Šaltojo sezono palydovais neretai tampa įvairūs skrandžio virusai, galintys apkartinti kasdienybę tiek vaikams, tiek suaugusiems. Rotavirusai ir kiti žarnyno virusai plinta itin greitai, o ypač – kolektyvuose. Specialistės papasakojo, kuo pasižymi skirtingi skrandžio virusai, kaip palengvinti jų simptomus ir pasirūpinti tiek savimi, tiek sergančiais vaikais.
Virusas ar apsinuodijimas?
Pasak BENU vaistininkės Ingos Norkienės, skrandžio viruso ir apsinuodijimo maistu simptomai yra labai panašūs, juos atskirti sunku, tačiau apsinuodijimo simptomai pasireiškia po kelių valandų, o skrandžio viruso – praėjus vienai ar dviem paroms po kontakto su virusu.
„Norovirusinėms infekcijoms būdingas ryškus sezoniškumas – priešingai nei apsinuodijimai, dažniau pasireiškiantys vasarą, šios infekcijos plinta šaltuoju metų laiku, kai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Ypač pažeidžiami yra vaikai, kurių imuninė sistema dar nėra pilnai subrendusi, o higienos įpročiai – ne visuomet pakankami, todėl infekcija dažnai iš ugdymo įstaigų parnešama ir į namus“, – sako I. Norkienė.
Virusų ABC ir jų ypatumai
Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytojos Eglės Lukštienės, dažniausi virškinamojo trakto virusai yra rotavirusas, norovirusai, adenovirusai ir enterovirusai. Rotavirusas ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams dėl stipraus vėmimo, viduriavimo ir dehidratacijos. Norovirusais dažniau serga vyresni vaikai ir suaugusieji, liga paprastai trunka iki kelių dienų, tačiau užkrečiamumas išlieka ir po pasveikimo. Adenovirusai dažniausiai paveikia mažamečius vaikus ir pasireiškia peršalimo požymiais, o enterovirusai rečiau sukelia skrandžio infekcijas ir dažnesni šiltuoju metų laiku. Visi šie virusai plinta per nešvarias rankas, užkrėstus paviršius, o kai kurie – ir per maistą ar oro lašelius.
„Rotavirusu galima sirgti pakartotinai, tačiau pastebima, kad pakartotinai sergant ligos eiga dažnai būna vis lengvesnė. Norovirusu persirgus susiformuoja trumpalaikis imunitetas, galintis išlikti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Susirgus adenovirusu, imunitetas išlieka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o enterovirusų atveju susiformuoja trumpalaikis imunitetas. Svarbu paminėti, kad norovirusų, adenovirusų, enterovirusų tipų yra daug, tad imunitetas vienam viruso tipui neapsaugo nuo galimybės užsikrėsti kitu tipu“, – teigia gydytoja.
Gydymasis namuose ir tinkamas elektrolitų vartojimas
Anot specialisčių, tiek nuo rotaviruso, tiek ir nuo kitų virškinamojo trakto virusų specifinio gydymo nėra, gydoma simptomiškai. „Vėmimas ir viduriavimas yra natūrali organizmo reakcija, padedanti pašalinti virusą, o susirgus skrandžio infekcija, svarbiausia yra skysčių vartojimas. Jei vemiama ar viduriuojama daug kartų per parą, kyla rimta skysčių ir mineralinių medžiagų netekimo grėsmė, todėl reikėtų ne tik gerti vandenį, bet ir vartoti elektrolitų tirpalus“, – sako I. Norkienė.
Vaistininkė pabrėžia, kad elektrolitus svarbu vartoti tinkamai – juos reikėtų gurkšnoti mažais kiekiais kas kelias minutes, o ne išgerti didelį kiekį iš karto, nes tai gali sustiprinti pykinimą. Tirpalus rekomenduojama ruošti su vėsesniu vandeniu, nes drungni gėrimai dažniau sukelia šleikštulį. Jei nėra galimybės įsigyti vaistinėse parduodamų elektrolitų, juos galima pasigaminti namuose – į litrą vandens įmaišius pusę arbatinio šaukštelio druskos ir šešis arbatinius šaukštelius cukraus.
Pasak I. Norkienės, vaistinėse yra nemažai priemonių, padedančių palengvinti skrandžio viruso simptomus. Dažniausiai naudojami adsorbentai, kurie padeda surišti toksinus ir virusus žarnyne, taip pat – viduriavimo gydymui skirti probiotikai, pykinimą ir pilvo diskomfortą mažinantys preparatai, o esant galimybei – ir švelnios žolelių arbatos, kurios padeda gauti skysčių ir gali sumažinti spazmus.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Į medikus, pasak E. Lukštienės, reikėtų kreiptis tuomet, kai nepavyksta gerti pakankamai skysčių ir elektrolitų tirpalų, o išgertas skystis yra greitai išvemiamas. Taip pat – ir tada, kai intensyviai viduriuojama, sergantysis jaučia didelį silpnumą, svaigsta galva, jaučiamas burnos sausumas, kai šlapinamasi labai retai arba išvis nustojama, kai intensyviai karščiuojama.
I. Norkienė pabrėžia, kad vaikai dehidratuoja ypač greitai, todėl tėvai turi būti itin budrūs: „Įspėjamieji ženklai – retas ir tamsus šlapinimasis, sausa burna, sumažėjęs seilėtekis, vangumas ar mieguistumas. Susirgus vaikui, svarbiausia yra reguliarus skysčių ir rehidratacinių tirpalų vartojimas mažais kiekiais – po truputį, bet dažnai. Jei vaikas nepajėgia išgerti pakankamo skysčių kiekio arba jo būklė negerėja per parą ar dvi, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Vaikams tinka simptominis gydymas, tačiau kai kurių vaistų jie negali vartoti, todėl svarbiausia – atidžiai stebėti vaiko būklę ir laiku reaguoti.“
Higiena, prevencija ir vakcinacija
E. Lukštienė atkreipia dėmesį, jog rankų higiena naudojant vandenį ir muilą yra pagrindinė prevencijos priemonė. „Rankų dezinfekavimo priemonės yra rekomenduojamos, tačiau dažnai jų nepakanka. Rekomenduojama valyti galimai užkrėstus paviršius, plauti skalbinius karštame vandenyje, plauti daržoves, vaisus, vengti termiškai neapdorotų jūros gėrybių. Jei yra galimybė, persirgus virusine virškinamojo trakto infekcija ir simptomams pasibaigus, dar bent kelias dienas reikėtų vengti tiesioginio kontakto su kitais asmenimis“, – pataria gydytoja.
Efektyvi prevencijos priemonė nuo rotaviruso yra vakcinacija, kuri, pasak E. Lukštienės, rekomenduojama visiems sveikiems kūdikiams, o Lietuvoje yra įtraukta į vaikams rekomenduojamų skiepų kalendorių. Nuo kitų minėtų skrandžio virusų vakcinų, deja, nėra.
Klaidos, galinčios apkartinti ligą
Viena dažnesnių klaidų sergant skrandžio virusu, pasak I. Norkienės, yra per ankstyvas viduriavimą stabdančių vaistų, tokių kaip loperamidas, vartojimas. „Viduriavimas ir vėmimas padeda pašalinti virusą, todėl po pirmo ar antro viduriavimo loperamido vartoti nerekomenduočiau, – sako I. Norkienė. – Tokius vaistus vertėtų vartoti išimtiniais atvejais, kai viduriavimas nėra susijęs su infekcija.“
Taip pat, pasak vaistininkės, neretai manoma, kad sergant būtina valgyti bet kokia kaina, nors iš tiesų didesnį pavojų kelia ne maisto, o skysčių trūkumas.
„Pirmosiomis ligos dienomis rekomenduojama rinktis lengvą, virškinimo traktą tausojantį maistą, vartoti jį nedideliais kiekiais arba, jei nesinori, laikinai jo atsisakyti. Sveikstant dar kelias dienas vertėtų vengti sunkaus, riebaus ar gausaus maisto ir stebėti organizmo reakcijas. Be maisto žmogus gali išgyventi, bet be skysčių – ne“, – pabrėžia I. Norkienė.
