Socialinė atsakomybė, gamtos apsauga bei aplinkos tarša – nėra vien skambių antraščių temos, tačiau iš tiesų kelia visuomenės susirūpinimą ir norą aktyviai spręsti problemas. Specialistai konstatuoja ir atitinkamus poslinkius Lietuvos verslo požiūryje – vis daugiau organizacijų akcentuoja aplinkosaugos klausimų svarbą.
Tai rodo ir didžiausios šalyje pavojingųjų bei nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ spalio mėnesį atliktos verslo klientų apklausos rezultatai. Net 95 proc. iš 348 respondentų pažymėjo, kad jiems svarbu, jog atliekų tvarkytojas teiktų paslaugas atsižvelgdamas į aukščiausius socialinės atsakomybės, aplinkos apsaugos ir tvarumo principus.
„Šių dienų verslo požiūris yra labai pasikeitęs, jeigu palygintume su tuo, kas buvo prieš 5 ar 10 metų. Sąmoningumo ir iniciatyvumo apraiškos aplinkosaugos srityje auga išties labai sparčiai. Vis dėlto apklausos rezultatai maloniai nustebino – akivaizdu, kad galime drąsiai sakyti, jog aplinkosaugai ir tvariai veiklai neabejinga dominuojanti verslininkų dauguma. Apie tai liudija ne tik apklausos duomenys, bet ir išreikštas ne vienas įmonių pageidavimas papildomiems atliekų tvarkymo mokymams“, – sako įmonės „Žalvaris“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas.
Sąmoningumas užkrečia
Lietuvoje turime pakankamai daug su gamtos apsauga susijusių problemų, kurias galime išspręsti toliau skatindami sąmoningą požiūrį ir atsakingą elgesį. Viena iš jų – atliekų, kurių mūsų šalyje kasmet susidaro apie 6,6 mln. tonų, tvarkymas.
„Dėmesys aplinkosaugai yra išsivysčiusių šalių atributas. Pažangiausios įmonės skelbia socialinės atsakomybės strategijas įvairiose srityse, įgarsina aplinkosaugos klausimus ir kelia tvarumo kartelę visoje grandinėje – nuo tiekėjų iki atliekų tvarkytojų. Ši tendencija ima aiškiai ryškėti ir mūsų šalyje“, – pažymi V. Sapožnikovas.
Anot jo, ne mažiau svarbu, kad pozityvūs pavyzdžiai labai greitai užkrečia ir kitus: verslo partnerius, kolegas ar konkurentus. „Matome pasaulinius pavyzdžius, kai verslas tikslingai persitvarko taip, kad būtų suteikti veiklos tvarumą patvirtinantys sertifikatai, o partnerius renkasi atsižvelgdamas į jų aktyvumą šioje srityje. Lietuvoje šią kryptį įrodo ir mūsų atlikta apklausa – net du trečdaliai apklaustų verslo atstovųnurodė, kad jiems labai svarbu, jog įmonė atsakingai, laikantis aplinkosaugos reikalavimų tvarkytų jų veikloje susidarančias atliekas. Ir ši nuostata labiausiai būdinga ilgamečiams, lojaliems klientams“, – pastebi „Žalvario“ direktorius.
Eksperto teigimu, verslo bei kitų organizacijų iniciatyvų, susijusių su aplinkosauga ir partnerių paskatinimu, Lietuvoje girdime vis daugiau.
„Parduotuvių tinklai pamažu atsisako prekybos plastikiniais indais, o vietoje plastikinių maišelių ima siūlyti popierinius. Neringos savivaldybė šiemet ėmėsi pirmųjų veiksmų šia linkme, o kitais metais jau žada atsisakyti vienkartinių plastiko indų vartojimo visuose viešuose renginiuose ir skatinti taip elgtis kitas įstaigas“, – vardija V. Sapožnikovas.
Konsultuojasi įvairiausiais klausimais
V. Sapožnikovo teigimu, dažniausiai verslo organizacijos prašo konsultacijų įstatymų reglamentuojamų reikalavimų traktavimo klausimais, taip pat atliekų identifikavimo, ženklinimo, rūšiavimo, laikymo ir apskaitos niuansais.
„Tvarkome daugiau kaip 180 skirtingų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų, tad klausimų tikrai kyla įvairių. Apibendrintai galime teigti, kad situacija Lietuvoje pamažu gerėja: per pastarąjį dešimtmetį atsirado aiškesnis atliekų reglamentavimas, daugiau kontrolės priemonių, daugiau sąmoningumo. Aukštus veiklos standartus demonstruoja ir užsienio kapitalo įmonės, kurių atsinešta patirtis parodo, kokiomis gairėmis visi turėtume vadovautis“, – sako V. Sapožnikovas.
Verslo sąmoningumą atskleidžia ir kiti respondentų akcentuoti klausimai, teigia ekspertas. Dauguma apklausos dalyvių pažymėjo, kad jiems labai svarbu, jog įmonė turi ISO bei kitų standartų sertifikatus, vadovaujasi aplinkosaugos reikalavimais, yra geros reputacijos ir veiklą vykdo ilgą laiką.
„Galime drąsiai sakyti, kad sąmoningu tvarumo siekiu paremtos verslo grandinės formuojasi ir Lietuvoje. Norintys nepalikti gamtoje savo veiklos pėdsako prekių ženklai dirba su tokius pačius elgesio ir mąstymo standartus užtikrinančiais atliekų tvarkytojais, tiekėjais, kitais partneriais“, – sako V. Sapožnikovas.
