Smurtas artimoje aplinkoje – akivaizdi problema, kuri gyva šiuolaikinėje visuomenėje. Lietuvoje 2016 m. buvo užfiksuota apie 60 tūkstančių policijos iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiausiai nuo smurto nukenčia moterys, tada vaikai ir vyrai. Tyrimų duomenimis, kas trečia moteris Lietuvoje yra nukentėjusi nuo smurto šeimoje. 2016 metais Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtos 134 bylos dėl smurto artimoje aplinkoje, per 2017 metus – 101 byla.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Audra Ežerskė, Zita Romanovaitė ir teisėjų padėjėjai dalyvavo Lietuvos Žmogaus teisių centro, Lygių galimybių plėtros centro ir Pagalbos moterims linijos organizuotoje diskusijoje „Smurtas šeimoje: kaip sumažinti jo mastą ir tinkamai apsaugoti aukas“. Diskusijoje kaip ekspertai dalyvavo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Albinas Misevičius. Teisėjų tarybos narė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audra Ežerskė pastebi: „Į diskusiją mintimis pasidalinti susirinko skirtingų institucijų atstovai, o tai rodo, kad suprantame šios problemos mastą, bendromis jėgomis bandome atrasti efektyvesnes priemones, iniciatyvas, kaip ją spręsti ir užkirsti kelią smurtui prieš moteris bei smurtui šeimoje, taip pat užtikrinti specializuotos pagalbos prieinamumą. Labai svarbus šioje srityje – tinkamas specialistų rengimas, atitinkamo finansavimo skyrimas, valstybinių institucijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.”
„Smurtas artimoje aplinkoje yra labai aktuali tema, su kuria tiesiogiai ar netiesiogiai susiduria kiekvienas iš mūsų. Prieš diskusiją parodytas filmas „Mūšiai už uždarų durų“ leido įsigilinti į smurtą patyrusių moterų patirtis, išgyvenimus. Šis filmas man padėjo suprasti, jog priešingai nei kartais manome, smurtas artimoje aplinkoje nėra problema kuri būdinga tik mūsų šaliai – tai reiškinys neturintis sienų, galintis paliesti kiekvieną iš mūsų. Po filmo vykusios diskusijos metu teisės specialistai, psichologai padėjo renginio dalyviams geriau suprasti smurto artimoje aplinkoje priežastis, kaip šį smurtą identifikuoti, kaip padėti nuo smurto nukentėjusiam asmeniui ir svarbiausia, kaip galima jam užkirsti kelią“, –po renginio teigė teisėjo padėjėja Rita Renkytė.
Renginio metu diskutuota apie tai, kad smurtas gali būti ne tik fizinis, jis pasireiškia įvairiomis formomis ir prasideda kur kas anksčiau, nei išryškėja mėlynės. Siekdamas daryti poveikį, smurtaujantis asmuo naudoja įvairias galios ir kontrolės strategijas: izoliuoja, kontroliuodamas, ką persekiojamas asmuo daro, su kuo susitinka, bendrauja, ką skaito, kur eina, riboja kontaktus su išorine aplinka, savo veiksmus teisindamas pavydu ir meile; emociškai smukdo, žemina, niekina, verčia jausti beviltiškumą ir kaltę; mažina, neigia savo kaltę ir kaltina persekiojamą asmenį, prievartą pateikia kaip nereikšmingą įvykį ir aiškina, kad tai nebuvo smurtas, sieja jį su provokacija ir perkelia atsakomybę nukentėjusiajam; naudojasi vaikais, verčia jausti kaltę dėl vaikų, per vaikus perduoda žinutes, gąsdina atimti vaikus, vaikų lankymą naudoja tolimesniam persekiojimui; baugina žvilgsniu ar veiksmu, daužo daiktus, persekiojamo asmens nuosavybę, demonstruoja ginklus, skriaudžia augintinius; pasitelkia ekonominę prievartą, draudžia dirbti, trukdo išsaugoti darbą, atima pinigus, verčia jų prašyti, išskiria tik kišenpinigių, neteikia informacijos apie šeimos pajamas; grasina sužaloti, palikti, nusižudyti, apskųsti socialinėms tarnyboms, verčia atsiimti kaltinimus, daryti neteisėtus dalykus; demonstruoja savo galią, verčia kitus jam paklusti ir tenkinti jo poreikius.
„Bylų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet praktiškai nekinta, tačiau paskutiniu metu daugėja atvejų, kai smurtaujama ne tik prieš moteris ar vaikus, bet ir prieš kartu gyvenančius giminaičius: tėvus, senelius, brolius ar seseris. Smurtas ne visuomet pasireiškia asocialiose arba problemų su alkoholiu turinčiose šeimose, neretai incidentai kyla tiesiog dėl nevaldomų emocijų, rečiau pasitaiko atvejų, kai smurtauja asmenys, turintys psichinių sutrikimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtautojai su aukomis labai dažnai susitaiko ikiteisminio tyrimo metu, taigi bylos net nepasiekia teismo, dėl to matomas didelis skirtumas tarp policijos gautų iškvietimų ir teismuose išnagrinėtų bylų skaičiaus. Bylose dėl smurto artimoje aplinkoje, kurios pasiekia teismą, pasitaiko atvejų, kai asmenys keičia savo parodymus, kartais dėl išgąsčio, kartais – siekdami švelnesnės bausmės smurtaujančiajam. Tokiais atvejais teismas priima sprendimą vadovaudamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, nes nukentėjusysis arba kaltinamasis gali teigti viena, o eksperto išvados, policijos pareigūnų surašyti protokolai byloti visai ką kitą. Kiekvienas smurto artimoje aplinkoje atvejis yra individualus ir bausmės smurtautojams skiriamos priklausomai nuo sužalojimų masto – nežymus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nuo smurtautoją charakterizuojančių duomenų. Kartu su bausme smurtautojas dažniausiai yra įpareigojamas dalyvauti Probacijos tarnybos vykdomose elgesio pataisos programose. “, –sakė Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms, teisėja Zita Romanovaitė.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovės D. Puidokienės manymu, nors smurto šiuo metu, galbūt nėra mūsų šeimose ir atrodo, kad jis kažkur toli, tačiau tai vyksta mūsų aplinkoje, taigi paliečia mus visus. Nereikia laukti, kol kažkas kitas kažką padarys, turėtume bendromis jėgomis kovoti prieš šią problemą, pagalvoti, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti ir, svarbiausia, nebūti abejingais tam, kas vyksta aplink mus.
Teismai.lt informacija