Iš skandalų neišbrendanti kalėjimų sistema – vėl dėmesio centre: per klaidą vieneriais metais anksčiau laiko kaip visiškai atlikęs bausmę į laisvę buvo išleistas daugybę kartų teistas ir administracine tvarka baustas „kelių gaidelis“ iš Vilkaviškio, prieš penkerius metus girtas mirtinai sužalojęs pėsčiąją. Neįtikėtina, bet šios klaidos jau negalima ištaisyti – jai paaiškėjus pareigūnai pareiškė, kad nebėra jokių teisinių svertų kalinį sugrąžinti atgal į pataisos namus.
Tai – tikras spjūvis teisingumui ir nukentėjusiesiems, kurie ne vienerius metus teismuose siekė, kad tragišką avariją sukėlęs vairuotojas būtų teisiamas ne dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo, o dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų. Dėl šio įvykio Kalėjimų departamento Imuniteto tarnybos pareigūnai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet kol kas jo aplinkybių nekomentuoja. Šį tyrimą kontroliuoja prokuratūra.
Tuo metu Delfi šaltiniai atskleidė, kad ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant atvirojoje kolonijoje, buvo nuteistas, bet po trejų metų kaip ją visiškai atlikęs, į laisvę buvo išleistas penkis kartus teistas 28 metų Vilkaviškio rajono Virbalio gyventojas Virmantas Žebertavičius.
Taip nutiko dėl to, kad pataisos namų pareigūnai į elektroninę nuteistųjų įskaitos sistemą įrašė, kad V. Žebertavičiaus bausmės pradžia laikytina 2015 m. kovo 31 d., nors iš tikrųjų turėjo būti 2016 m. kovo 31 d. Į bausmės laiką įskaičiavus ikiteisminio tyrimo metu už grotų praleistas dienas, V. Žebertavičius turėjo būti į laisvę išleistas 2019 m. rugpjūčio 11 d., bet buvo išleistas 2018 m. rugpjūčio 11 d.
Šios klaidos pareigūnai būtų net nepastebėję, jeigu teismas anksčiau V. Žebertavičiui nebūtų paskyręs specialiosios teisės – draudimo vairuoti transporto priemones – atėmimo trejiems metams. Kad šio draudimo nuteistasis turi laikytis, privalėjo užtikrinti Probacijos tarnybos Vilkaviškio skyriaus pareigūnai.
Būtent jiems pradėjus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir kilo įtarimų dėl V. Žebertavičiaus išleidimo į laisvę anksčiau laiko. Įsakymą dėl nuteistojo paleidimo į laisvę atlikus visą teismo paskirtą bausmę pasirašė tuo metu laikinai Pravieniškių pataisos namams vadovavęs dabartinis direktorius Dainius Sušinskas, o informaciją apie nuteistojo bausmės atlikimą parengė Įskaitos skyriaus viršininkas Vytautas Markevičius. „Įsivaizduoju, kad tai nutiko dėl žmogiškos klaidos, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – paklaustas apie išties skandalingą istoriją, kalbėjo Pravieniškių pataisos namų vadovas D. Sušinskas.
Jis sakė, kad Probacijos tarnyba apie V. Žebertavičių sužinojo, kai baigėsi oficialus jo bausmės atlikimo terminas ir buvo perduota informacija apie nuteistojo priežiūrą – įpareigojimas stebėti, ar jis laikosi draudimo vairuoti transporto priemones. „Kai į pataisos namus atvyksta nuteistasis, visada bausmės pradžią skaičiuojame nuo jo sulaikymo dienos, nors pati bausmė gali būti skaičiuojama nuo tada, kai įsiteisėja nuosprendis, tačiau sulaikymo metu už grotų praleistas laikas yra įskaičiuojamas į bausmės laiką, – sakė D. Sušinskas. – Taip gavosi, kad pirmas dokumentas byloje buvo įsiūtas taip, jog tuo metu pareigūnai buvo prisispausdinę dokumentų su 2015 m. data ir ant senesnio dokumento įrašė sulaikymą datą, bet ne metus, o tik mėnesį ir dieną.“
Apie tai, kad per klaidą yra išleidžiamas į laisvę metais anksčiau, V. Žebertavičius neišsidavė. Laisvės atėmimo bausmę jis atliko atvirojoje kolonijoje – dienos metu galėjo vaikščioti po Pravieniškių miestelį, taip pat, gavęs leidimą, savaitgaliais išvykti į namus. „Jis tikrai nebuvo toks geras ir pavyzdingas, todėl buvo išleistas pasibaigus visam jam skirtos bausmės terminui, bet, kaip dabar matome, tiesiog įsivėlė klaida“, – kalbėjo D. Sušinskas.
Įkalinimo įstaigos vadovo teigimu, šios klaidos jau nebegalima ištaisyti ir nėra jokių teisinių kelių buvusį kalinį grąžinti atgal į atvirąją koloniją atlikti neatliktos bausmės dalį. „Tas terminas yra jau pasibaigęs – jeigu būtume apsižiūrėję 2018 m., tai jis tikrai būtų atgal sugrąžintas ir bausmę atliktų iki pabaigos, o šiuo atveju jam bausmė jau yra pasibaigusi ir teisiškai nėra galimybių jį grąžinti ir priversti dar metus atlikti bausmę, – tiesiog taip gavosi“, – aiškino direktorius.
Jis taip pat prisipažino, kad tai pirmas kartas per jo ilgametę darbo praktiką kalėjimų sistemoje, apie tai iš karto buvo infomuotas Kalėjimų departamentas. Nors departamento pareigūnai ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo pradėjo dar prieš mėnesį, tačiau, kaip informavo departamento specialistė Inga Mauricienė, įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, laikinai sustabdytas Pravieniškėse pradėtas tarnybinis patikrinimas „dėl galimai neteisingo bausmės atlikimo ir paleidimo laiko skaičiavimo.“ „Kol tyrimas nebaigtas, teigti, kad asmuo buvo paleistas anksčiau laiko, nėra pagrindo, – nurodė Kalėjimų departamento atstovė. – Daugiau informacijos, kol ikiteisminis tyrimas nebaigtas, pateikti negalime.“
Tuo metu apie šią skandalingą istoriją prabilę kalėjimų sistemos pareigūnai užsimena, kad tokių atvejų visose Lietuvoje esančiose įkalinimo įstaigose gali būti ir daugiau. „Suprantama, bausmės pradžia gal ir galėjo būti įvesta per klaidą, tačiau turint elektroninę sistemą, tai šiais laikais sunkiai suvokiama, – ko gero, daugelio nenustebintų, jeigu paaiškėtų, jog tai labiau korupcijos atvejis negu klaida“, – teigė Delfi šaltiniai Kalėjimų departamente.
Su pačiu V. Žebertavičiumi susisiekti nepavyko. Į šiek tiek panašią istoriją prieš metus buvo įsivėlę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnai, kurie parengė ir pasirašė pažymėjimą, pagal kurį net su 72 kg kokaino įkliuvęs kolumbietis Diegas Pena Murillas buvo neteisėtai ir nepagrįstai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Teismas yra konstatavęs, kad pataisos namų specialistė Sandra Krocienė ir skyriaus viršininkas, tuo metu atlikęs direktoriaus pavaduotojo pareigas, Rolandas Čiurlauskas netinkamai atliko pareigas, kai savo nuožiūra klaidingai traktavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir kolumbietį nutarė išleisti iš pataisos namų.
Ilga kova dėl teisingumo
Avarija, dėl kurios teismas buvo nuteisęs V. Žebertavičių, Vilkaviškio rajone, Virbalio miestelyje, įvyko dar 2014 m. lapkričio 22 d. vakarą, apie 21 val. – apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 promilių girtumas) vyras viršijo leistiną 50 km/val. greitį ir važiuodamas ne mažesniu kaip 70 km/val. greičiu techniškai netvarkingu automobiliu „Volkswagen Golf“, gatvės vingyje nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešingą eismo pusę ir kliudė ėjusią 54 metų pėsčiąją.
Po avarijos dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios net nebuvo įmanoma atpažinti, žuvusiosios tapatybę pareigūnams pavyko išsiaiškinti tik po kelių valandų. V. Žebertavičius šią avariją sukėlė būdamas teistas net keturis kartus, be to, jis nuo 2009 iki 2014 m. net 18 kartų buvo baustas administracine tvarka, iš jų – 8 kartus už KET pažeidimus. Tarp šių pažeidimų yra minimas ir transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti.
Vilkaviškio teismas V. Žebertavičiaus bylą išnagrinėjo sutrumpinto proceso tvarka, nes jis pripažino kaltę, todėl teisėjas nuteistajam skirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę iš karto sumažino iki 4 metų. Be to, teismas žuvusiosios sutuoktiniui ir sūnui priteisė po 10 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti. Šis teismo nuosprendis labai įskaudino nukentėjusiuosius, nes apylinkės teismas į atvirąją koloniją pasiųstam V. Žebertavičiui net neatėmė teisės vairuoti automobilį. Vėliau šią klaidą ištaisė Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų skundą.
Tačiau nei Kauno, nei vėliau baudžiamąją bylą nagrinėję Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai nesutiko su žuvusiosios šeimos skundais, kuriuose jie ginčijo ne tik laisvės atėmimo bausmės sumažinimą nuo 6 iki 4 metų, bet ir reikalavo, kad daugybę metų keliuose siautėjęs V. Žebertavičius būtų teisiamas dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų. „V.
Žebertavičius visuomenėje nuolat elgiasi chuliganiškai – ne kartą buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, ne kartą buvo teistas už tyčines veikas, todėl akivaizdu, kad savo poelgiu jis siekė ne ko kito, kaip tik pademonstruoti nepagarbą visuomenei, parodyti, kad jam neegzistuoja jokios moralės ar teisės normos, – automobilis jam yra tik pramoga ir įrankis, kurio pagalba jis stato visuomenę ir jos narius į nuolatinį pavojų ir baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės.“
Pasak nukentėjusiųjų, neteisinga, kai kelyje siautėjančio girto vairuotojo padarytas neatitaisomas pasekmes sukėlęs nusikaltimas yra vertinamas neatsargiu – esą toks elgesys turi būti traktuojamas kaip tyčinis nužudymas iš chuliganiškų paskatų. Jie teismo taip pat prašė V. Žebertavičiui skirti kuo griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, bet ją atliekant ne atvirojoje kolonijoje, kur nuteistieji jaučiasi kaip namuose, o kalėjime. Tuo metu teisėjai konstatavo, kad ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atvirojoje kolonijoje, yra tinkamiausia ir teisingiausia, o teisti V. Žebertavičių dėl nužudymo nėra pagrindo – jis nepažinojo eismo įvykio metu žuvusios moters, todėl ir neturėjo jokių asmeninių paskatų jai atimti gyvybę.
Dainius Sinkevičius
