Praėjusią savaitę „Meta“ patvirtino, kad nuo lapkričio pradžios „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojams pradedama siūlyti 12.99 Eur/mėn. prenumerata už šių socialinių tinklų platformų naudojimą be reklamų – paskyroms internete taikomas kiek mažesnis, 9,99 Eur/mėn. mokestis.
Taip pat skelbiama, kad nuo 2024 m. kovo papildomoms paskyroms bus taikomas 6 Eur mokestis. Tačiau ar toks ėjimas atitinka BDAR ir kokių soc. medijų gigantų pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu, komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, advokatas Mindaugas Civilka.
Reikalavimai „Meta“ – vartotojo naudai
Ginče su Airijos asmens duomenų apsaugos institucija „Meta“ laikėsi pozicijos, kad personalizuota reklama kliento duomenų pagrindu gali būti rodoma, kadangi klientai su tuo sutinka pasirašydami sutartį dėl socialinės medijos paslaugų naudojimo (t. y., priimdami naudojimo taisykles). Vis dėlto, tokie argumentai Airijos priežiūros tarnybos neįtikino ir ji nurodė soc.tinklo operatoriui ieškoti kito pagrindo.
Taigi, kovą „Meta“ paskelbė, kad sutartinį pagrindą pakeis į savo teisėtą interesą, tačiau ir to buvo per maža – 2023 m. liepą Europos Teisingumo Teismas (ESTT) pateikė nuomonę, kad personalizuota reklama iš esmes galima tik su išankstiniu vartotoju sutikimu. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog soc. tinklo paslaugos yra nemokamos, vartotojai negali pagrįstai tikėtis, jog soc. tinklo operatorius suasmenintos reklamos tikslais naudos jo asmeninius duomenis be jo sutikimo. Tokio kliento interesai yra svarbesni už operatoriaus interesą rodyti individualizuotą reklamą, iš kurios jis finansuoja savo veiklą.
ESTT taip pat nurodė, kad klientai turi turėti galimybę individualiai atsisakyti duoti sutikimą tam tikroms duomenų tvarkymo operacijoms, kurios nėra būtinos sutarčiai vykdyti, ir kartu neprivalo visiškai susilaikyti nuo soc. tinklo operatoriaus paslaugų naudojimo. Tai reiškia, kad kitiems vartotojams už atitinkamą mokestį turi būti pasiūlyta lygiavertė alternatyva be tokių duomenų panaudojimo.
Atsižvelgiant į duomenų apdorojimo mastą (t.y., reklamai yra naudojami itin įvairūs ir gilūs apie klientą surinkti jo veiklos soc. tinkle duomenys) ir reikšmingą poveikį klientams, taip pat į tai, kad klientai negali pagrįstai tikėtis, jog reklamos tikslais bus analizuojami ir jų duomenys, susiję su elgesiu naudojant kito paslaugų teikėjo produktus, pavyzdžiui, kitame soc. tinkle, jie turi turėti galimybę duoti atskirą sutikimą dėl „Facebook“ duomenų ir atskirą sutikimą dėl ne „Facebook“ duomenų naudojimo reklamos tikslais. Nesant tokiai galimybei, turi būti daroma prielaida, kad šių vartotojų sutikimas tvarkyti ne „Facebook“ duomenis nebuvo duotas laisva valia.
Alternatyva – susimokėti už savo duomenis
Dar spalį „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas žadėjo, kad nors ir bus steigiama mokama platformų alternatyva, nemokama „Facebook“ ir „Instagram“ versija „niekur nedings“. ESTT sprendimo šviesoje tai reiškia, kad nemokamų paskyrų turėtojams vis tiek turės būti užtikrintos galimybės paprastai atsisakyti personalizuotos reklamos.
Šiuo metu „Meta“ siūlomas algoritmas veikia taip: arba įsigyjame mokamas paslaugas be reklamų ir mūsų duomenys nėra naudojami reklamos tikslais, arba pasirenkame nemokamą versiją, kurios būtina sąlyga – sutikimas, kad mūsų duomenys būtų naudojami reklamai bei sutikimas naudoti slapukus „Facebook“ tinklo produktuose, siekiant rodyti ir matuoti personalizuotą reklamą.
Taigi, tuo atveju, jei ir toliau pageidaujame nemokamai naudotis šiais soc. tinklais, siūloma alternatyva – sutikti su tolimesniu slapukų ir asmeninių duomenų naudojimu bei gauti suasmenintą reklamą. Kitaip sakant, siūloma alternatyva susimokėti savo duomenimis, o tai reiškia, kad nebelieka opcijos gauti tam tikras nemokamas paslaugas su minimalios apimties duomenų naudojimu ir nesutikti duoti duomenų personalizuotai reklamai.
Ar tikrai atitinka BDAR?
„Meta“ verslo sprendimai pagrįsti reklamos pajamų išlaikymu ir, verslo požiūriu, jie yra logiški, tačiau kyla klausimų, kiek alternatyva „susimokėk arba atiduok savo duomenis reklamai“ yra suderinama su minėtu ESTT sprendimu. Lieka neatsakytas fundamentalus klausimas dėl sutikimo savanoriškumo.
Nors aptariamas ESTT sprendimas konkretaus atsakymo nepateikia, gali būti, kad jame visgi kalbama apie trijų scenarijų / trijų greičių soc. medijos turinį: mokamas turinys be ekstensyvaus asmens duomenų rinkimo ir naudojimo reklamai; galimai labiau ribotas, tačiau nemokamas turinys be ekstensyvaus asmens duomenų rinkimo ir naudojimo reklamai (be sutikimo); ir nemokamas turinys su ekstensyviu asmens duomenų rinkimu ir naudojimu reklamai (su sutikimu).
Iki pastarųjų pakeitimų vartotojas turėjo galimybę „Facebook“ ir „Instagram“ platformų nustatymuose nuimti žymą nuo sutikimo suteikti asmens duomenis personalizuotai reklamai. Šiuo metu analogiškoje nustatymų skiltyje, „reklamų nuostatų“ skyriuje naudotojas turi galimybę pasirinkti tik tarp „naudoti nemokamai su reklamomis“ arba „prenumeruoti ir naudoti be reklamų“. Taigi, „Meta“ išėmė funkcinę galimybę nemokamai atsisakyti suteikti asmens duomenis elgsenos stebėjimo ir profiliavimo tikslais.
Be abejo, tarpinio vartotojui palankiausio nemokamo ir duomenų nerenkančio varianto siūlymas yra susijęs su drastišku ir itin reikšmingu soc. medijos verslo modelio pokyčiu, kuriame gali prireikti ir kelerių metų. Kita vertus, „Meta“ nebūtinai rinksis eiti šiuo keliu. Gali būti, kad ji palauks ESTT vertinimo ir iki tol drastiškai verslo modelio nekeis.
Greitu metu šiuo klausimu turėtų atsirasti daugiau aiškumo. 2023 m. spalio 27 d. Europos duomenų apsaugos valdyba (EDAV) įpareigojo Airijos priežiūros instituciją, kuriai pagal jurisdikciją priklauso „Meta“ priežiūra, per dvi savaites imtis priemonių dėl neteisėto vartotojų elgsenos duomenų rinkimo reklamai, remiantis teisėto intereso pagrindu, platformose „Facebook“ ir „Instagram“.
Šis EDAV sprendimas buvo priimtas, reaguojant į Norvegijos duomenų priežiūros institucijos prašymą priimti visoje ES galiojančius sprendimus. Norvegijos užsispyrimas greičiausiai turės įtakos visai ES. Rugpjūtį minėjome Norvegijos duomenų apsaugos agentūros pavyzdį, kai „Meta“ pradėta skirti milijono Norvegijos kronų dydžio bauda (91 tūkst. Eur) už kiekvieną dieną tol, kol „Facebook“ ir „Instagram“ platformose bus teikiama suasmeninta reklama, neturint tam tinkamo sutikimo.
Pripažinus, jog naujasis apmokestinimo modelis prieštarauja BDAR, „Meta“ rizikuoja, kad vartotojai įgis teisę reikalauti kompensacijų už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą.
