Marijampolės regione pradedamas rengti Marijampolės regiono plėtros planas 2021–2030 m. Šiam tikslui buvo sudaryta darbo grupė, apjungianti skirtingų sektorių ir sričių atstovus, o pagrindinis darbo grupės veiklos tikslas – rengti, svarstyti ir teikti informaciją bei siūlymus dėl rengiamo regiono plėtros plano Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijai.
2021 m. birželio 29 d. nuotoliniu būdu įvyko pirmasis Marijampolės regiono plėtros plano 2021–2030 m. rengimo darbo grupės posėdis, kurio metu darbo grupės nariams Vidaus reikalų ministerijos atstovas Andrius Valickas pateikė informaciją apie Regionų plėtros programą ir planuojamas ES fondų investicijas regionuose 2021–2030 m. Jis akcentavo, kad Marijampolės regionas yra vienas iš silpniau ekonomiškai išsivysčiusių regionų, vertinant pagal pridėtinės vertės, užimtumo ir skurdo rodiklius. Anot jo, rengiant Marijampolės regiono plėtros planą ateinančiam laikotarpiui reikėtų atsižvelgti ir įvertinti šias problemas. Metodinius reikalavimus regionų plėtros planų rengimui pateikė Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Gediminas Česonis. Posėdžio metu Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Mitrulevičienė apžvelgė pagrindinius Marijampolės regiono socialinius ir ekonominius rodiklius ir išskyrė pagrindines problemas.
Vertindama regiono demografinę situaciją, ji išskyrė žemą kaimo gyventojų užimtumą ir pajamas, nuo centrų nutolusių gyvenamųjų vietovių gyventojų mobilumo poreikį dėl darbo vietų. Opi regiono problema yra ir tai, kad stebimas spartus darbingiausio amžiaus 30-44 metų gyventojų mažėjimas Marijampolės regione lyginant su kitais regionais (šalies vidurkiu) ir ryškėja skirtumai regiono viduje. Galima teigti, kad Marijampolės regionas – senstantis regionas, kuriame didėja išlaikomojo amžiaus gyventojų dalis. Analizuojant užimtųjų pagal ekonominės veiklos sektorius duomenis, išsiskiria tai, jog Marijampolės regione ypač didelė užimtųjų žemės ūkio, pramonės srityje dalis, o didžiausias mažėjimas per pastaruosius metus – profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos srityse dirbančių asmenų. Remiantis statistiniais duomenimis, Marijampolės apskrityje darbo užmokestis yra vienas žemiausių šalyje, o žemas darbo užmokestis lemia kitas socialines, ekonomines problemas. J. Mitrulevičienė pabrėžė, kad Covid-19 pandemija ir įvesti apribojimai nedarbui Marijampolės regione turėjo didelį neigiamą poveikį.
Marijampolės regione 2020–2021 m. fiksuotas didžiausias augimas vidutinio metinio bedarbių procento nuo darbingo amžiaus gyventojų, lyginant su kitais šalies regionas. Kalbėdama apie sveikatos sritį, Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Mitrulevičienė akcentavo, kad pandemijos metu sumažėjęs sveikatos paslaugų prieinamumas gali turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių gyventojų sveikatai. Vertinant švietimo rodiklius, pastebėtina, kad Marijampolės regiono vaikų ikimokykliniame ugdyme dalis, palyginti su kitais regionais, yra antra mažiausia šalyje. Nors gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, Marijampolės regione daugėja, tačiau gyventojų išsilavinimas vis dar išlieka vienas žemiausių lyginant su kitais regionais.
Tikimasi, kad bendrų pastangų dėka bus parengtas išsamus, regiono poreikius atitinkantis ir prie minėtų problemų sprendimo prisidedantis Marijampolės regiono plėtros planas 2021–2030 m.
[better-wp-embedder width=”100%” height=”400px” download=”all” download-text=”” attachment_id=”104157″ /]
Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos informacija
