Paskelbus Alytaus gaisrą gesinusių gaisrininkų sveikatos tyrimų rezultatus, visuomenei kyla nemažai klausimų, susijusių su sunkiaisiais metalais, kurių buvo nustatyta tiriamųjų organizmuose. Teiraujamasi, ar tie metalai negalėjo patekti ir į kitų gyventojų organizmus.
Sunkiųjų metalų rastume kiekviename iš mūsų
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad įvairios cheminės medžiagos aplinkoje egzistuoja visą laiką. Šiuo metu yra žinoma apie 5000 cheminių medžiagų, kurios į aplinką patenka natūraliai ar dėl žmogaus veiklos. Dalis tokių medžiagų yra metalai ir metaloidai, kurie yra mūsų natūralios aplinkos dalis, randami žemės plutoje, dirvožemyje ir uolienose, ore ir vandenyje. Pažymėtina, kad aliuminis yra labiausiai žemėje paplitęs metalas, kuris sudaro net 7,9 proc. žemės plutos masės. Natūralu, kad tam tikra metalų dalis yra augaluose, gyvūnuose, taip pat ir žmogaus organizme. Žmonės prisitaikę gyventi cheminių medžiagų apsuptyje, todėl jų organizme visada gali būti randama toksinių cheminių medžiagų grupei priskiriamų junginių.
Pagrindiniai metalų šaltiniai yra natūralūs, gamtiniai (uolienų ir dirvožemio erozija, atmosferinės nuosėdos, vulkanų išsiveržimai ir t.t.) arba susiję su žmogaus veikla (atliekos, nuotekos, transporto ir pramonės išmetamosios dujos bei dūmai, gaisrai, rūkymas ir t.t.). įvairiose pramonės šakose ir buityje.
Pagrindinis gyvsidabrio bei arseno šaltinis žmonių organizme yra žuvis ir jūros gėrybės, aliuminio – tam tikri vaistai, kadmio – daržovės, grūdinės kultūros, tabakas. Metalų ir metaloidų randama ir ne maisto produktuose, pavyzdžiui, aliuminio yra prakaitavimą mažinančiuose produktuose, chromo – įvairiuose dažuose, medienos apsaugos priemonėse, gyvsidabrio – elektros prietaisuose, dantų amalgamose, liuminescencinėse lempose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Toksikologijos laboratorijos darbuotojos dr. Rima Naginienė ir dr. Loreta Strumylaitė pabrėžia, kad terminas „sunkusis metalas“ nebūtinai atspindi to elemento kenksmingumą ar toksiškumą. Dalis vadinamųjų sunkiųjų metalų, tokių kaip geležis, cinkas, varis, chromas, kobaltas, molibdenas yra gyvybiškai būtini normaliam organizmo funkcionavimui. Kai kurie metalai: geležis, manganas, chromas, cinkas, varis, ar metaloidas selenas yra kartu ir būtini organizmo gyvybinei veiklai palaikyti, ir toksiški, t. y. organizme jų turi būti tam tikra koncentracija, nes per mažos ar per didelės koncentracijos gali sukelti sveikatos sutrikimus. Aliuminis nėra sunkusis metalas, tačiau dažnai vadinamas sunkiuoju dėl savo naudojimo metalurgijos pramonėje.
Yra žinoma, kad degant padangoms išsiskiria cinkas, kadmis, chromas, arsenas, švinas, kobaltas, nikelis. Sunkieji metalai buvo tirti gaisro paveiktų teritorijų ore, dirvožemyje, daržovėse, vandenyje, piene ir padidėjusių koncentracijų nebuvo nustatyta. Todėl specialistai pavojaus Alytaus miesto ir rajono gyventojų sveikatai neįžvelgia. Tačiau būtina įvertinti, su kokiomis dar cheminėmis medžiagomis ugniagesiai susiduria gesindami gaisrus, kokia yra gesinimo putų cheminė sudėtis, ar yra jose sunkiųjų metalų, aptiktų ugniagesių organizmuose.
Būtini papildomi tyrimai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikinės toksikologijos gydytojas Jonas Šurkus atkreipia dėmesį, kad sunkiųjų metalų ir toksinių medžiagų koncentracijos normos žmogaus organizme nėra nustatytos. Informacijos šaltiniuose paprastai yra remiamasi vidutinėmis sveikų žmonių organizmuose randamomis jų koncentracijomis, kurios gali būti skirtingos ne tik skirtingose šalyse, bet net ir skirtingose vietovėse ar profesinėse žmonių grupėse.
„Didesnės už vidutines sunkiųjų metalų koncentracijos rodo buvusius žmogaus kontaktus su šiomis medžiagomis, tačiau apsinuodijimas nustatomas ne pagal vieno ar kito metalo koncentraciją žmogaus organizme, bet pagal klinikinius simptomus. Reikia pažymėti ir tai, kad toksinės sunkiųjų metalų koncentracijos dažniausiai yra daug kartų didesnės už vidutines randamas gyventojų kraujyje“, – teigia J. Šurkus.
Pasak gydytojo, norint įvertinti sunkiųjų metalų poveikį sveikatai, neabejotinai yra reikalingi papildomi ir pakartotiniai toksikologiniai tyrimai, taip pat gali būti reikalingas ir detalesnis žmonių ištyrimas. Gydytojo nuomone, ugniagesių sveikatos būklės vertinime turėtų dalyvauti ir darbo medicinos gydytojai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pritaria, kad būtina atlikti išsamesnius tyrimus, norint atsakyti į klausimą, kokius padarinius ugniagesių sveikatai iš tikrųjų sukėlė gesintas gaisras. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitų gyventojų sveikatą, todėl bus vykdomas biomonitoringas, kurio metu bus tiriami Alytaus miesto ir rajono gyventojai, ir palyginimui – kitų miestų gyventojai ir ugniagesiai, kurie negesino gaisro Alytuje.
LR sveikatos apsaugos ministerijos informacija
