Gresia priverstinės kolegijų jungtuvės

Švietimo ir mokslo ministerija skubina dviejų kolegijų – Marijampolės ir Kauno sujungimo procesą. Nors Marijampolės savivaldybės vadovai, verslininkai, akademinė bendruomenė ir visuomenė kategoriškai pasisako prieš šių mokymo įstaigų sujungimą, ministerija atkakliai laikosi savo pozicijos. Marijampolės regiono plėtros taryba gavo ministerijos atsakomąjį raštą, kuriame pažymima, jog Vyriausybei bus teikiamas siūlymas reorganizuoti Marijampolės kolegiją, o Kauno kolegijai perimti Marijampolės kolegijos išteklius ir organizuoti čia regionui reikalingų studijų vykdymą.

Marijampolės kolegija (buvusi aukštesnioji žemės ūkio mokykla, nuo 2001 m. tapusi aukštąją neuniversitetine mokymo įstaiga) šių metų aukštųjų mokymo įstaigų reitingavimo lentelėje atsidūrė tarp trijų paskutiniųjų. Imtasi analizuoti, kokios priežastys tai galėjo lemti ir kokių priemonių imtis, kad situacija pasikeistų.

Švietimo ir mokslo ministerija, tikriausiai stengdamasi neatsilikti nuo šiuo metu vykdomos visuotinės įstaigų centralizacijos, nusprendė, kad vienintelė išeitis – dviejų kolegijų Marijampolės ir Kauno sujungimas. Marijampolės bendruomenė, savivaldybės vadovai, regiono verslo atstovai Švietimo ir mokslo ministerijai yra išreiškę oficialią poziciją, kad nenori, jog Marijampolės kolegija būtų jungiama prie Kauno kolegijos, nes tai lemtų, jog regionas netektų vienintelės aukštosios mokymo įstaigos, o tuo pačiu ir jaunimo, kuris išvykęs studijuoti kitur, vargu ar sugrįžtų dirbti ir gyventi atgal į provinciją. Visa tai kelia grėsmę, jog regione dar labiau didės jaunos darbo jėgos stygius, kai tuo tarpu didmiesčiuose yra jos perteklius.

Marijampolės regione veikia nemažai stambių vietos ir užsienio kapitalo įmonių, kurioms svarbu užsitikrinti, jog nepristigtų kvalifikuotų, išsilavinusių specialistų. Todėl šių įmonių vadovai labai aktyviai pasisako už tai, kad regione išliktų mokymo įstaiga, galinti juos parengti. Kitose srityse taip pat jaučiamas jaunų specialistų stygius, todėl dedamos viltys į kolegiją, kad ši perspektyviai planuodama studijų kryptis, galėtų padėti spręsti šią problemą. Nepaisant viso to, Švietimo ir mokslo ministerija atkakliai laikosi savos pozicijos – reorganizuoti Marijampolės kolegiją ir sujungti su Kauno kolegija.

Marijampolės regiono plėtros taryba rugsėjo pradžioje Švietimo ir mokslo ministerijai išsiuntė raštą dėl Marijampolės kolegijos išlikimo, į kurį spalio 17 d. gavo štai tokį  atsakymą, pasirašytą viceministro Giedriaus Viliūno:

„Atsakydami į 2018-09-05 raštą Nr. 51/8D-201 informuojame, kad išnagrinėjome informaciją, susijusią su Marijampolės kolegijos veikla.

2018 m. į 7 Marijampolės kolegijoje vykdomas studijų programas priimta 110 studentų, iš jų tik 30 studijuos nuolatine forma. Šių metų rugsėjo mėnesio duomenimis iš viso kolegijoje studijuoja 576 studentai. Vertinant Marijampolės regiono demografinę situaciją matyti, kad nuo 2002 iki 2017 metų Marijampolės apskrities gyventojų skaičius sumažėjo 25,5 proc., o gimstamumas – 21 proc. Per praėjusius 5 metus studentų skaičius kolegijoje sumažėjo 34 proc. Įvertinus demografines tendencijas ir minimalaus stojamojo konkursinio balo poveikį, tikėtina, kad 2020 m. kolegijoje studijuos mažiau nei 300 studentų. Studentų skaičiaus mažėjimui didelės įtakos turi ne tik demografinės tendencijos, gyventojų migracija, bet ir tai, kad tarp Marijampolės ir Kauno yra nedidelis atstumas, geras viešojo transporto tinklas. Dėl to dalis jaunimo renkasi studijas Kaune. Taip pat paminėtini žemi studijų kokybės, kolegijos veiklos efektyvumo rodikliai. Veikiant visoms paminėtoms aplinkybėms tampa nebeįmanoma užtikrinti kolegijos veiklos rentabilumo, studijų kokybės, sudaryti dėstytojams pakankamą darbo krūvį. Atsižvelgus į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei bus teikiamas siūlymas reorganizuoti Marijampolės kolegiją. Nors savarankiška kolegijos veikla tampa negalima, suprantame poreikį rengti regiono viešajam sektoriui, verslo įmonėms reikalingus darbuotojus, turinčius aukštąjį koleginį išsilavinimą. Vienas iš galimų sprendimo variantų – pasiūlyti Kauno kolegijai perimti Marijampolės kolegijos išteklius ir organizuoti čia regionui reikalingų studijų vykdymą. Tikimės, kad, priėmus galutinį sprendimą dėl kolegijos tolesnės veiklos, tiek regiono plėtros taryba, tiek ir kitos Marijampolės regiono organizacijos aktyviai dalyvaus, teiks siūlymus dėl studijų programų ir jų turinio, padės organizuoti praktinį mokymą, rems ir padės pritraukti studentus, sudarys sąlygas norintiems pasilikti gyventi ir dirbti regione.“

Marijampolės kolegijos oficialiame internetiniame tinklalapyje pateikiami kiek  kitokie duomenys apie čia vykdomas studijų programas ir studijuojančiųjų skaičių. Teigiama, jog čia yra 14 –16 studijų programų, kurios apima technologijos, socialinių, humanitarinių ir biomedicinos mokslų sritis. Kolegijoje studijuoja apie 800 studentų, dirba daugiau kaip 100 dėstytojų.

Kitų metų studijoms kolegija numato kviesti į 11 studijų programų: verslo anglų kalba, informacinių sistemų technologijos, automobilių techninis eksploatavimas, transporto logistikos technologijos (gretutinė kryptis – vadyba), socialinis darbas, maitinimo technologijos, teisė, buhalterinė apskaita, kultūros ir sporto industrijų vadyba, verslo įmonių valdymas, vaikystės pedagogika. Tačiau visa tai gali gerokai pasikeisti priklausomai nuo to, kokį galutinį sprendimą priims Švietimo ir mokslo ministerija bei LR Vyriausybė – ar bus pritarta Marijampolės kolegijos reorganizacijai ir prijungimui prie Kauno kolegijos.

Spalio 22 d. Marijampolės kolegijoje vykusiame posėdyje buvo dar kartą diskutuojama dėl kolegijos ateities, studijų programų koregavimo bei galimybių išlikti nepriklausoma mokymo įstaiga ir apie tai, kaip situacija keistųsi, jei vis tik ši kolegija taptų Kauno kolegijos padaliniu.

Milda Kudirkaitė