Žemės ūkio rizikos valdymo fondo (RVF) steigimas yra viena iš priemonių susidariusiai padėčiai pieno sektoriuje spręsti. Žemės ūkio ministerijoje surengtame pasitarime ūkininkai, perdirbėjai ir finansų institucijų atstovai tarėsi ir diskutavo, kaip galima būtų paskatinti pieno gamintojus savanoriškai imtis fondo steigimo iniciatyvos.
Ministerija jau ne vienerius metus kalba apie rizikos fondų įkūrimą, kurie padėtų stabilizuoti ūkininkų pajamas – kriziniais laikotarpiais amortizuotų atsiradusius nuostolius. Tačiau rinkoje situacijai pagerėjus žemdirbių iniciatyvos ir vėl užgęsta. Susitikimo metu buvo diskutuota tiek apie savanoriško, tiek apie privalomojo rizikų fondo steigimo privalumus ir trūkumus.
Šiandien žemės ūkio rizikų valdymo fondų priemonėms įgyvendinti jau sukurta visa reikiama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė. Numatyta, kad fondą gali įkurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. Tai gali būti ir kooperatyvas, kuris įkurtų rizikos fondą kaip atskirą juridinį asmenį ir panaudotų jau turimą administravimo bei apskaitos patirtį.
Numatyta, kad rizikos fondui įmokas mokėtų pats ūkininkas, o rizikos fondo įmokų (įnašų) ir pajamų netekimų kompensavimui – iki 70 proc. gali prisidėti valstybė per Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, vėliau, parengus teisinę bazę, per Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą.
Pasak Žemės ūkio ministerijos kanclerio Valdo Aleknavičiaus, ministerijai labai svarbu žinoti, kokie teisinės bazės pakeitimai yra reikalingi, kad tokie savišalpos fondai kuo greičiau startuotų. „Mūsų užduotis padėti ūkininkams tai padaryti“, – sakė kancleris, pabrėždamas, kad šis rizikos valdymo įrankis yra savanoriška ilgalaikė priemonė, kuri spręstų problemas ateityje.
Perdirbėjų nuomone, toks fondas turėtų būti vienas Lietuvoje. Pieno gamintojus fondo kūrimo idėja domina, tačiau, pasak jų, šalies ūkiai yra nevienodo dydžio, skirtųsi ir įmokos bei išmokos, taip pat kol kas, esą, nėra ir gerųjų fondo steigimo pavyzdžių.
