Vasarą pėdos gali prakaituoti gausiau, nes aukštesnė oro temperatūra bei aktyvesnis judėjimas sukuria palankias sąlygas kauptis drėgmei. Negana to, didesnį prakaitavimą gali paskatinti ir antsvoris, stresas, įvairios sveikatos būklės ir net kai kurie vartojami vaistai.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kodėl prakaituojant gali atsirasi nemalonus kvapas, kokių priemonių galima imtis jo sumažinimui ir kas signalizuoja, kad verta kreiptis į gydytoją.
„Pėdų prakaitavimas savaime nėra liga. Tai – normali organizmo reakcija ir būdas sureguliuoti kūno temperatūrą. Visgi, jei kojinės greitai sudrėksta, avalynėje atsiranda nemalonus kvapas, oda tarpupirščiuose šunta, peršti ar ima pleiskanoti, to nereikėtų ignoruoti. Tokia aplinka palanki bakterijoms ir grybeliui daugintis, todėl svarbu ne maskuoti kvapą, o mažinti drėgmę ir tinkamai prižiūrėti pėdų odą“, – sako vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Kodėl pėdos prakaituoja gausiau nei kitos kūno vietos?
Pėdose yra daug prakaito liaukų, kurios padeda reguliuoti temperatūrą, palaikyti odos elastingumą ir mažinti trintį judant. Jos greitai reaguoja į karštį, fizinį aktyvumą, stresą ir netinkamą avalynę.
Vasarą problema išryškėja dažniau, nes pėdos ilgiau būna įkaitusios, o prakaitas sunkiau išgaruoja iš batų, ypač jei jų medžiaga yra nepralaidi orui. Gausesnį prakaitavimą taip pat gali lemti paveldimumas, antsvoris, didesnis stresas, hormonų pokyčiai, kai kurios ligos ar vartojami vaistai.
„Jei pėdos prakaituoja daugiau ir dažniau nei įprastai, prakaitavimas pasireiškia net vėsioje aplinkoje ar naktį, o žmogus turi keisti kojines kelis kartus per dieną, organizme gali slypėti kita būklė, pavyzdžiui, mažakraujystė, onkologinių susirgimų užuomazgos, vitamino D trūkumas, hormonų disbalansas ar hiperhidrozė. Tokiu atveju verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, nes vien higienos priemonių ar gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti“, – teigia vaistininkė.
Iš kur atsiranda nemalonus kvapas?
Anot vaistininkės, vertėtų atkreipti dėmesį, kad kartu su prakaitu dažnai atsirandantį nemalonų kvapą sukelia visai ne pats prakaitas, o drėgnoje avalynėje ir kojinėse ant odos besidauginančios bakterijos. Kvapui įtaką gali daryti ir žmogaus mityba bei žalingi įpročiai.
„Pavyzdžiui, valgant daugiau česnako, svogūno, aštrių patiekalų, prakaitas taip pat gali tapti aštresnis. O žmonių, turinčių inkstų funkcijos sutrikimų ar sergančių cukrinių diabetu, prakaito kvapas gali priminti acetoną. Įdomu ir tai, kad streso, įtampos ar jaudulio sukeltas prakaitavimas dažniau būna nemalonesnis, nei po didesnio fizinio krūvio“, – paaiškina „Camelia“ vaistininkė.
Ji įspėja, kad dažna klaida manyti, kad tokiais atvejais pakanka užpurkšti kvapą maskuojančios priemonės. Jei pėdos lieka drėgnos, o bakterijos vis dar dauginasi ant odos – kvapas grįš, todėl itin svarbu kasdien plauti pėdas su šarminiais produktais bei labai gerai nusausinti tarpupirščius, nedėvėti drėgnų kojinių ar avalynės. Svarbu ir tai, ar tinkamai prižiūrime dėvimą avalynę, iš kokių medžiagų ji pagaminta.
„Viena dažniausių klaidų vasarą – ilgai avėti ankštus, sintetinius, orui nelaidžius batus. Pėdos labiau prakaituoja ir tada, kai ta pati avalynė avima kasdien, todėl batai nespėja išdžiūti, ypač jei vidpadžiai būna neišimami. Sportinė avalynė kasdienai taip pat ne visada tinkama, dažnai ji skirta trumpesniam fiziniam krūviui, o ne visai dienai“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Kojinės taip pat turėtų būti atitinkamo audinio, pavyzdžiui, medvilnės, vilnos, bambuko pluošto ar kitų drėgmę garinti padedančių medžiagų.
Priemonės turėtų mažinti drėgmę, o ne vien kvapą
Vaistininkė primena, kad pėdų priežiūrai galima rasti daug skirtingų priemonių, tačiau reikia atkreipti dėmesį į jų paskirtį. Pavyzdžiui, dezodorantai dažniausiai padeda mažinti kvapą, kai kurios priemonės turi antibakterinių komponentų, purškalai gali gaivinti, sausinti, dezodoruoti avalynę ar pėdas, o antiperspirantai su aliuminio druskomis mažina patį prakaitavimą, nes laikinai slopina prakaito išsiskyrimą.
„Jei pagrindinė problema yra kvapas, gali pakakti higienos, kojinių keitimo ir dezodoruojančios priemonės. Palaikyti švaresnę pėdų odą gali padėti kremai ar purškalai su arbatmedžio eteriniu aliejumi. Jei pėdos nuolat šlapios, reikėtų rinktis antiperspirantą. Jis tepamas ar purškiamas ant švarios, visiškai sausos odos, dažniausiai vakare, o ryte pėdas galima nuplauti. Svarbu priemonės nenaudoti ant sudirgusios ar pažeistos odos“, – pataria ji.
Anot J. Aganauskaitės-Žukaitės, pėdų pudros ir specialūs milteliai gali padėti sugerti drėgmę ant odos ar avalynėje, tačiau jų nereikėtų berti per daug, nes susimaišę su prakaitu jie gali sulipti ir papildomai dirginti odą. Soda ar talkas kai kuriems žmonėms laikinai sumažina kvapą ar drėgmę, tačiau jautriai, įtrūkusiai ar šuntančiai odai gali netikti. Jei įtariamas grybelis, šios priemonės problemos neišspręs.
Į specialistus verta kreiptis ir tada, kai prakaitavimas prasideda staiga, labai trukdo kasdienybei, atsiranda naktinis prakaitavimas, karščiavimas, svorio kritimas, širdies plakimas, silpnumas ar prakaituoja tik viena pėda. Gydytojas gali įvertinti, ar nėra hiperhidrozės, infekcijos, endokrininių sutrikimų ar vaistų šalutinio poveikio. Esant stipriam prakaitavimui, gali būti taikomi stipresni antiperspirantai, jonoforezė ar kiti gydymo būdai.
