės pateiktus balansus – jam užkliuvo vienai Jungtinėje Karalystėje esančiai bendrovei nuolat pervedamos didelės pinigų sumos.

Kai finansininkas paklausė buhalterės, kodėl ši atliko pavedimus į užsienį, ši iš karto prisipažino, kad pinigus greitai sugrąžins, nes… loterijoje laimėjo milijoną! Taip, milijoną, nors beveik tiek pati jau buvo išmokėjusi už jos atstovavimą teisininkais apsimetusiems sukčiams.

Nuo naivumo vaistų nebūna. Šis it gyvenimas senas posakis tiktų dabar jau iš darbo vienoje bendrovėje atleistai buhalterei, nes ji iššvaistė svetimą didelės vertės turtą; 50 metų Marijampolės gyventoja Regina Ragelytė buvo ne tik patraukta baudžiamojon atsakomybėn, bet ir pripažinta kalta padariusi šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas pagrįstai moterį ne tik nuteisė, bet ir skyrė jai trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Be to, per bausmės atidėjimo laikotarpį nuteistajai uždrausta išvykti už gyvenamosios vietos ribų ir nurodyta įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Teismas taip pat nutarė, kad svetimais pinigais laimingo gyvenimo nesusikūrusi R. Ragelytė trejus metus negalės dirbti su finansine veikla susijusio darbo bei savo darbdaviui turės sumokėti daugiau kaip 907 tūkst. Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos (per metus – apie 12 tūkst. Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir 8 tūkst. Eur buvusio darbdavio išlaidoms už advokato pagalbą padengti.

Anot teismo, ikiteisminio tyrimo metu R. Ragelytė pripažino iššvaisčiusi savo darbdavio pinigus ir teigė, kad nuoširdžiai gailisi, prisiėmė visą atsakomybę bei pažadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir pareiškė, jog nors ir atliko neteisėtus mokėjimų pavedimus, tačiau esą pati buvusi apgauta.

„Nuteistoji R. Ragelytė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo linkusi menkinti savo kaltę teigdama, kad dėl visko kalti yra asmenys, kuriems buvo pervesti pinigai, taip pat ji kaltino bankus ir savo darbdavio administraciją, kurie neužkirto kelio jos atliktiems neteisėtiems pinigų pervedimams; tai rodo nuteistosios nenuoširdumą“, – teisėjų teigimu, būtent dėl to negalima teigti, kad nuteistoji pripažino kaltę ir kad tai turėtų būti traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad R. Ragelytei pagrįstai uždrausta mažiausiai trejus metus dirbti buhaltere – anot teisėjų, būtina atsižvelgti į darbinės veiklos srityje padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tos veikos trukmę, padarytos žalos dydį.

„Baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti darbą, susijusį su finansine veikla, nuteistajai paskirta pagrįstai ir ji yra būtina įgyvendinant bausmės paskirtį, – akcentavo teismas. – Nuteistosios R. Ragelytės gynėjo prašymas panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę argumentuojant tuo, kad ji praras galimybę dirbti ir pragyvenimo šaltinį, pagal savo amžių neturės galimybės įsidarbinti ne pagal specialybę, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.“

Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo iškart paskelbus apeliacinės instancijos teismo nutartį, tad draudimai R. Ragelytei taikomi jau dabar. Nors iš jos buvusiam darbdaviui buvo priteistas milijonas eurų padarytai žalai atlyginti, neabejojama, kad moters ieškinio taip ir nesugebės padengti, – iki šiol buvo sumokėjusi tik 200 Eur, be to, į žalą įskaičiuoti keli tūkstančiai eurų, kurie šiai nebuvo išmokėti ją atleidžiant iš darbo, – atlyginimas ir nepanaudoti atostoginiai.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad R. Ragelytė, dirbdama vyriausiąja buhaltere, daugiau kaip 909 tūkst. Eur iššvaistė per septynis mėnesius: iš darbdavio sąskaitos banke pinigus iš pradžių pervesdavo į savo sąskaitą, o vėliau – į Didžiąją Britaniją. Vėliau moteris pinigus ėmė pervedinėti į užsienį ir tiesiai iš darbdavio sąskaitos – banko pavedimų sumos vis didėdavo, kartais dešimtis tūkstančių eurų pervesdavo net kelis kartus per savaitę.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukta R. Ragelytė teisme pareiškė, kad yra teisiamoji, nors esą realiai turėtų būti pripažinta nukentėjusiąja, – taip, ji kalta, kad patikėjo sėkme loterijoje, tačiau esą kaltę turi prisiimti ir jos darbdaviai, laiku nepastebėję bankinių pavedimų, ir banko darbuotojai, apie įtartinus didelių sumų pervedimus nepranešę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

„Save laikau nukentėjusiąja, nes buvau apgauta, – teigė R. Ragelytė. – Apgaulės būdu man buvo siunčiami laiškai iš įvairių finansinių institucijų, aš bendravau su advokatu, jis man siuntė laiškus, skambino, rašė SMS žinutes. Aš patikėjau, kad loterijoje laimėjau didelę pinigų sumą. Viskas prasidėjo, kai gavau laišką į savo darbinį elektroninį paštą tuometinėje darbovietėje, raštas buvo rašytas tuomečio direktoriaus vardu. Laiške buvo nurodyta, kad man pasisekė, nes patekau į A lygio sąrašą, kuriame gali būti tik 10 laiškų. Taip pat laiške buvo rašoma apie piniginį laimėjimą, nurodyti kontaktai, į ką kreiptis. Nurodyta „Google“ atstovybė Didžiojoje Britanijoje, Londone, kur yra jų būstinė, buvo įvardytas kontaktinis asmuo. Tada aš patikrinau, ar toks asmuo iš tikrųjų yra, ir tai pasitvirtino.“

Moters teigimu, atsiųstame laiške buvo nurodyta, kur ji turi kreiptis ir kokius duomenis privalo pateikti, jeigu nori gauti laimėjimą.

„Reikėjo nurodyti savo pavardę, vardą, gyvenamąją vietą ir valstybę, – sakė dabar jau buvusi vyriausioji buhalterė. – Iš pradžių galvojau, kad gal ir kiti kolegos gavo tokio pobūdžio laiškus, bet kai įsitikinau, jog niekas tokių laiškų negavo ir tik man nusišypsojo sėkmė, nutariau parašyti laišką ir laukti, kas bus toliau. Po kurio laiko gavau atsakymą iš „Google“ atstovo – jis teigė, kad man bus išrašytas čekis, kurį galima išgryninti bet kuriame pasaulio banke, taip pat bus pridėtas raštas, pagrindžiantis gautą banko čekį.“

Vyriausiąja buhaltere dirbanti moteris tuo metu jau net nesvarstė galimybės, kad pateko į sukčių spąstus, – laimėtas milijonas eurų jai taip susuko galvą, jog tuo metu tikėjo viskuo, kas jai buvo rašoma.

„Man buvo parašyta, kad laimėjimą ir dokumentus pristatys kurjerių tarnyba, – turiu su jais susiekti ir suderinti pristatymo galimybes, taip pat – padengti siuntimo išlaidas, – moteriai net nekilo įtarimų, jog laimėjusi milijoną dar privalės sumokėti kelis eurus už pristatymą, nors paprastai loterijų organizatoriai padengia visas išlaidas. – Kreipiausi į kurjerių tarnybą ir netrukus gavau laišką, kuriame buvo nurodyta, kad man priklauso ypatingas siuntinys, kurjeris privalės įteikti asmeniškai. Tai tik džiugino – iš karto padariau piniginį pavedimą už siuntos pristatymą.“

Atrodė, moteris jau planavo, ką darys su netikėtai laimėtu milijonu, bet vieną dieną į jos elektroninio pašto dėžutę atskriejo viltis žlugdantis laiškas.

„Jame buvo nurodyta, kad atsirado nesklandumų, todėl kurjeris negali įteikti siuntinio.

Kurjerių tarnybos vadovas pranešė, kad turiu kreiptis teisinės pagalbos ir pateikti ieškinį“, – netikėtai vietoj čekio gautas laiškas moteriai jau turėjo sukelti įtarimų, bet ji vis tiek nutarė toliau klusniai vykdyti nurodymus. Ir, žinoma, siekti atgauti milijoną eurų, kuriuos laimėjo loterijoje.

Loterijoje, kurioje net nedalyvavo.

„Man atsiųstame dokumente buvo nurodyta, kad turiu kreiptis į advokatą, buvo nurodytas jo vardas ir pavardė, – sakė R. Ragelytė. – Internete pasitikrinau ir radau šio žmogaus duomenis, buvo nurodyta, kad jis anksčiau dirbo teisėju, o dabar užsiima advokato veikla. Supratusi, kad jis yra rimtas žmogus, turintis teisinių žinių, patirties, nutariau kreiptis pagalbos.“

Tariamam advokatui laišką parašiusi ir jo teisinės pagalbos paprašiusi moteris netrukus sulaukė atsakymo: „Jis sutiko man padėti ir išspręsti problemą. Tačiau, aišku, ne už dyką – kiek pamenu, reikėjo pervesti 6,5 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Tokios pinigų sumos aš neturėjau, todėl galvojau kreiptis į banką ir paimti paskolą, tačiau supratau, kad tai užtruks daug laiko, be to, buvo rizika, kad man kredito gali nesuteikti. Kadangi dirbau buhaltere, turėjau bendrovės sąskaitos banke generatorių, nutariau, kad niekam nesakiusi pasiskolinsiu pinigų iš darbdavio, o kai gausiu laimėjimą, pinigus grąžinsiu.“

Ir vieną dieną moteris iš darbdavio sąskaitos į asmeninę pervedė 9 tūkst. Eur, o tada – į tariamo advokato sąskaitą, prieš tai atlikusi valiutos keitimo operaciją.

Tai buvo didžiosios aferos pradžia – į sukčių spąstus patekusi moteris sulaukė daugybės prašymų vėl pervesti pinigų. Jai buvo žadama, kad visus pinigus atgaus, kai tik laimės tariamai iškeltą bylą, ir jai ne tik bus sugrąžinti už teisines bei kitas paslaugas sumokėti pinigai, bet ir pats milijono eurų laimėjimas.

Bet nebuvo – vietoj laimėto milijono ji pati privalės tokią sumą sumokėti ją apgavusiems nusikaltėliams.

O kad šie nebuvo paprasti elektroniniai sukčiai, paaiškėjo pareigūnams atlikus tyrimą – R. Ragelytę nustebino, kad ji bankinius pavedimus atlikdavo vienai įmonei, o juos gaudavo kiti, bet užregistruoti tame pačiame Jungtinės Karalystės banke.

„Niekaip negaliu suprasti, kaip taip galėjo būti, – jeigu buvo daromi tie pavedimai ir buvo netiksliai nurodytas gavėjo pavadinimas, tokiu atveju bankas, į kurio sąskaitą pervedami pinigai, turėjo sureaguoti, – sakė moteris. – Ir jeigu bankas būtų sureagavęs, galbūt būtų užkirstas kelias ir visa apgaulė būtų paaiškėjusi anksčiau.“

„Manau, kad dėl to, kas man nutiko, yra kalti ir bankai“, – teisme pareiškė dabar jau buvusi buhalterė.

Ji prisipažino, kad nesuabejojo nė vienu gautu elektroniniu laišku, siuntėju ir laimėjimu: „Negalvojau, kad buvau apgaudinėjama, nes dokumentai neatrodė padirbti, o pati asmeniškai patikrinti neturėjau galimybių, man atrodė, kad bendrauju su realiais žmonėmis ir realiomis institucijomis.“

Moteris tikino, kad patyrė tikrą šoką, kai suprato, jog tapo sukčių auka.

„Visą laiką aš tikėjausi gauti laimėjimą ir tada darbdaviui būčiau grąžinusi skolą“, – aiškino R. Ragelytė.

Marijampolės apskrities Vyriausiajame policijos komisariate šiuo metu taip pat yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl asmenų, kurie galimai apgavo buvusią buhalterę. Tiesa, ar iš tikrųjų taip ir buvo, kaip kalba R. Ragelytė, pareigūnai negali patvirtinti.

 

Daiinius Sinkevičius

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE