XX a. I pusė pasaulyje ir Lietuvoje yra pažymėta dviem pasauliniais karais. Lietuva į Pirmojo pasaulinio karo eigą buvo įtraukta kaip Rusijos imperijos sudėtinė dalis. Lietuvių jaunuoliai karo pradžioje buvo mobilizuoti į Rusijos armiją, o vokiečių okupacijos metu – į Vokietijos kariuomenę. Karo nuostoliai palietė ne tik Lietuvos ūkį, bet ir gyventojus: sumažėjo jų skaičius, įvyko pokyčiai tautinėje sudėtyje, keitėsi miestai ir kaimai.
XX a. I pusėje Kalvarija dėl savo geopolitinės, stiprios ekonominės ir kultūrinės padėties patiria migraciją šalies viduje, emigraciją į užsienį, karo pabėgėlių priėmimą, SSRS represijas ir trėmimus, 1941 m. SSRS ir Vokietijos reicho sutarties padarinius, kai okupuotos Lenkijos teritorijos (Suvalkų krašto) lietuviai buvo priverstinai iškeldinti į SSRS okupuotos Lietuvos teritoriją , holokaustą. Jie palietė tūkstančius gyventojų, kardinaliai pakeitė krašto tautinę sudėtį, sužlugdė buvusį kultūrinį ir ekonominį pamatą: sunaikintos bendruomenės, nuo kurių priklausė didžioji Kalvarijos ekonomikos dalis (gamyba ir prekyba).
XX a. 3-4 dešimtmečiais Kalvarijoje gausiausios tautinės bendruomenės buvo lietuviai ir žydai. Tačiau prieškariu buvo susidurta su didele problema – gyventojų migracija.
Emigracija į užsienį iš Kalvarijos prieškario laikotarpiu buvo nemenka problema (kaip ir likusioje Lietuvoje). Per du dešimtmečius, nuo 1920 m. iki 1940 m., į kitas šalis išvyko apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų . Populiariausios šalys, į kurias plūdo lietuviai, buvo JAV, Prancūzija, Belgija, Latvija. Statistikos duomenimis, 1939 m. Lietuvoje gyveno 2,9 mln. gyventojų, o užsienyje gyvenusių lietuvių – apie 2 mln. . Migracija, nesvarbu, ar valstybės viduje, ar į užsienį, reikalavo papildomų išlaidų. Žvelgiant į Kalvarijos gyventojų potencialą ir liudininkų prisiminimus, matyti, jog pasitaikydavo, kad šeima galėjo sau leisti išsinuomoti net atskirą transportą daiktams pervežti.
Remiantis Molotovo–Ribentropo pakto slaptojo protokolo pakeitimu, buvo planuota, kad SSRS vyriausybė įsipareigoja Vokietijai perduoti Lietuvos teritoriją Suvalkijoje. Dar dviem slaptaisiais protokolais Vokietija ir SSRS susitarė dėl vokiečių tautybės gyventojų perkėlimo į Vokietiją, o ukrainiečius ir baltarusius perkelti į SSRS. SSRS laikėsi skverbimosi strategijos, tačiau planus suardė Vokietijos išsireikalautas Suvalkijos ruožas. Galiausiai 1941 – 01 – 10 Maskvoje pasirašytas protokolas, kad Suvalkija parduodama SSRS už 7,5 mln. dolerių, tačiau net po pardavimo teoriškai Suvalkija liko Vokietijos teritorijos dalimi.
Pagal 1941 m. sausio 14 d. gyventojų mainų sutartį iš Vokietijos reicho okupuotos Lenkijos teritorijos (Suvalkų krašto) lietuvių kilmės gyventojai buvo priverstinai iškeldinti į SSRS okupuotos Lietuvos teritoriją. Iš Suvalkų krašto atkelta apie 11 000 lietuvių, dauguma iš jų – ne savo noru. Atkeltieji buvo įkurdinti buvusiuose vokiečių repatriantų ūkiuose, o kai Vokietija okupavo Lietuvą, asmenys vėl išvaryti . Pagal sutartį 1940 m. pab. – 1941 m. pradž. į Vokietiją repatrijavo 60 000 žmonių, tarp kurių buvo daug lietuvių, pasinaudojusių proga išvengti sovietinio teroro . Kalbant apie lietuvius po sutarties, tie, kurie gyveno Lietuvos- Lenkijos pasienio ruože, atitekusiame Vokietijai, buvo tremiami į Lietuvą. 1941 m. lietuvių, besitraukiančių iš Vokietijos okupuotos teritorijos, liudininkų teigimu, atsisakius tai padaryti, laukė tos pačios sankcijos kaip žydų: įkalinimas ir sušaudymas. Iškeldinti asmenys patyrė Latvijos, Lietuvos gyventojų gailestį nelaimingiesiems. Pasikeitus karo eigai ir 1944 m. sovietinei kariuomenei pradėjus vyti vokiečius į Vakarus, perkeltieji į Lietuvą atgaivino viltį grįžti į gimtuosius kraštus, todėl susikrovę mantą, pasiėmę gyvulius, kaip pasakoja liudininkai, patraukė Lenkijos link. Žmonių viltys ir svajonės apie gimtuosius namus susiduria su kebliomis situacijomis taikos metu, o vykstant karui, tai virsta tikru išbandymu.
1941 m. SSRS pirmosios okupacijos metu vykdytas represijas patyrė 137 Kalvarijos miesto ir apylinkių gyventojai, iš kurių 121 buvo lietuvis. Žvelgiant į LGGRTC represuotų asmenų iš Kalvarijos 1941 m. duomenis, galima pastebėti, jog represuotųjų sąrašas sudarytas tikslingai. Vienas svarbiausių trėmimo tikslų buvo aprūpinti Sibiro ir šiaurės SSRS sritis nemokama darbo jėga , tuo pačiu išvalant okupuotą kraštą nuo nepageidaujamų „elementų“. 1941 m. birželio 14 d. vykdant trėmimų instrukcijas ir „pasmerktiesiems“ mėginant bėgti, buvo šaudoma, tad užkluptieji, nespėję pasislėpti, neturėjo pasirinkimo ir galimybės išvengti represijų. Iš Kalvarijos tremiamieji buvo vežami į Tomsko sritį, Krasnojarsko, Altajaus kraštus. 1
941 m. birželio 22 d., pasikeitus sovietiniam režimui į nacistinį, pirmomis karo dienomis tarp SSRS ir Vokietijos krašte susidaro keistoka situacija: Vermachtas sutinka pakankamai silpną Raudonąją armiją, kuriai įsakyta nešaudyti į vokiečius ir nepasiduoti provokacijoms, tuo pačiu nespėta įvykdyti visuotinės mobilizacijos, savanoriškos ar priverstinės evakuacijos, organizuoti pasipriešinimą, kas ir nulėmė palyginti nedidelį Lietuvos gyventojų aukų skaičių ir materialinius nuostolius . Tačiau reikia pastebėti, kad dalį aukų sudarė nukentėjusieji nuo netiesioginių karo veiksmų, kas ypač aktualu pasienio ruožo vietovėms, tokioms kaip Kalvarija. Nacistinio režimo vykdytos represijos buvo nukreiptos prieš žydus, komunistus ir kitus netinkamus „elementus“. 1941 m. liepos-rugpjūčio – rugsėjo mėn. jos palietė ir lietuvius. Tarpukariu veikusios psichiatrinės ligoninės, kuri buvo antra pagal dydį Lietuvoje, 109 ligoniai sprendžiant iš 3-os operatyvinės grupės pranešimų, buvo sušaudyti Marijampolėje kartu su žydais 1941 m. rugsėjo 1 d .
1939– 1941 m. Lietuva neteko 161 000 žmonių. Kitais duomenimis, buvo deportuota 17 600 žmonių . Žvelgdami į 4 dešimtmečio pabaigos situaciją aptariamu klausimu matome, kad gyventojų netekimą dėl natūralios migracijos, patirtų represijų iš dalies papildo 1941 m. į Lietuvą priverstinai atkeliami lietuviai. Šiuo laikotarpiu didžiausius nuostolius gyventojų netekimo klausimu kraštas patiria sovietinių represijų metu, kai prarandami daugiausiai kaimiškose vietovėse gyvenę stambieji ūkininkai. Taip nuskurdinama žemės ūkio sritis
Arūnė Vaičiūnaitė- Levuškinienė
Emilija Vievesytė
