Balandžio 26 d. posėdžiavo Marijampolės savivaldybės 9-ojo šaukimo taryba. Tai 28-asis jos posėdis, kuris lyginant su ankstesniais buvo kiek trumpesnis. Jo eigoje aptarta dvi dešimtys aktualių savivaldybės gyvenimui klausimų, liečiančių šių metų biudžeto tikslinimą, strateginio planavimo iki 2030 metų, aktyvaus jaunimo užimtumo finansinio palaikymo, UAB „Litesko“ veiklos, kultūros, sporto, švietimo, socialinius, daugiabučių namų renovacijos bei kitus reikalus. Visais minėtais klausimais balsuojant priimti atitinkami sprendimai.
Posėdyje išklausytas tarybos nario Tado Račiaus pareiškimas su pasiūlymu Etikos komisijos nariams atsiprašyti jo, taip pat išklausytas VšĮ Euroregiono Nemunas Marijampolės biuro vadovo Gintaro Skamaročiaus pasisakymas, tačiau tai nepakeitė daugumos išrinktųjų nuomonės, tad šio biuro veiklos „laidotuvėms“ buvo pritarta, taip pat diskutuota dėl naujų sporto paskirties objektų galimų statybų, šilumos ūkio modernizavimo tąsos, aptarti ir kiti aktualūs savivaldybės gyvavimo klausimai, kurie nuolat yra išrinktųjų į savivaldybės Tarybą politikų dėmesio centre.
Daugumos tarybos narių optimizmas ir siekiai padaryti mūsų regioną klestinčiu, be abejo, yra sveikintinas. Tačiau stebint radikalius pokyčius pasaulio geopolitiniame lauke, kai didžiosios galybės – JAV bei Rusija vėl iškasė šaltojo karo kirvį, kai JAV valdžia toliau griežtina ekonomines sankcijas nusitaikydama į Rusijos oligarchus ir politinį elitą, tačiau galiausiai dėl to kenčia eiliniai Rusijos piliečiai, o savo ruožtu Rusijos valdžia atsako „simetriškai“, kaip tik išgali ir sugeba, gerų rezultatų pasaulio ekonomikoje laukti yra naivu.
Antai, prieš kelias dienas Rusijos URM per naujienų agentūras paskelbė, jog vyriausybės sprendimu ir sutinkamai su prezidento V. Putino įsaku, JAV įtrauktos į „Rusijai nedraugiškų valstybių sąrašą“, į šį sąrašą be eilės kitų šalių pateko ir Lietuva. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visi šie „judesiai“ bus juntami mūsų šalies ekonomikoje.
Tuo tarpu Kinija, turėdama trilijonus dolerių, supirkinėja strateginę reikšmę turinčius objektus įvairiose šalyse, kartu su augančia karine galia turi ambicijų į pasaulio užvaldymą, taip pat.
Taigi, vėl didėja žmonijai milijardus kainuosiančių ginklavimosi varžybų tempas ir tik naivuolis gali teigti, kad mažosios šalys nenukentės dėl to. Visas pasaulis susijęs tarpusavyje, deja. Pinigai bus paaukoti didžiųjų galybių militaristinių ambicijų tenkinimui, vadinasi mažiau bus investuojama į žmonijos gyvenimo kokybės pažangą, tai neišvengiamai palies ir mūsų mažą šalį. O jei prasidės ginkluota priešprieša, tuomet teks atsisakyti labai daug ko. Panašu, jog „geri“ laikai baigiasi ir teks kuriam laikui pamiršti ambicingus planus…
Kadangi posėdžio eiga buvo transliuojama per savivaldybės „Facebook“ paskyrą, tad pateikiame nuorodą besidomintiems vietos politikų veikla, kur jie gali detaliai susipažinti su tuo kas kaip ir ką kalbėjo:
Taip pat pateikiame visoms politinėms jėgoms atstovaujančių Marijampolės savivaldybės tarybos narių komentarus, pareiškimus bei įžvalgas padėsiančias geriau susiorientuoti vietos politinio gyvenimo peripetijose ir klausimuose aptartuose posėdžio metu bei priimtų sprendimų motyvuose.
Tado Račiaus mintys po posėdžio
Balandžio 26 dieną vykusiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje padariau pareiškimą ragindamas Etikos komisijai priklausančius tarybos narius atsiprašyti manęs. Tarybos nariams Valdui Pileckui, Karoliui Dvyliui, Jonui Grabauskui ir Metui Ražinskui, parodant etiško elgesio pavyzdį, rekomendavau viešai atsiprašyti manęs dėl to, jog mano atžvilgiu be jokio pagrindo priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, pažemindami mano, kaip politiko, gerą vardą ir reputaciją, tuo būdu sukeliant neigiamas pasekmes tolimesnei mano politinei veiklai.
Šiame Etikos komisijos sprendime, kurį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tenkinusi mano skundą, panaikino, be jokio pagrindo buvo konstatuota, kad socialiniame tinkle „Facebook“ 2020 metų gruodžio 22 dieną paskelbtame įraše „Dėl „Suvalkiečio“ straipsnio“ bei komentaruose po juo, reikšdamas savo nuomonę elgiausi nepagarbiai ir netinkamai, todėl pažeidžiau Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei bei padorumo principus.
Apgailėtina, kad nė vienas iš mane neteisėtai ir nepagrįstai „nuteisusių“ tarybos narių per paskutinį tarybos posėdį nedrįso viešai pripažinti suklydę ir dėl to manęs atsiprašyti. Tai tiek dėl etikos reikalų…
O iš minėto tarybos posėdžio metu vien tik valdančiųjų balsais priimtų sprendimų daugiausia abejonių dėl jų pagrįstumo man sukėlė sprendimai dėl VšĮ Euroregiono Nemunas Marijampolės biuro likvidavimo inicijavimo ir UAB „Litesko“ 2021 m. papildomų investicijų plano suderinimo reikalai. Šių sprendimų nepalaikiau, kadangi, mano nuomone, jie nenaudingi mūsų savivaldybei ir jos piliečiams.
Kaip buvo galima suprasti iš mero pasisakymo svarstant klausimą dėl VšĮ Euroregiono Nemunas Marijampolės biuro likvidavimo inicijavimo, inicijuoti šios įstaigos likvidavimą buvo būtent mero asmeninis noras. Jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų faktą, kad ši įstaiga yra nenaudinga ir nereikalinga mūsų savivaldybei, tarybos nariams pateikta nebuvo. Juolab, jog ir tarp valdančiųjų buvo tokių, kurie išreiškė poziciją, kad tokio pobūdžio veiklą vykdanti įstaiga mūsų savivaldybei yra būtina…
Minėtos įstaigos vadovas Gintaras Skamaročius, pasisakydamas per tarybos posėdį, nurodė konkrečius tris projektus, šiais metais kartu su partneriais įgyvendinamus jo vadovaujamos įstaigos, kurių bendra suma yra 2,3 milijono eurų. Be to, numatoma dalyvauti dar ir kituose projektuose. Pats VšĮ Euroregiono Nemunas Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius mano, kad pagrindinė priežastis nulėmusi tokį valdančiųjų sprendimą – tai politika ir asmeniškumai. Anot jo, tokiu būdu valdantieji siekia su juo susidoroti. To niekas negali paneigti, ypač žinant LSDP savivaldybėje vykdomą politiką.
Pabrėžtina, kad ši įstaiga veikia daugiau kaip 22 metus ir per šį laikotarpį jos darbuotojų dėka į mūsų savivaldybę buvo pritraukta daug investicijų. Visiškai akivaizdu, kad apie 2 tūkst. eurų per metus savivaldybės biudžetui kainuojanti įstaiga, kurioje dirba kompetentingi specialistai, savivaldybei nedaro nuostolio. Priešingai, ji sukuria pridėtinę vertę. Taigi, nebuvo ekonominių priežasčių šiam tarybos sprendimui priimti, vadinasi lieka tik politinės priežastys. O kur yra tik politika, ten dažniausiai nebūna racionalumo…
Valdantieji visiškai palaiko UAB „Litesko“ siekį maksimaliai investuoti į mūsų savivaldybės šilumos ūkį, todėl palaikė ir sprendimą dėl 2021 metų papildomų investicijų (apie 84,8 tūkst. eurų) plano suderinimo. Dėl to savivaldybės gyventojai, savo būstų apšildymui naudojantys minėtos bendrovės tiekiamą šilumą, mokės dar brangiau, nors ką tik pasibaigusį šildymo sezoną jau mokėjo 37% brangiau lyginant su vidutine šilumos kaina šalyje. Valdantieji skuba, kad šios papildomos investicijos būtų padarytos kuo greičiau, kadangi 2025 metais savivaldybė iš UAB „Litesko“ perims Marijampolės šilumos ūkį, tad po to daromas investicijas reikės dengti iš savivaldybės biudžeto.
Kad to daryti nereikėtų, valdantieji „davė leidimą“ UAB „Litesko“ jau šiais metais daryti papildomas investicijas, kurių dalis net nėra tiesiogiai susijusi su šilumos ūkio infrastruktūros gerinimu, o susijusi su darbo sąlygų UAB „Litesko“ darbuotojams gerinimu, įrengiant jiems darbo kabinetus ir kitas patalpas.
Tad iki 2025 metų savivaldybės gyventojai, naudojantys UAB „Litesko“ gaminamą šilumos energiją, bus priversti sumokėti atitinkamą dalį šių investicijų, o savivaldybei perimant šilumos ūkį, tereikės padengti tik likusią investicijų sumą. Darytina išvada, kad per šią tarybos kadenciją panašius sprendimus valdantieji priims dar ne kartą, taigi savivaldybės gyventojai turi nusiteikti, šilumos kainos didėjimui.
Tadas Račius – nepriklausomas Marijampolės savivaldybės tarybos narys
Kostas Jankauskas: „Yra kryptys, bet nėra ambicijos…“
Balandžio 26 d. Marijampolės savivaldybės taryba patvirtino Marijampolės savivaldybės strateginį plėtros planą iki 2030 metų. Balsuojant susilaikė šeši mūsų TS-LKD frakcijos nariai. Kodėl taip atsitiko?
Ilgalaikių dokumentų rengimui, derinimui ir konsultacijoms turime labai nepalankų laiką bei galimybes. Bendruomenė negali tinkamai ir efektyviai dalyvauti, taip pat įsijungti į svarstymo procesą. Džiugu, kad visgi atsirado žmonių, kurie sekė procesą ir susipažinę pažėrė klausimų bei replikų.
„Tai kokią ateitį 2030 metams Marijampolei tvirtinsite? Kaip matote 2030 metus? Pasakykite keliais sakiniais“ – tokių ir panašių klausimų sulaukiau. Beliko tik bendromis frazėmis jiems paaiškinti, o prašo labai konkrečių, suprantamų, paprastų trumpų indikacijų.
Šiandien svarstome, atrodytų, konkretų ilgalaikį vystymo planą Marijampolei. Jį skaitys investuotojai, specialistai, turistai ir šiaip piliečiai, ir be abejo, marijampoliečiai. Visi ieškos juos dominančio atsakymo. Vieni – ar verta investuoti, kiti – ar atvažiuoti gyventi ar sugrįžti visam laikui namo iš užsienio, treti – ką reiktų integruoti į organizacijų strateginius dokumentus.
Plano rengėjas padarė darbą, kurį mes užsisakėme. Akivaizdu, kad užduotis buvo suformuota nevisai tinkamai. Gavome ir turime bazinį, aptakų ir stambaus formato plėtros planą 2030-iems metams. Neturime intervencinio scenarijaus, nepakankamai analizuojame ir detaliai nevertiname tokių intervencijų kaip, kad gyventojų prieaugio skatinimas, išorinių ir vidinių migrantų „nusodinimas“ Marijampolėje, specialistų antplūdžio, verslo plėtros klausimų.
Svarstomame plane turime daug duomenų, statistikos, turime kai kurias kryptis, bet neturime suprantamų užduočių bei neturime ambicijos. Kokią ambicingą viziją modeliuojame – atsakymo nerandame. Stebėtojais mums būti nederėtų ir džiaugtis, kad mūsų savivaldybės lokacija gera, keliai ir geležinkeliai praeina, bet nesiekiant aukštų tikslų, nedarant nieko, kad pritrauktume žmones, talentus, specialistus – geri keliai gali pasitarnauti ir Marijampolės savivaldybės tolimesniam „susitraukimui“.
Mano bei TS-LKD frakcijos nuomone, 2030- siems turime išsikelti ambicingus, paprastus, visiems suprantamus tikslus ir labai gerai juos iškomunikuoti, kad 2030 –siais Marijampolė taps labai patraukliu miestu gyventi bei turizmui plėtoti, mat:
– bus įsteigtas Sūduvos nacionalinis parkas, kurio didžioji dalis drieksis Marijampolės savivaldybės teritorijoje,
– sutvarkyta aplinka, su labai gera infrastruktūra,
– savivaldybė surinks daug mokesčių į vietinį biudžetą,
– mokesčiai bus mokami ten, kur gyvena dirbantieji,
– gyventojų bus 10 000 daugiau negu šiandien,
– dirbančiųjų atlyginimai bus aukštesni negu Lietuvos vidurkis,
– investicijos TUI ir vietinių verslininkų bus respublikos vidurkio ir dar didesnės,
– pramonės produkcija bus orientuota į eksportą,
– bus įveiklintas europinės vėžės geležinkelis ir šiandien esamos Marijampolės pramoninės teritorijos taps didžiuliais perkrovimo terminalais,
– 4M programa įgalins sparčią verslo plėtrą,
– Marijampolės trauka ir sveika konkurencija remsis autoritetų, gabių vadybininkų, specialistų, aukštos kvalifikacijos darbininkų gausa,
– mūsų strateginės plėtros planas bus gyvas ir efektyvus,
– planas atsakys į artimiausių kaimynų/konkurentų keliamus iššūkius, laiku nuspės jų daromus žingsnius ir leis mums būti bent vienu žingsniu priekyje,
– nuolat augantis miestas 2030 metais generuos papildomą ekonominę naudą, sukurs erdvės veiklų rūšims, papildančioms projektuojamas 4M strategijoje,
– 4M plius rimta visų lygių verslumo skatinimo ir ugdymo sistema, plačiai veikianti nuo mokyklos suolo iki vyresniųjų perkvalifikavimo, įgalins tikėtis teisingų intervencinių siekių.
Visa, kas pasakyta aukščiau turi būti paremta išgrynintomis šiandien svarstomo strateginio plėtros plano ir papildomai pagrįstais, suprantamais uždaviniais ir priemonėmis ambicingiems tikslams pasiekti.
Turėjome 2010 -2020 metų strateginį plėtros planą, su kuriuo nedirbome, net ataskaitos nematėme. Ruošiant šį planą nesivadovauta, kaip ir kur 10 metų ėjome ir kodėl vis traukėsi marijampolietis iš Marijampolės. Antro tokio plano mums tikrai nereikia. Padėkokime rengėjui, suformuokime naują užduotį koregavimui bei pasiruoškime plėtros planą, vertą Marijampolės 2030 metais. Blogiau už aiškios ilgalaikės strategijos neturėjimą gali būti tik aptakios strategijos patvirtinimas, tad siūlyčiau kolegoms pasižvalgyti kaip kitų šalies savivaldybių administracijų valdomi, kaip yra paruošti ir kaip atrodo jų strateginiai plėtros planai.
Kostas Jankauskas – TS-LKD frakcijos Marijampolės savivaldybės taryboje narys
Edmundas Razvickas: „Tam davė, o tam pagailėjo…“
Mūsų frakcijai kilo tam tikrų abejonių dėl Marijampolės savivaldybės strateginio plėtros iki 2030 metų plano patvirtinimo ir UAB „Litesko“ 2021 metų papildomų investicijų plano suderinimo sprendimo. Man, kaip tarybos nariui, keistokai atrodo sprendimo projektas prašant pritarti lėšų skyrimui trijų kabinetų UAB „Litesko“ įrengimui, kuriuose dirbtų keletas darbuotojų, tam numatant daugiau kaip 54 tūkst. eurų, jau vien dėl to, kad šiuo metu darbo vietos yra nutolę nuo prižiūrimų įrenginių, o kabinete dirba po kelis darbuotojus. Tuo tarpu kilnesniam LVŽS frakcijos narių siūlymui įsteigti pirmoko ,,krepšelį“, kurį jau šiais metais pirmokėliai atėję į ugdymo įstaigas būtų radę ant savo stalų, biudžete lėšų nebuvo numatyta…
UAB „Litesko“ yra privataus kapitalo, pelno siekianti įmonė. Pelną gauna gamindama bei nepigiai tiekdama šilumos energiją, bet kažkodėl už jos naudojamų patalpų remontą turės sumokėti gyventojai, mat patirtos patalpų remonto išlaidos bus įskaičiuotos į šilumos kainą. Tai nepriimtina.
Noriu pažymėti, kad investicijos turi būti daromos tiek į šilumos, tiek į vandentiekio ūkius. Jos gerintų teikiamų paslaugų kokybę gyventojams, tad sprendimams susijusiems su garo katilų maitinimo vandens technologinės linijos modernizavimu, kai bus sumažintos garo gamybos išlaidos, padidintas garo gamybos įrenginių saugumas, jų tarnavimo laikas bei efektyvumas pritariu.
Aš laikausi nuostatos, kad teikiamų paslaugų kainos gyventojams nebūtų didinamos, kuomet tam nėra kažkokių ypatingų priežasčių. Įvertinant turimus faktus matome, kad Marijampolėje šilumos kaina gyventojams ir taip apie 30 procentų didesnė nei daugumoje kitų šalies savivaldybių.
Taigi, tikiuosi, kad dėl tokio savivaldybės Tarybos sprendimo šilumos kainos padidėjimas gyventojams nebus labai juntamas, nes investicija į vandens technologinės linijos modernizavimą turėtų kompensuoti patirtas minėtų kabinetų įrengimo išlaidas.
Nepaisant pasitaikančio skirtingo požiūrio į svarstomų klausimų sprendimo būdus, džiaugiuosi, jog taryboje buvo pritarta mano pasiūlymui nemokamai sveikatos patikrinimą atlikti ne tik sporto centre, bet ir kitose savivaldybei priklausančiose įstaigose sportuojantiems jaunuoliams. Dabar sportininkams nereikės vykti į kitas savivaldybes pasitikrinti sveikatą. LVŽS frakcija savivaldybės Taryboje ir toliau teiks pasiūlymus liečiančius žmonių gyvenimo kokybės gerinimo reikalus, mūsų planuose dar daug gražių socialinių iniciatyvų, kurias norėtume įgyvendinti kartu su pilietiškai aktyviais savivaldybės gyventojais.
Edmundas Razvickas – LVŽS frakcijos Marijampolės savivaldybės taryboje seniūnas
Albinas Mitrulevičius apie sprendimus ir komentarus
Norėčiau trumpai pakomentuoti Marijampolės savivaldybės tarybos 2021 metų vasario 22 dienos sprendimą „Dėl Marijampolės 2021 metų biudžeto patvirtinimo pakeitimo“. Būtent šiuo laiku, t.y., baigiantis pirmajam metų ketvirčiui buvo gautos Lietuvos kelių fondo lėšos, skirtos kelių remontui, jų tiesimui ar rekonstravimui. Marijampolės savivaldybė, kaip, beje, ir kitos šalies savivaldybės, gavo 1749 tūkst. eurų, o tai 15 proc. mažiau negu pernai. Pandemija padarė savo darbą, deja… Kartu priminsiu, jog praėjusių metų pabaigoje Marijampolės savivaldybė iš valstybės papildomai dar gavo per 1,5 mln. eurų kelių tiesimo bei remonto, šaligatvių rekonstravimo ir naujų tiesimo, automobilių aikštelių asfaltavimo ir platinimo bei kitų infrastruktūros objektų sutvarkymo darbams.
Taigi, jei metų eigoje iš valstybės papildomai negausime pinigų, tuomet gauta suma lyginant ją su praėjusių metų yra ganėtinai kukli. Marijampolės biudžetas, kartu su papildomais gautomis lėšomis šiais metais sudaro 61488 tūkst. eurų.
Keletą minčių noriu išsakyti dėl Marijampolės strateginio plėtros plano iki 2030 metų patvirtinimo. Reikia konstatuoti, kad darbo grupė rengusi šį planą atliko didelį darbą, apgalvoti investicijų pritraukimo, verslo plėtros, infrastruktūros, gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo, naujų statybų klausimai. Tačiau visi turime aiškiai suprasti, jog visa kas numatyta plane gali būti įgyvendinta tik esant palankiai ekonominei situacijai šalyje bei pasaulyje. Be pakankamo finansavimo nepavyks nuveikti tai, ką numatėme.
Šiandien matome, kad politinė – ekonominė situacija pasaulyje keičiasi ne tik dėl siaučiančios COVID -19 pandemijos, paveikusios visas ekonomikos sritis, taip pat atsiranda naujų geopolitinių iššūkių neabejotinai paveiksiančių kiekvieno iš mūsų gyvenimą, tad konkrečiai kažką suplanuoti net artimiausiems metams yra misija neįmanoma ir tiesiog neprotinga. Bet tai nereiškia, jog nereikia nieko planuoti. Toks jau tas gyvenimas, kad mes planuojame, o Dievas juokiasi iš mūsų…
Kalbant apie VšĮ euroregiono Nemunas Marijampolės biuro veiklos nutraukimą galiu pasakyti, kad per 22 veiklos metus šios įstaigos darbuotojų dėka nuveikta tikrai daug ir ne vien Marijampolės regione, bet ir kaimyninėse Prienų, Alytaus, Kauno, Lazdijų, Šakių, Vilkaviškio savivaldybėse. Įgyvendinta daug reikšmingų projektų pasienio kelių tiesime, Marijampolės ligoninės aprūpinime šiuolaikiška įranga bei kiti projektai. Noriu padėkoti tiek biuro vadovui Gintarui Skamaročiui, tiek kitiems įstaigos darbuotojams už didelį, nuoširdžiai atliktą darbą įgyvendinant projektus.
Tačiau bėgant laikui atsiranda nauji iššūkiai ir buvusių euroregiono Nemunas dalininkų jau netenkina šios įstaigos veikla, tad jie nusprendė išstoti iš jos, kartu nutraukiant sutartį dėl bendrų projektų įgyvendinimo. Netrukus įvyks susirinkimas tikriausiai padėsiantis tašką VšĮ euroregionas Nemunas veikloje. Aš manau, jog vietoje šios įstaigos bus įkurti kažkokie kiti, atitinkantys pakitusios nūdienos situacijos pasienyje reikalavimus ir savivaldybių vadovų poreikius „instrumentai“, kurių dėka pasienio bendradarbiavimas vyks toliau. Žmonės dirbę minėtoje įstaigoje ir turintys didelę patirtį šioje veikloje neturėtų likti be darbo.
Dėl tarybos posėdžio metu priimto sprendimo gerinti UAB „Litesko“ darbuotojų darbo sąlygas, įrengti dušus, buitines patalpas, valgyklėlę, taip pat kelis kabinetus, norėčiau pasakyti, kad jam pritariu, kadangi jų vis tiek reikės ir po to, kai 2025 metais sutartis su UAB „Litesko“ pasibaigs, o visą įmonės ūkio valdymą vėl turės perimti Marijampolės savivaldybė. Tam reikia ruoštis jau šiandien, juk amžino nieko nėra, įranga dėvisi, įdiegiamos naujos technologijos, o tam reikia daug pinigų, tad investuojant palaipsniui našta tampa kur kas lengviau pakeliama.
Marijampoliečiai tikriausiai pastebėjo, jog rytinėje miesto dalyje vyksta šilumos trasų vamzdyno remonto darbai, klojami nauji, ilgaamžiai ir gerą, šilumos nuostolius mažinančią, izoliaciją turintys vamzdžiai. Tuo pat metu savivaldybės administracija ir toliau skirs ypatingą dėmesį daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos klausimams. Kompleksiškai išsprendus šilumos tiekimo nuostolių mažinimo, butų renovacijos klausimus, be abejo sumažės ir mokesčiai gyventojams už suvartotą šilumos energiją. To ir siekia savivaldybės valdžia.
Albinas Mitrulevičius – LSDP frakcijos Marijampolės savivaldybės taryboje narys
Vytautas Karsokas