Prasidėjus drėgnesniems ir vėsesniems orams, nemažai žmonių vienaip ar kitaip susiduria su tam tikrais peršalimo simptomais.
Tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė pastebi, jog gerklės skausmas, čiaudulys ar užsikimšusi nosis nebūtinai signalizuoja, kad organizmą puola virusai. Anot jos, žmonės ne visada geba atskirti peršalimą ir alergiją pelėsiui, kurios rizika rudenį taip pat nemenkai išauga. Tad į ką turėtume atkreipti dėmesį?
Pelėsio keliami pavojai
Statistika rodo, kad alergiją pelėsiui gali turėti net iki 10 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai ji išsivysto žmonėms su silpna imunine sistema, sergantiems astma arba kitomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat tiems, kurių šeimos nariai turi alergijų. Tačiau alergija pelėsiui gali atsirasti ir pamažu, pavyzdžiui, ilgą laiką leidžiant drėgnose, pelėsio turinčiose patalpose. Tyrimai rodo, kad vaikai iki 7 metų amžiaus, augantys namuose, kur yra pelėsio, triskart dažniau suserga astma.
„Camelia“ vaistininkė pasakoja, kad ilgainiui kai kurios pelėsio rūšys pradeda gaminti organizmui nuodingas medžiagas, vadinamas mikotoksinais. Pastarieji kartu su pelėsio sporomis patenka į orą, o vėliau – į žmogaus plaučius. Mikotoksinai net ir nealergiškiems žmonėms gali iššaukti nemalonius simptomus, taip pat sukelti kvėpavimo takų uždegimo ligas ar bronchinės astmos paūmėjimą.
„Dažniausiai alergija pelėsiui pasireiškia alerginio rinito simptomais, tokiais kaip čiaudulys, sloga, kosulys ar gerklės perštėjimas, akių bei nosies niežėjimas. Tačiau jei asmuo serga astma, alergijos požymiai neretai būna gerokai sunkesni – gali būti juntamas spaudimas krūtinėje, dusulys, kankinti kosulio priepuoliai. Pelėsiui ilgai veikiant žmogaus organizmą, taip pat gali suprastėti kognityvinės funkcijos, pasireikšti galvos svaigimas, spengimas ausyse, sutrikti regėjimas ar net paūmėti tokios ligos kaip depresija“, – vardija I. Garuckienė.
Peršalimas ar alergija?
Vaistininkė atskleidžia, jog neretai vaistinėje šaltuoju metų sezonu apsilankę pacientai skundžiasi minėtais simptomais, tačiau apie galimą alergiją pelėsiui net nesusimąsto. Anot I. Garuckienės, norint atskirti, ar tai – alergija, ar – peršalimas, visų pirma reikėtų įsivertinti, kiek laiko tęsiasi simptomai bei ar sveikata neprastėja. Peršalimas dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki savaitės, tačiau alergijos simptomai užsilieka kur kas ilgiau.
„Būtina stebėti simptomus – be visų peršalimui būdingų simptomų, alergiją dar gali išduoti nosies niežėjimas, akių raudonis ir ašarojimas, dusulys. O štai apie peršalimą gali signalizuoti pakilusi kūno temperatūra. Taip pat labai svarbu įsivertinti, kur sustiprėja jaučiami simptomai – jei pastarieji kankina specifinėse vietose, pavyzdžiui, tik namuose arba tik biure, vertėtų išsitirti galimą alergiją sveikatos priežiūros įstaigoje“, – sako vaistininkė.
Anot jos, alergines reakcijas į pelėsį gali padėti sumažinti antihistamininiai vaistai, stabdantys histamino išsiskyrimą organizme. Tačiau I. Garuckienė pabrėžia, jog alergijų simptomus slopinančių vaistų pasirikimų yra daugybė, todėl norint atrasti labiausiai tinkančius ir konkrečius simptomus veikiančius preparatus, prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
„Antihistamininiai vaistai yra skirstomi į senosios ir naujosios kartos vaistus. Nors daugelis žmonių įpratę prie senosios kartos antihistamininių preparatų, visgi jie turi daugiau šalutinių poveikių, pavyzdžiui, gali sukelti mieguistumą. Naujosios kartos priešalerginiai vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra bilastinas, azelastinas, cetirizinas, loratadinas ar feksofenadinas, mažiau slopina centrinę nervų sistemą, todėl žmogus išlieka budresnis. Paprastai šiuos vaistus geriau toleruoja ir virškinimo sistema“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Kaip atsikratyti pelėsio?
Siekiant išvengti alergijos simptomų, labai svarbu pasirūpinti ne tik jų slopinimu, bet ir kad pelėsio aplinkoje būtų kuo mažiau. I. Garuckienė pataria atidžiai apžiūrėti tas patalpas: pelėsis dažniausiai būna pastebimas vonios kambaryje, virtuvėje, palėpėje ar rūsyje. Pelėsiu gali pasidengti tiek langai, tiek grindys, sienos ar lubos, nereikėtų pamiršti apžiūrėti ir erdvių šalia praustuvų, dušo kabinos, skalbimo mašinos, džiovyklės, šaldytuvo ar šaldymo kameros.
„Patarčiau skirti nemažai dėmesio viso pelėsio pašalinimui, tačiau geriau būtų, jei simptomus jaučiantis žmogus ne pats užsiimtų šiuo darbu dėl galimo dar didesnio sąlyčio su mikotoksinais. Žinoma, pelėsio naikinimo procesai gali būti išties ilgi ir sudėtingi. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir baldų ar prietaisų keitimo, erdvių remonto, ypač tada, kai pelėsis kaupiasi sienų ar grindų viduje“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, jog norint apsisaugoti erdves nuo pelėsio, labai svarbu jas tinkamai vėdinti, neleisti kauptis drėgmei. Tai reiškia, kad vertėtų skirti laiko įvairių vamzdžių įtrūkinėjimų sutaisymui, vonios kambario ventiliacijai, įsigyti drėgmės surinkimo prietaisą, nepamiršti nuvalyti vandens kondensato nuo langų.
