Suvalkijos braškynuose prasidėjo darbymetis

Ankstyvas pavasaris atėjo į Suvalkijos krašto braškynuos. Čia jau kovo mėnesį pradėti sodinti braškių daigai. Patyrę augintojai teigia, kad kuo anksčiau pavyksta pasodinti braškes, tuo mažiau reikia daigus laistyti ir jie lengviau prigyja. O prasidėjus karščiams – nespėji vandenį pilti. Braškė – tai ne bulvė, kuriai reikia šiltos žemės, uogakrūmiai pakantūs ir vėsokai dirvai, tad anksčiau pasodinus, derlius būna taip pat ankstyvesnis.

Ką pasodinsi, tą užauginsi

Varnupių kaime (Marijampolės sav.) daug metų didelius braškių plotus auginanti Stanislava Stanynienė šiomis dienomis rūpinosi ne tik braškynu, bet ir šiltnamyje bei lauko daigyne per žiemą puoselėtais daigais, kurie buvo ruošiami pavasarinei didžiajai žemės ūkio parodai „Ką pasėsi…2019“. Su savo išaugintais braškių daigais ūkininkė kasmet dalyvauja parodoje ir vis įsikuria toje pačioje vietoje, kad lankytojams ir pirkėjams būtų lengva ją rasti. S. Stanynienė pradedantiems braškių augintojams niekada negaili patarimų, padeda išsirinkti veisles, kurių pati 4 ha braškynuose ir šiltnamiuose augina net 26–ias.

Pasak S. Stanynienės, daugiametė patirtis rodo, kad kuo anksčiau pavasarį pasodintos braškės, tuo jos geriau prigyja, užaugina stiprius kerus ir dar geru derliumi pradžiugina. Jei braškės sodinamos balandžio pabaigoje ar gegužę, būna kur kas daugiau prie jų darbo, laistymo.

„Kol kas gana sausas pavasaris, tad čia, Suvalkijoje, braškininkai skuba pasinaudoti dar esama dirvoje drėgme, o štai šiaurinėje Lietuvos dalyje – Žemaitijoje ar Aukštaitijoje dirvos iki šiol kiek per drėgnos ir per šaltos, kad į jas braškes sodinti. Kažkur teko girdėti prognozę, kad dabar iš eilės bus 4 sausi metai. Tai uogininkams kelia nerimą, nes pernai vasarą lengvesnėse žemėse braškynai iškepė. Ko tik nedarėme – laistėme ir laistėme, bet braškės daug vandens ne tik sugeria, bet ir išgarina. Praradimų vis tik nepavyko išvengti – uogų buvo mažiau ir smulkesnės“, –  dalijosi patirtimi Stanislava. Tačiau ne tik sausra braškininkams kelia problemų, bet pastaruoju metu vis labiau braškynus įnikę naikinti grambuolių lervos.

Nepaskelbta epidemija – grambuolių lervos

„Pirmiausia dėl to skundėsi Dzūkijos augintojai, paskui Aukštaitijos, dabar jau porą metų ir mes Suvalkijoje su šiomis lervomis vargstame. Žiūrėk, prisodini hektarą daigų, o netrukus toje vietoje jau tuščia. Pernai visokiais būdais gelbėjome pusantro hektaro naujai užsodinto braškyno, bandėme lervas gaudyti, bet vis tiek visų neįmanoma sunaikinti. Cheminių priemonių Lietuvoje tam nėra – jos neregistruotos, nors lenkai tokias turi ir sėkmingai naudoja. Mums patariama dėti mėšlo masalus ir taip priviliotas lervas gaudyti. Kitas patarimas – sulapojus medžiams, grambuoliai pradeda skraidyti, tupia į medžius, tai nuo jų siūloma tuos vabalus purtyti ir surinkti. Tačiau tokie būdai tikrai neišspręs problemos. Mes auginame braškes ekologiškai, tręšiame laukus savo galvijų mėšlu, o jame, aišku, mėgsta apsigyventi grambuolių lervos. Grambuoliai – tai nepaskelbta epidemija, kuri negailestingai naikina Lietuvos braškynus“, – vieną iš opiausių nūdienos braškių auginimo problemų įvardijo S. Stanynienė.

Braškynus ketina mažinti

Braškynų plotus Stanislava palaipsniui ima mažinti. Prieš kelis metus ant kalvelių braškių vagos driekėsi net 5,5 ha plote, dabar yra pusantro hektaro mažiau. Anot braškininkės, dabar braškes auginti nebeapsimoka – darbo jėga brangi, gamta nuolat pateikia įvairių iššūkių, o ir valgytojų gerokai sumažėjo – emigracija ir čia padarė nemažą įtaką – nėra kas braškes pirktų.

„Kai kas stebisi, kad didelė braškių kaina. Tačiau labai ženkliai ji nesikeitė. Būdavo litais už kilogramą braškių gaudavome 5 – 8 litus, o dabar gauname maždaug apie 2,5, 3, 4 eurus. Šiemet dominavo 2 – 2,5 eurų kaina už kilogramą braškių. Uogienėms ar šaldymui braškių dabar nelabai kas perka – tik pavalgyti. Jau praėjo tie laikai, kai kibirais iš turgaus moteriškės nešdavosi uogas. Anksčiau būdavo veždavome braškes į Kauno ar Vilniaus bazes, o dabar su savo autobusėliais tik po nedidelius turgus ar muges zujam. Be to, mums didelę konkurenciją sudaro lenkų braškių augintojai. Kai mes pasirodome prekyvietėse su pirmosiomis braškėmis, lenkai jau būna užplūdę su savomis didžiulėmis, gražiomis uogomis. Tokiomis konkurencinėmis sąlygomis gauti gerą kainą nėra lengva, juolab su kiekviena sezono diena ji sparčiai mažėja. Latviai savo rinką jau ėmė nuo lenkų invazijos ginti, o Lietuvoje kaimyninės šalies prekeiviai mūsų augintojus su lietuviškomis braškėmis iš visur lengvai išstumia, nes niekas jų negina. Antai Vilkaviškio krašte braškes auginantys ūkininkai turėjo net 10 prekybos taškų, kur realizuodavo savo braškių derlių, dabar ten vietos jiems neliko, nes užėmė lenkai“, – iškreiptą lietuviškos rinkos veidą atidengė S. Stanynienė.

Labiau apsimoka prekiauti daigais, nei uogomis

„Anksčiau skaičiuodavome, kad užauginti kilogramą braškių kainuoja apie 5 litus, o dabar maždaug 2 eurus. Pabrango darbo jėga ir tik džiaugiuosi, kad jos kol kas man netrūksta. Mūsų braškynuose darbuojasi keletas šio kaimo moteriškių. Bandėme įdarbinti ir jaunimą, bet vaikai dirba tik tol, kol braškių atsivalgo, o paskui kaip špokiukai išsilaksto. Be to, akivaizdžiai pastebime kad kaimai tuštėja, nelieka jaunimo, mažėja darbo jėgos“, – nelinksmus faktus dėstė Stanislava.

Anot jos, dabar ne uogos, o braškių daigai turi didesnę paklausą ir neša šiokias tokias pajamas. Daigų kaina siekia vidutiniškai 50 euro centų, o už ypatingų veislių ar remontantines braškes, kelis kartus daugiau.

„Mano daigynas nėra labai didelis, bet į jį perku tik aukštos kokybės daigus, daugiausia šaldytus. Iš jų vėliau jų prisiauginu, išpikiuoju. Pernai 13 tūkstančių remontantinių braškių daigų pirkau. Tačiau iš 8 vagučių liko tik viena. Va ir spėlioju, kas nutiko – ar nunyko, ar vabalai suėdė. Liko tuščias laukas iš po šios žiemos“, – nuostolius vardijo augintoja.

S.Stanynienė augina apie 30 braškių veislių, kasmet pasipildydama daigyną vis naujomis. Kai kurios braškių veislės jau per eilę metų patikrintos, atsirinktos, kai kurios – visiškai naujos. Braškyne įsitvirtino „Sonata“, „Honey“, „Sensation“, „Florencija“, „Asia“, „Pandora“, „Elegance“, „Select“. O naujosios veislės dar turės praeiti kelių metų bandymus, kad būtų aišku ar jos tiks augti Varnupių kaime, ar ne.

Kiekviena naujovė turi ir pliusų, ir minusų

Braškių skoniui, išvaizdai, dydžiui net ir spalvai, anot augintojos, turi įtakos ir dirvožemis, kuriame auga, ir drėgmė, ir saulė. Stanynų ūkyje darbus braškyne gerokai palengvino įsigyta speciali technika, su kuria braškių daigai sodinami, apkaupiami, įterpiamos trąšos, nuravima. Ūkininkai išmėgino įvairiausias braškių auginimo technologijas – vagose, lysvėse, plėvelėje su lašeline laistymo sistema ir t.t. Anot braškininkės, auginti braškes plėvelėje jų durpingame ir kalvotame lauke nepasiteisino – buvo labai didelės investicijos, o naudos iš to ne kažin kas.

„Auginant plėvelėje, labai svarbu laikytis visų technologijos reikalavimų, nes jei kurią grandį praleidi, viskas – derliaus nebus. Problema ir su pačia plėvele, nes kai susidėvi, iš dirvos ją labai sunku išimti, trupa gabalais. Susikaupia begalė plastmasės atliekų, laistymo sistemos juostų, kurių nėra kur dėti, niekas nenori tokių atliekų priimti. Dabar guli galulaukėje didžiulė krūva plastmasinio šlamšto ir nežinia, ką su juo daryti“, – skundėsi ūkininkė.

Stanynai nusprendė, kad geriausiai braškės auga ir dera kuo natūralesnėmis sąlygomis ir plėvelių atsisakė. Tačiau tie, kas nenori ravėti, ar neturi ką šiam darbui pasamdyti, sodina braškes plėvele dengtose lysvėse.

Beje, Stanislava pastebi, kad klimato atšilimas jau atsiliepia ir braškynams – nuo didelių vasaros karščių jie nyksta, o laistymui tenka išeikvoti visą prūdų, kanalų bei šulinių vandenį, kurie taip pat per karščius gerokai nusenka.

Koks ateityje laukia Lietuvos braškynų likimas, anot augintojų, sunku prognozuoti, nes problemų vis daugiau, o pajamos ne visada džiugina, kartais jų teužtenka tik darbuotojams susimokėti.

Milda Kudirkaitė

Nuotraukose

Braškių augintoja Stanislava Stanynienė

 

Lauke žiemoję braškės jau pasipuošė žaliais lapeliais ir pradėjo augti 

 

Šiltnamiuose auginti daigai gražiai peržiemoję dabar jau keliauja į lauko braškynus

Stanislava augina apie 30 veislių braškių ir kasmet savo daigyną vis papildo naujomis veislėmis

 

Šiuo metu prekybos centruose jau prekiaujama 1,5 euro kainuojančiomis graikiškomis braškėmis, o lietuviškų teks dar porą mėnesių palūkėti

 

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas