• Artimiausi renginiai
  • Savaitgalis
  • Receptai
  • Sūduvos istorija
  • Pranešk
  • Įmonių katalogas
9 °c
Marijampolė
10 ° Št
12 ° Sk
10 ° Pr
Ketvirtadienis, 3 liepos
Sūduvos Gidas
Justicija
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Miestelis vadintas lietuvių, vokiečių, lenkų, žydų babeliu

2020-03-09
Sūduvos istorija, Vilkaviškis
Laikas: 3 min skaitymo
A A

Vietovė trijų šalių susikirtimo taške. Ištisos kalvos šokinėjančios aukštyn ir žemyn.  Krūvos akmenų laukuose, kurių užtektų ne vienos bažnyčios mūrui. Vyrai traukiantys tinklus, ir žuvimi maitinę šeimas. Vištytis – pasienio miestelis, kuriame susikirsdavo lietuvių, vokiečių, lenkų ir žydų keliai.

Padavimai teigia, kad vietovė buvo apgyvendinta penkioliktame amžiuje. Dabartinio miestelio protėvis buvo vadinamas keistu „Tur“ vardu. Ir tik vėliau, kada išsiplėtusio miestelio ribos pasiekė ežero krantus, miestelį imta Vištyčiu vadinti.

Vietovė įsikūrusi Sūduvos regiono pietvakariuose. Šešioliktame amžiuje karaliaus Žygimanto Augusto įsakymu buvo pastatyta pirmoji Švč. Trejybės vardo bažnyčia. Vištyčiui suteiktos Magdeburgo miesto teisės ir herbas.

Keturias dienas per savaitę gatves okupuodavo prekybininkai ir pirkėjai. Atvykusius į Vištytį kitų miestų pirklius valdžia saugojo nuo suvaržymų. Davė javams matuoti bačkutę talpinusią „keturis Krokuvos siekelius.“ Kiek vėliau įsteigta pirmoji mokykla, akmenimis išgrįstos visos gatvės.

Žemaičių revizorius Jokūbas Lastauskas išmatavo miestelyje gyvenusių žmonių žemes. Vištyčiui suteikė visišką laisvę imti mokesčius už privačius sklypus, namus, pirtis, įvežamas prekes, kirpyklas. Savo ruožtu miesto valdžia įsipareigojo pastatyti rotušę, mokyklą ir išgrįsti gatves.

Miestelis augo ir plėtėsi tol, kol egzistavo Lietuvos-Lenkijos valstybė. Karaliai Vištyčio seniūnijai kaskart suteikdavo naujas privilegijas. O privilegijos skatino prekybą, kuri koncentravosi išskirtinai tik žydų rankose. 1795 m. padalinus bendrą ATR respubliką miestelio augimas sustojo.

 Švč. Trejybės bažnyčia iškilo 1829 metais. Parapijos ir valstybės lėšomis statyta šventovė artėja prie gražaus du šimtmečius skaičiuojančio jubiliejaus. 1887 metais ją konsekravo mūsų kraštiečio J. Oleko giminaitis, Seinų vyskupas Juozapas Oleka. Caro okupacijos metu pamaldos vyko tik lenkų kalba. Vėliau lietuviai paėmė viršų: tris sekmadienius per mėnesį rožančių buvo leista giedoti lietuviškai.

Prie Vištyčio ežero, kvapnių, sakuotų pušų šilelyje, ant aukščiausio kalnelio, kur vasarą nuo sausros išdžiūsta žolynai, sruvena garsusis Šventasis šaltinėlis. Visais laikais iš jo tekantis vanduo buvo laikomas stebuklingu. Iki pirmojo pasaulinio karo čia rinkdavosi žmonių minios.

Ištisos religinės procesijos su kunigais ir vikarais semdavo iš šaltinio vandenį. Anot tikinčiųjų tai „Mačijo nuo visų ligų“. Šaltinėlis buvo nuolatinė aplinkinių kaimų moterų susibūrimo vieta. Čia jos dalinosi naujienomis ir žiniomis. Kabindavo šventųjų „abrozdėlius“ ir paveikslus. Prie šaltinio kažkada būta aukų dėžutės. Pamaldūs vietiniai gerumą demonstravo mesdami į dėžutę „Ant vaistų vargšams“.

1912 metais miestelyje pastatyta medinė stačiatikių cerkvė. Manoma, kad jos plotas siekė šimtą kvadratinių metrų. Po pirmojo pasaulinio karo rusai iš Vištyčio dingo. Tarpukario Vištytyje cerkvės niekas neprižiūrėjo: langai ir kitos vertybės buvo išvogtos. Laiko tėkmėje sugriuvo visiškai. Dabar seniūnijos iniciatyva vieta pažymėta paminkliniu akmeniu.

Pirmoje Lietuvos Respublikoje didžioji ežero dalis priklausė vokiečiams. Tik nedidelis kampas prie pat miestelio buvo Lietuvos teritorijoje. Mūsų pasienio zona tiesia linija ėjo ežeru, atkirsdama nedidelį trikampį žemės lopinėlį Vištyčiui. Toliau pasienis vingiavo kairiuoju ežero krantu, kuriame matėsi aukšta kalva ir šilelis.

Dešinėje, prūsų pusėje,  ežero krantai po truputį kildavo aukštyn. Tarp medžių raudonavo vokiškų Kalvaičių, Vyžupėnų, Mažučių kaimų ūkininkų sodybų stogai. Vištyčio ežero forma buvo prilyginama kiaušiniui.

Tarpukario Lietuvoje grioviu atskirtas pusiasalis buvo vadinamas „Vokiečių Gibraltaras“. Pačiame viduryje baltavo didelis stulpas. Vienoje pusėje buvo raidė L (Lietuva), kitoje raidė D (Deutschland). Už sienos perėjimą niekas per daug nebaudė. Į „Faterlandą“ buvo galima nueiti penkiolika metrų. Vietiniai mėgo maudytis svetimos valstybės teritorijoje, ganydavo čia savo žąsis.

Ant ežero kranto dunkso visas miestelis kartu su mirusiųjų ir gyvųjų buveinėmis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje gyvieji maistą žvejodavo ežere. Javus sėdavo kalvose ir pakalnėse. Pelnėsi iš smulkiosios prekybos. Kurą šildyti troboms išsikasdavo – po žeme buvo ištisi durpynai. Kiekvienoje dauboje stūksojo „degančio purvo“ klodai.

Kelias į Pavištyčio kaimą pasižymi savo kalvomis. Praeityje kiekvienoje dauboje buvo sodyba. O nuo kalvų atsiverdavo gražiausi vaizdai. Tarpukariu kaimelyje gyveno išskirtinai tik lietuviai. Pavištytis turėjo savo mokyklą, kooperatyvą ir garsiąją pieninę, kurią įsteigė vietinis ūkininkas Pilėnas. Įmonė apylinkėse turėjo dvidešimt du nugriebimo punktus. Per metus perdirbdavo tris milijonus litrų pieno. Pavištytis garsėjo šaulių sąjungai priklausiusiais vyrais.

Vištyčio apylinkių žmonių gyvenimas buvo gana ramus ir lėtas. Retkarčiais vienas kitas autobusas iš Kybartų sudrumsdavo vietinių melancholiją. Popietę prie pašto įstaigos būriuodavosi valdininkai. Kiekviena diena buvo tokia pati, kaip ir praėjusi. Ramybė baigėsi, kai Vokietija užpuolė Lenkiją. Bet apie tai kitame pasakojime…

 

Tomas Sušinskas

DalintisSiųsti

Naujienos iš interneto:

traffix.lt

Rekomenduojami Video:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinios

Marijampolę ir vėl užliejo menas – startavo MALONNY’12!
Marijampolės šilumos ūkio valdymas oficialiai sugrįžo į savivaldybės rankas
Kviečia knygos šventė Marijampolės Vytauto Didžiojo parke
Šilumos kupina Vaikų globos savaitė Marijampolėje: žvilgsnis į kiekvieną vaiką

Kultūra

Marijampolę ir vėl užliejo menas – startavo MALONNY’12!
Bartninkuose nuaidėjo tradicinė Petrinių šventė
Nuskambėjo Vilkaviškio miesto šventės akordai
Kūrybinis projektas „Lipdau pasaulį ir save“ Suvalkijos socialinės globos namuose

Sportas

„Sūduva“ nugalėjo Raudondvaryje ir sugrįžo į 2 vietą
„Sūduva B“ sezono pusiaukelę pasiekė iškovodama pergalę
Įvyko paskutinės I etapo seniūnijų žaidynių krepšinio varžybos
Koks sportas gali padėti prailginti gyvenimo trukmę?

Politika

Prezidentas žada užlopyti skylę dėl GPM lengvatos ūkininkams
Prie Vyriausybės vyko pareigūnų piketas dėl per mažų algų: policininkai kvietė G. Palucką į ekipažą
R. Juknevičienė: „Ukraina jau dabar kariauja kaip de facto NATO narė“
Marijampolės savivaldybės delegacija lankėsi Norvegijos mieste Kvame

Įdomu

Populiarėja kondicionierių teikiamas komfortas, kiek gali kainuoti?
Šilumos kupina Vaikų globos savaitė Marijampolėje: žvilgsnis į kiekvieną vaiką
Vasaros palydovė – dehidratacija: kas išduoda skysčių trūkumą ir kodėl vandens gali nepakakti?
Dviračių saugumas vaikams: Ką privalo žinoti tėvai?

Verslas

Kazlų Rūdos savivaldybė paskirstė paramą smulkiems prekybininkams
Baltijos šalių ekonomikos: Lietuva išlaiko lyderės poziciją
Populiariausios buhalterinės paslaugos Vilniuje: ką siūlo šiuolaikinės įmonės?
Šiemet įsigalios nulinės emisijos aktas: tikisi žaliųjų technologijų proveržio Lietuvoje

Mokslas ir studijos

Kuo vaiko emocinei būklei gali būti svarbi privati mokykla?
Vilkaviškyje startavo Vaikų globos savaitė
Kaip išrinkti privatų darželį?
Finansiškai paskatinti gabūs Kalvarijos savivaldybės mokiniai ir jų mokytojai

Turizmas

Baltų keliais: vyko dviejų dienų pažintis su paveldu
Aristokratas, per naktį pralošęs devynis dvarus
Pradėtas įgyvendinti projektas: Orijos ežero pakrančių pritaikymas lankymui
Ekskursijos dalyvius žavėjo Marijampolės miesto grožis ir negirdėtos istorijos
Reklama
Marimedis Marimedis Marimedis
Pamatyti.lt Pamatyti.lt Pamatyti.lt
Sūduvos Gidas

Teisės saugomos © 2024

Naršyti

  • Pranešk naujieną
  • Naudojimosi taisyklės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Naujienlaiškis
  • Privatumo politika
  • Kalvarija
  • Kazlų Rūda
  • Marijampolė
  • Šakiai
  • Vilkaviškis

Sekite mus

  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus