Devyniolikto amžiaus pradžioje Marijampolės krašte gimė rašytojas, kalbininkas ir politikas, lietuvių patriotas Mikalojus Akelaitis. Intensyviai lenkinamoje Lietuvoje Mikalojus buvo tikras mūsų tautos šviesulys. Mokėjo penkias užsienio kalbas. Pirmasis pradėjo raginti spausdinti lietuviškus laikraščius.
Niekada nebuvo lojalus tuometinei caro valdžiai, todėl buvo priverstas pasitraukti į Paryžių. Minimo marijampoliečio tėvas 1830 m. dalyvavo lietuvių ir lenkų sukilime. Tėvo pradėtus darbus Mikalojus Akelaitis tęsė jau 1863 m. pasipriešinimo metu.
1937 metais sukako penkiasdešimt metų nuo Mikalojaus Akelaičio mirties. Anot to laikmečio dalyvio J. Kudirkos, „Rugsėjo mėn. 27 d. sukanka 50 metų, kai mirė žymus devyniolikto amžiaus žmonių švietėjas ir kovotojas dėl Lietuvos nepriklausomybės Mykolas Akelaitis.
Jis gimė 1829 m. Čiūderiškių kaime, Šaltupių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Jo tėvas už lietuvybę buvo išvežtas į Sibirą, ten ir mirė.
1845 metais M. Akelaitis įstojo į Marijampolės progimnaziją, kur baigęs keturias klases, dėl motinos mirties, mokslą turėjo pertraukti. Neturėdamas lėšų tolimesniam mokslui ilgai mokytojavo po dvarus.
1830 m. apsigyveno Varšuvoje. Čia išmoko kelias užsienio kalbas. Pradėjo rašyti į lenkų laikraščius. Kilus lietuviškam judėjimui Akelaitis panoro labiau pasišvęsti Lietuvos darbui.
Lietuvybės atgimimo idėją M. Akelaitis suprato romantiškai ir vienybėje su lenkais. Mėgino rašyti ir lietuviškai. Netgi buvo sumanęs leisti lietuvišką laikraštį.
Kurį laiką gyveno žemaičiuose, pakuršėje. Ten susipažino su vyskupu M. Valančiumi ir Simonu Daukantu. Čia parašė ir išspausdino „Lietuvišką elementorių“ ir „Kvestorių“. Knygelėse suprantamai su dainomis yra mokomi žmonės, kas yra dora, o kas nedora. Informuojama apie Lietuvos praeitį ir geografiją.
Norėdamas supažindinti lenkų visuomenę su lietuvių literatūra į lenkų kalbą išvertė Kristijono Donelaičio kūrinį „Metų laikai“. Parašė studiją apie lietuvių tautos senovę ir praeities dievus.
Kilus 1863 m. sukilimui M. Akelaitis rašė kaimiečiams lietuviškus atsišaukimus, vertė iš lenkų kalbos kovos dainas, ir slaptai jas spausdino Vilniuje ir Klaipėdoje.
Po sukilimo Rusijos valdžia pradėjo persekiojimus. M. Akelaitis buvo priverstas emigruoti į užsienį ir apsigyveno Paryžiuje. Pradėjus eiti laikraščiui „Aušra“ marijampolietis išspausdino joje studiją apie Lietuvos kunigaikščių vardus, parašė lietuvišką gramatiką.
Po lenkiškais raštais M. Akelaitis pasirašinėdavo „Chlop z powiatu Marijampolskiego“. Lietuviškai pasirašydavo „Čiūderiškių Mykalojus“ slapyvardžiu. Apsigyvenęs Paryžiuje vedė prancūzę. Sulaukęs 58 metų Paryžiuje ir mirė.
Tomas Sušinskas
Nuotraukoje yra mano senelio brolis ir jo šeima. Kodėl jūs tai naudojate be leidimo? Kur gavai nuotrauką?