Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas žmogus per metus sugeneruoja 4 tonas CO2. Šis skaičius tampa vis svarbesnis, nes CO2 pėdsakas šiandien yra vienas iš pagrindinių būdų įvertinti mūsų poveikį pasaulinei klimato kaitai. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui, CO2 ir metanas (CH4), į atmosferą patenka vykdant įvairią veiklą: deginant iškastinį kurą ar gaminant ir vartojant įvairius produktus bei paslaugas. Tam, kad vienas žmogus individualiai prisidėtų prie klimato atšilimo stabdymo, jo metinis CO2 pėdsakas turėtų sumažėti bent jau perpus – iki 2 tonų per metus.
Trys didžiausi šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai yra anglis, nafta ir dujos. Sumažinus jų vartojimą, juntamai sumažės mūsų asmeninis ir bendras CO2 pėdsakas, o tai turės didelį poveikį aplinkai, ekonomikai ir visuomenės sveikatai.
Kiek CO2 per metus sugeneruoja vidutinis namų ūkis?
Kaip teigia „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šegurovas, mąstant apie klimato kaitos poveikį kiekvienam iš mūsų: stichines liūtis, pridarančias daug žalos, neįprastai šiltas žiemas, kitas gamtos išdaigas ir neįprastus reiškinius, kyla klausimas, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, nors mažu, bet svarbiu indėliu. Jis pažymi, kad siekiant mažinti savo asmeninį CO2 pėdsaką, pravartu pradėti nuo lengviausiai įgyvendinamų sprendimų.
„Šiandien vidutinis mūsų privatus klientas Lietuvoje per mėnesį suvartoja 150 kWh elektros energijos, o per metus – 1800 kWh. Todėl, jei šiai energijai pagaminti naudojamas iškastinis kuras – anglis, nafta, skalūnai ar dujos – toks namų ūkis kasmet į atmosferą išskiria arti 1 tonos (838,8 kg) CO2 per metus. Kita vertus, jei toks namų ūkis pasirenka žaliąją elektros energiją – būtent nuo tokio kiekio CO2 atmosfera apsaugoma. Jei skaičiuotume, kad per metus kiekvienas individualiai savo CO2 pėdsaką turėtume sumažinti nuo 4 iki 2 tonų per metus, vien žaliosios energijos pasirinkimas sudarytų beveik ketvirtadalį šio kiekio“, – sako E. Šegurovas.
Atitinkamai, kuo didesnis namų ūkio elektros suvartojimas – tuo didesnis CO2 kiekis išskiriamas. Pasak E. Šegurovo, didesnio elektros suvartojimo namų ūkiai, pavyzdžiui, 400 kWh per mėn. arba 4800 kWh per metus, pasirinkę žalią energiją galėtų išvengti daugiau nei 2 tonų (2236,8 kg) CO2 per metus.
„Kuo gausesniam skaičiui elektros vartotojų perėjus prie žaliosios elektros energijos, indėlis į klimato kaitos švelninimo procesą gali būti svarbus. Nepaisant to, kartais galvojama, kad namų ūkiui pereiti prie žaliosios energijos sudėtinga. Tačiau tokios abejonės visai nepagrįstos, nes, pavyzdžiui, pasirinkti žaliąją energiją iš savo nepriklausomo tiekėjo „Ignitis“ vartotojai gali bet kuriuo metu pažymėdami tai savitarnoje ar kreipęsi kitais būdais. Toks pasirinkimas užtruktų minutę, bet per metus ženkliai sumažintų konkretaus namų ūkio CO2 pėdsaką“, – išskiria E. Šegurovas.
Patarimai, kaip efektyviai mažinti savo CO2 pėdsaką
Į atmosferą išskiriamą CO2 kiekį sunkiau įsivaizduoti, kol neturime, su kuo jo palyginti. Anot E. Šegurovo, 1 tona CO2 (beveik tiek per metus išskiria vidutinis namų ūkis, nepasirinkęs žaliosios energijos) prilygsta 3300 km kelionei benzininiu automobiliu, lėktuvo skrydžiui iš Frankfurto į Niujorką arba 8800 puodeliams kavos.
„Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas dalinasi patarimais, kaip dar galime sumažinti savo metinį CO2 pėdsaką:
- Įsirengti namuose energiją taupančias šildymo ir vėsinimo sistemas;
- Pagal galimybes, padidinti savo namų energinį efektyvumą;
- Išjungti nenaudojamus buitinius prietaisus;
- Stengtis dažniau naudoti ir prioritetizuoti atsinaujinančius energijos šaltinius;
- Naudoti energiją taupančius prietaisus ir reguliariai atnaujinti savo namų įrangą bei tinkamai ją prižiūrėti (ypatingai elektroninius prietaisus);
- Vengti perteklinio vandens naudojimo;
- Stengtis pakartotinai naudoti turimus daiktus, tinkamai juos perdirbti;
- Rinktis namuose LED apšvietimą.
