Lietuvoje turime platų atliekų rūšiavimo konteinerių tinklą, tačiau daugeliui vis dar kyla klausimų: ką tiksliai galima mesti į skirtingas rūšiavimo talpas? Taip yra todėl, nes Lietuvoje nėra vieningų atliekų rūšiavimo taisyklių. Taip pat ne visi žino, kad stiklo, popieriaus, plastiko konteinerių konteineriai ir juose atsiradusių atliekų tvarkymo finansavimas – būtent pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atsakomybė, nes šių pareiga – susigrąžinti iš gyventojų pakuotes. Tačiau iki šiol aiškios žinutės apie tai – nebuvo, nes informavimas – savivaldybių rankose, teigia ekspertai.
Ši situacija, tikėtina, netrukus pasikeis, nes ministerijos siūlymas Seime – įtvirtinti, kad rūšiuojamos būtų tik pakuočių atliekos. Mat toks siūlymas jau pasiekė Seimą ir buvo pristatytas Aplinkos komitetui aplinkos ministerijos viceministro Tomo Vaitkevičiaus.
„Nors ankstesnės valdžios atstovų užregistruotuose projektuose apie tai nekalbėta, džiaugiamės, kad buvome išgirsti dabartinės vadovybės – siūloma aiškiai apibrėžti, kad rūšiavimo konteineriai būtų naudojami tik pakuočių atliekoms. Tai reikštų, jog antrinių žaliavų rūšiavimo per konteinerinę sistemą būtų atsisakyta, paliekant stiklo, plastiko, popieriaus konteinerius vien tik pakuočių atliekų surinkimui iš gyventojų“, – artėjančius pokyčius aiškina Almontas Kybartas, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas.
Iki šiol, net ir registruoti teisės aktų pakeitimų projektai numatė, kad gyventojai turi atskirai rūšiuoti ne tik pakuotes, bet ir antrines žaliavas. Pakuotes atskirti nuo kitų atliekų nėra sudėtinga, o štai, kas yra „antrinė žaliava“, kelia daug klausimų.
„Antrinės žaliavos, tai iš atliekų gautos ir panaudojimui tinkamos medžiagos. Pas gyventoją namuose žaliavos nesusidaro, o visi buityje naudojami ir nebereikalingais tapę daiktai yra atliekos. Jų tvarkymo verslas nefinansuoja, o ir perdirbimo galimybių – nėra. Todėl, nors gyventojai manė, kad išrūšiuotas plastikinis žaislas bus perdirbtas, realybėje jo likimas toks pats, koks būtų išmetus į mišrių atliekų konteinerį“, – sako A. Kybartas.
Gyventojams ir verslui užkrauta atsakomybė
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas teigia, jog pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos nesupranta, kodėl iki šiol gyventojams buvo užkrauta atsakomybė suprasti, kas patenka į „antrinių žaliavų“ sąvoką, o verslas, kuris pagal gamintojo atsakomybės principą yra atsakingas tik už pakuočių atliekas, buvo priverstas finansuoti iš esmės mišrių, netikslingai suklasifikuotų atliekų tvarkymą.
Anot jo, iki šiol taikyta tvarka prieštarauja logikai ir pačiai atliekų tvarkymo sistemos esmei, todėl Aplinkos ministerijos siūlomi pakeitimai galėtų ženkliai prisidėti prie perdirbimo tikslų vykdymo.
„Lietuvoje retai taikoma atsakomybė gyventojui už blogą rūšiavimą, o pakuočių atliekų atskiras surinkimas vyksta tik dėl to, kad žmonės edukuojami elgtis sąmoningai. Dar daugiau painiavos kyla tuomet, kai ant rūšiavimo konteinerių tiesiog užrašoma „Plastikas“. Ką žmogui galvoti? Juk plastikiniai gali būti ir baldai, ir žaislai, ir įvairūs namų apyvokos daiktai – nors daugelis jų pagaminti iš nežinomos sudėties plastiko ir neturi jokių realių perdirbimo galimybių. Todėl labai sveikiname ministerijos siūlymą pašalinti šias sistemines klaidas ir pagaliau pradėti mokyti žmones rūšiuoti tai, kas iš tiesų gali būti perdirbta“, – sako A. Kybartas.
Aplinkos ministerijos siūlomus pokyčius palankiai vertina ir atliekų rūšiavimo bei tvarkymo sektoriaus atstovai. Aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ teigimu, iki šiol taikyta tvarka ne tik klaidina gyventojus, bet ir kelia sisteminių iššūkių atliekų rūšiuotojams.
„Šiandien mūsų rūšiavimo linijos pirmiausia turi atlikti tai, ko iš esmės neturėtų daryti – identifikuoti ir atskirti tai, kas į pakuočių atliekų konteinerius apskritai neturėjo patekti: įvairius buities daiktus, tekstilę, žaislus ar įrankius. Tokios atliekos ne tik neturi perdirbimo vertės, nes neįmanoma surinkti ekonomiškai pagrįsto jų kiekio arba nustatyti jų sudėties, bet dažnai kenkia mūsų įrangai ir mažina bendrą rūšiavimo proceso efektyvumą“, – sako „Ecoservice“ generalinė direktorė Jurgita Nacevičienė.
Vieningų, aiškių visoje šalyje galiojančių taisyklių įtvirtinimas, kurios numato, kad rūšiuoti konteineriuose galima tik pakuotes, J. Nacevičienės įsitikinimu, yra būtinas žingsnis. Jos teigimu, tai ne tik padės žmonėms geriau suprasti, ką, kur ir kodėl reikia rūšiuoti, bet ir leis rūšiavimo infrastruktūrai dirbti efektyviau, tvarkant medžiagas, kurios tikrai gali būti perdirbtos ir grąžintos kaip žaliavos.
„Tiksliau apibrėžtas atliekų srautas leidžia optimizuoti rūšiavimo procesus. Tai yra žiedinės ekonomikos pagrindas – dirbti ne dėl statistikos, o dėl realių rezultatų. Todėl sveikiname šį sprendimą kaip strategiškai svarbų visai sektoriaus ekosistemai“, – pabrėžia J. Nacevičienė.
