Trumpiausiąją metų naktį – misterija „Uždegta žibėki“

Kalvarijos Karališkame parke birželio 23 d. 23 val. vyks unikalus renginys – misterija „Uždegta žibėki“. Scenarijaus, muzikos autorė ir režisierė – Žydruolė Mankauskaitė – Zenevičienė.

Gyvenimas žemėje – tai būtis tarp gimimo ir mirties, žemės ir dangaus, pasaulio ir dausų, tamsos ir šviesos. Mirties ir blogio jėgos – paslaptingos galios, labiausia jaučiamos įvairių anomalijų nederliaus, nevaisingumo, netikėtos mirties atvejais. Svarbiausias tikslas buvo apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, piktųjų deivių bei dvasių. Pagrindinė baltiška idėja – kova dėl gyvybės ir gėrio. O visą blogį apvalo šventoji ugnis. Gimimo ir mirties momentai neišvengiami, jie būtini kosminės tvarkos dėsniai. Tamsos ir šviesos  kova yra amžina…

Deivės naikintojos – pranašaujančios mirtinas ligas, karą, nelaimes… Tai Pamėklės – Baltos mergelės . Jos sunešdavo visokius daiktus, ragus, nagus, plaukus, kaukoles ir uždegdavusios laužą. Į kurią pusę eidavo dūmai  ten  įvykdavo  nelaimė…

Maro Deivė – MARĖ. Ji  lankydavosi kaimuose . Jei  ją blogai priimdavo, pasiųsdavo marą įmesdama kruviną skudurą į ugnį. Į kurią pusę rūksta dūmai, ten ir kils maras. Marę lydi jos palydovė ligos deivė KOLERA. Jei žmogus padėdavo ir parodydavo kelią, ji to kaimo ir žmogaus neliesdavo. Deivių palyda – ligų Demonai – piktos dvasios.

Deivė KARĖ dievaitės GILTINĖS pagalbininkė, naikinanti  žmones kalaviju, ugnimi ir kitais būdais.

GILTINĖ – Mirties Deivė. Pagrindinė Giltinės funkcija – stebėti kada žmogui ateina laikas mirti. Deivė LAIMA Giltinės sesuo lemia gyvenimo pradžią ir pabaigą, o Giltinė vykdo to gyvenimo užbaigimą. Prieš žmogaus mirtį Giltinė pasireiškia įvairiais pavidalais ir būdais. Jos buvimą jaučia balti šunys. Jie laikomi Giltinės gyvuliais. Giltinės pagalbininkės yra Deivės MARĖ, KOLERA ir KARĖ. Giltinės palydovė – tarnaitė MAGYLA visada ir visur ją lydinti. Žmonės bijojo Giltinės ir bandydavo jai  įsiteikti dovanodami dovanas.

VĖTRA vėjų būtybė. Mirus žmogui, pasigirsdavo vėjo pakilimas, vaitojimas. Vėtra pranašaudavo mirtį ar karą, kraujo praliejimą. Deivė  siejama su vėlėmis, pomirtiniu pasauliu.

Dievaitis VĖLINAS – žemės ir požemių dievas. Protėvių globėjas. Vėlinas vykdo teisingumą. Už tai kaip gyveno žmogus, po mirties atsako jo vėlė. Dievaitis Vėlinas yra tarpininkas tarp gyvųjų ir mirusiųjų.

Deivė BRĖKŠTA – tarpininkė tarp blogio ir gėrio. Brėkšta sutemų deivė, sapnų dievybė, ankstyvo ryto deivė. Globoja nakties metą iki saulės patekėjimo.

Deivė SAULĖ – dangaus šeimininkė. Gyvybės  ir šviesos tiekėja. Ji laikoma vyriausia dievybe. Saulei šviečiant retai pasirodančios blogos dvasios, demonai. Ji ištirpdo sniegą ir ledą. Neleidžia šalčiui sušaldyti medžių. Išaugina  gražius žmones. Visiems lygiai šviečianti. Saulės gyvenimas laikytas amžinu, niekad nesibaigiančiu.

Viena seniausių deivių  yra KUPOLĖ – KAUPUOLĖ.  Ji susieta su augmenijos suklestėjimu ir vegetacijos jėgų suaktyvėjimu.  Kaupolė – laukų augmenijos deivė. Ji su savo dukra Rasa vaikščiojanti po laukus  apžiūrinėjanti   ir sauganti  javus ir rugelius

Deivė GABIJA – ugnies globėja. Šeimos gerovės, santarvės sergėtoja. Gabija globojo netik namų šeimos židinio ugnį, bet ir saugojo visą ūkį. Namų židiniui baltai ne tik aukojo aukas, bet ir rūpinosi juo, kaip žmogumi, kad būtų sotus, netgi klodavo patalą, migdydavo.

Baltų dievai – mūsų protėvių palikimas. Mokėkime  iš jo pasisemti išminties, grožio ir visko, ko jame yra. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Šviesa… Tik ugnis apvalys nuo blogio ir išvys lauk deives naikintojas nešančias visokį blogį ir apsaugos derlių nuo stichinių nelaimių, ligų ir karo…

Kai blogis išvytas, ateina šviesos metas…

Pasaulis nuolatos kuriamas dieviškųjų  jėgų – šviesos ir tamsos. Ugnis ir Saulė – tai šviesa ir gyvybė – tai  pasaulis  ir  gyvenimas. Visa tai reikia saugoti, mylėti ir tausoti. Nepamirškime to…

Žydruolė Mankauskaitė – Zenevičienė

Nuotraukos iš autorės archyvo

 

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas