Naktys, praleistos ne miegant, o būdraujant, rytai, kai jautiesi tarsi sulaužytas, o akyse – lyg žvyro pripilta, ilgainiui išsekina organizmą, atsiliepia ne tik darbo kokybei ir produktyvumui, bet gali sukelti ir kur kas rimtesnių sveikatos problemų.
Specialistės papasakojo, kaip atskirti nemigą nuo paprastų miego sutrikimų, kokie preparatai bei įpročiai padės sugrąžinti kokybišką miegą ir kada dėl užsitęsusios nemigos reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus.
Lėtinė ar ūmi nemiga?
„Nemiga yra vienas iš miego sutrikimų. Jos pradžią gali signalizuoti tokie simptomai kaip naktiniai prabudimai, kai sunku užmigti valandą ar dvi, ankstesnis atsibudimas nei planuota arba negalėjimas užmigti atsigulus į lovą. Jei šie simptomai kartojasi bent tris kartus per savaitę ir trunka tris mėnesius, kalba eina apie lėtinę nemigą“, – sako BENU budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė.
Pasak jos, lėtinę nemigą reikėtų atskirti nuo ūmių miego sutrikimų, kurie gali pasireikšti dėl režimo disbalanso, pavyzdžiui, kelionių ar pamaininio darbo. „Miego sutrikimams priskiriamos ir parasomnijos, kai miego metu kalbi, vaikštai, kai kankina košmarai, – sako vaistininkė. – Kai kalbame apie paprastus miego sutrikimus, dažnai turime omenyje tam tikrus sukrečiančius įvykius, ligas ar skausmą. Tai taip pat trukdo miegui, tačiau paprastai trunka apibrėžtą laiką, keletą naktų.“
Nemigą dažnai lydi depresija ir nerimas
Pasak „Hila“ šeimos medicinos centro šeimos gydytojos Kristinos Kiliūtės, nemiga dažnai pasireiškia kaip kitų sveikatos sutrikimų simptomas, o dažniausiai nemigą siejame su psichikos sveikatos sutrikimais – depresija bei nerimu. Maždaug 75 proc. pacientų, sergančių depresija, patiria ir miego sutrikimus.
„Esant nerimui, nerimastingos mintys trukdo užmigti, sukelia dažnus prabudimus ir apsunkina gilų miegą. Nemiga yra ne tik depresijos simptomas, bet ir veiksnys, kuris ją pablogina. Moksliniai tyrimai rodo, kad nemigos gydymas gali reikšmingai sumažinti depresijos simptomus. Lėtinis stresas keičia miego ciklų trukmę ir sutrikdo REM miego fazę, kuri yra svarbi emociniam stabilumui“, – teigia K. Kiliūtė.
Pasak gydytojos, miegą trikdyti gali ir padidintas skydliaukės aktyvumas, hipertirozė, elektrolitų išsibalansavimas, dažniausiai – kalio trūkumas organizme: „Tokiais atvejais pacientai dažnai skundžiasi širdies permušimais, intensyviu plakimu, kuris itin stipriai juntamas ramybės metu, atsigulus miegoti, o kartais net ir pažadina iš miego. Stresas, netinkama, greitų angliavandenių gausi mityba gali padidinti kortizolio kiekį organizme – tuomet žmogų gali varginti pasikartojantys prabudimai paryčiais, apie 3–5 valandą nakties.“
Kas nutinka, kai nemiegame?
Anot I. Norkienės, užsitęsus nemigai laukti nereikėtų – patartina kreiptis į specialistus anksčiau, nes lėtinė nemiga yra sunkiai gydoma. „Be to, nuolatinis neišsimiegojimas ne tik numuša darbingumą ir motyvaciją, bet gali pradėti vystytis ir lėtinės ligos, o jau esamos lėtinės ligos gali tapti sunkiau kontroliuojamos. Lėtinė nemiga dažnai kankina žmones, kurie skundžiasi lėtiniais skausmais, nekoreguojamomis arba sunkiai koreguojamomis būklėmis“, – priduria vaistininkė.
K. Kiliūtė pabrėžia, kad jau po pirmos paros be miego žmogus pradeda jausti dėmesio ir koncentracijos sumažėjimą, nuotaikos pokyčius, dirglumą. Tai ne tik trikdo kasdienę veiklą, bet ir gali būti nesaugu, jei dienos metu tenka atlikti sudėtingus, tikslumo ir koncentracijos reikalaujančius veiksmus, pavyzdžiui, vairuoti automobilį ar darbe valdyti sudėtingą techniką.
Haliucinacijos, psichozė, svorio augimas – tik kelios iš pasekmių
„Po 48 valandų be miego gali pasireikšti haliucinacijos, sumažėja gebėjimas spręsti problemas, susilpnėja imuninė sistema – kūnas tampa pažeidžiamas infekcijoms. Nemiga, trunkanti 72 ir daugiau valandų gali sukelti rimtas neurologines ir psichines problemas, pavyzdžiui, psichozę. Moksliniai tyrimai su gyvūnais rodo, kad visiškas nemiegojimas kelias savaites gali būti mirtinas“, – sako šeimos gydytoja.
Ilgalaikis miego trūkumas paveikia beveik visas organizmo sistemas, o pirmiausia – smegenis ir nervų sistemą. Nemiga mažina neuronų veiklos efektyvumą, tad žmogui sunkiau priimti sprendimus, prastėja atmintis, lėtėja reakcija.
„Trūkstant miego sumažėja citokinų, baltymų, atsakingų už imuninį atsaką, gamyba, tuomet organizmas sunkiau kovoja su infekcijomis. Prastai miegant didėja streso hormono kortizolio kiekis, o tai gali lemti aukštą kraujospūdį, svorio augimą ir sumažėjusį atsparumą stresui. Nemiga taip pat padidina uždegiminių procesų riziką, o tai ilgainiui gali sukelti aterosklerozę ir širdies ligas. Taip pat trikdomi alkio ir sotumo hormonai – tai gali skatinti persivalgymą ir svorio augimą“, – sako K. Kiliūtė.
Nereceptiniai vaistai ar „sunkioji artilerija“?
Nemigos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Gydymo metodai gali būti skirstomi į nemedikamentinius ir medikamentinius. Pasak I. Norkienės, nereceptiniai vaistai nuo nemigos savo sudėtyje dažniausiai turi levandų eterinio aliejaus, valerijonų, melisų, pipirmėčių ekstrakto.
„Gelbsti ir maisto papildai, kurių sudėtyje esama B grupės vitaminų, magnio, miego hormono melatonino, raudonžiedės pasifloros ekstrakto, aminorūgšties L-triptofano. Ši aminorūgštis yra tiesiogiai atsakinga už serotonino sintezę, o serotoninas organizme transformuojasi į miego hormoną – melatoniną“, – sako I. Norkienė ir priduria, jog lengvų miego sutrikimų atveju padeda ir vaistažolių arbatos.
Pasak K. Kiliūtės, „sunkioji artilerija“ nuo nemigos skiriama gydytojo specialisto. Tai – migdomieji vaistai, dažniausiai – benzodiazepinai arba vadinamieji Z grupės vaistai – zolpidemas, zopiklonas.
„Jie efektyvūs trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau nerekomenduojami ilgesniam nei 6–8 savaičių vartojimui, nes gali sukelti pripratimą. Kai kuriems pacientams, ypač turintiems depresijos, nerimo simptomatiką, gali būti skiriami kai kurie antidepresantai mažomis dozėmis“, – sako šeimos gydytoja.
Svarbu laikytis miego higienos taisyklių
Pasak specialisčių, kokybišką miegą į miegamuosius sugrąžina miego higienos taisyklių laikymasis.
„Derėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais, o keletą valandų iki miego reikėtų nežiūrėti į ekranus. Miegoti patariama gerai išvėdintame, tamsiame ir vėsiame kambaryje, reikėtų riboti kofeino vartojimą antroje dienos pusėje, nevartoti alkoholio prieš miegą. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technikos gali padėti atsipalaiduoti prieš miegą“, – pataria K. Kiliūtė.
Pasak I. Norkienės, taip pat svarbus ir buvimas gryname ore – trumpi pasivaikščiojimai pagerina miego kokybę net ir šaltuoju periodu, kai saulės matome mažai. „Prieš miegą derėtų vengti ir aktyvaus fizinio krūvio. Nesuprantu visą parą dirbančių sporto klubų – sporto metu išsiskiria adrenalinas ir mūsų simpatinė nervų sistema būna aktyvesnė. Mityba taip pat svarbi – visada miegosime geriau, jeigu prieš pat miegą gausiai ir sočiai neprisivalgysime, neapkrausime virškinimo sistemos“, – sako vaistininkė.
