Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ duomenimis, daugiau nei 90% gyventojų mano žinantys, kaip rūšiuojamos atliekos, tačiau net pusė suklysta paklausti, kur mestų vienokią ar kitokią pakuotę.
Šiuo metu organizacija ruošia 2025 m. aplinkosauginio švietimo planą, kuriame gausu tęstinių iniciatyvų, o taip pat ir naujų veiklų, kuriomis bus stiprinami Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo įgūdžiai.
„Susiduriame su paradoksu, kai informacijos gausoje – o informacijos apie rūšiavimą yra be galo daug – žmonės įgyja klaidingų žinių, kurios formuoja netinkamus įgūdžius. Išmokti antrą kartą yra žymiai sunkiau nei pirmą, todėl raginame labai atidžiai rinktis šaltinius, kurie prisideda prie mūsų požiūrio, vertybių ir gyvenimo įgūdžių formavimo,“ – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
„Žaliojo taško“ švietimo veiklos planai ir visos juose esančios iniciatyvos bei jų turinys atitinka bendrą valstybės kryptį ir prioritetus. „Mūsų veiklos ataskaitos tikrinamos ir tvirtinamos Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos apsaugos ministerijos, veiklos planus peržiūri Aplinkos apsaugos agentūra. Esame visapusiškai įsipareigoję atliepti bendrą valstybės politiką ir prioritetus,” – tvirtina Asta Burbaitė.
Edukacinės programos – ne tik vaikams
Aplinkosauginio švietimo iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienė teigia, kad pastaruosius keletą metų aplinkosauginio švietimo iniciatyvos įtraukia vis platesnę auditoriją. „Kai pradėjau dirbti aplinkosauginio švietimo srityje, veiklos buvo labiau orientuotos į jauną auditoriją – nuo pačių mažiausių piliečių ikimokyklinėse iki jau studijuojančių akademinėse įstaigose. Jų susidomėjimas ir iniciatyvumas išliko, tačiau pastaraisiais metais sparčiai auga verslo įmonių ir valstybinių bei visuomeninių organizacijų susidomėjimas edukacinėmis programomis. Tai yra ne tik papildomas būdas sustiprinti organizacijų socialinės atsakomybės strategijas, bet ir atsakas į augantį reguliuojančių institucijų spaudimą mažinti savo veikos poveikį aplinkai,“ – priduria Vaida Griškevičienė.
Jai pritaria ir „Žaliojo taško“ atstovė: „Pernai ir šiemet fiksuojame reikšmingą įmonių suaktyvėjimą – suorganizavome gausią konferenciją, žymiai dažniau nei įprasta vykome į įmones su mokymais apie teisingą pakuočių atliekų rūšiavimą namuose ir biure, įvairioms įstaigoms išdalinome apie 15 tūkst. talpų, skirtų pakuočių atliekoms rūšiuoti“, – vardina Asta Burbaitė.
Švietimo veiklos geografija – visa Lietuva
„Žaliasis taškas“ šiemet jau įgyvendino virš 100 edukacinių iniciatyvų Lietuvos švietimo įstaigose, verslo bendrovėse bei visuomeninėse organizacijose. Įvairiose savivaldybėse surengė per 30 renginių, suorganizavo per 40 „Žaliojo raštingumo“ edukacijų, verslo įmonėms pravedė per 30 mokymų, išdalino apie 5000 rūšiavimo maišų rinkinių.
„Esame pasiruošę ir toliau bendradarbiauti su visomis savivaldybėmis Lietuvoje. Nuo konferencijų ar specialių mokymų verslui iki aplinkosauginių konkursų ir edukacijų moksleiviams – siūlome platų, patikrintą, veiksmingą, o svarbiausią – įtraukiantį ir įdomų edukacinių priemonių paketą, kuris daro teigiamą pokytį visuomenėje”, – teigia Asta Burbaitė.
Aplinkosauginio švietimo atsakomybės estafetėje – visa visuomenė
„Atliekų rūšiavimo įgūdžių pokytį matuojame dviem būdais. Pirmiausia, kasmet inicijuojame visuomenės nuomonės tyrimą, kuris parodo ne tik rūšiuojančių gyventojų dalį, bet ir tai, kaip ir kokias atliekas jie rūšiuoja. Kitas būdas – morfologiniai arba konteinerių sudėties tyrimai. Tokių tyrimų rezultatai labai aiškiai parodo, kaip gyventojai elgiasi su savo atliekomis, – tvirtina Asta Burbaitė. – Svarbu paminėti, kad tiek geri, tiek blogi rezultatai, kuriuos pamatome rūšiavimo konteineriuose, mums yra naudingi. Jie padeda nusibrėžti prioritetus, diferencijuoti ir kitaip koreguoti aplinkosauginio šveitimo iniciatyvų turinį bei formas.“
Pasak Astos Burbaitės, dėl kasmet įgyvendinamų tikslinių aplinkosauginio šveitimo programų, kuriasi visuotinė teisingo rūšiavimo ekosistema – įsitraukia mokytojai mokyklose ir vaikų darželiuose, savivaldybės taip pat įgyvendina savo iniciatyvas. „Tikrai negalėtume visų nuopelnų už teigiamą pokytį visuomenėje priskirti tik atliekų tvarkymo organizacijoms, todėl palaikome ir skatiname visas iniciatyvas. Vieningai dirbdami galime rasti įtraukius, paveikius būdus dirbti šį sudėtingą, bet labai svarbų ir reikalingą švietimo darbą, “ – sako Asta Burbaitė.
