Ateityje valgysime mėsą, grybų dėka pagamintą iš dešrainių bandelių, važinėsime vandeniliu varomais automobiliais, o šiandien dar įprastas kelionių kryptis teks išbraukti iš atostogų sąrašo, nes jų tiesiog nebeliks.
Ar nustebtumėte sužinoję, jog ateitis jau čia? Grybų šaknys, vadinamos miceliu, mūsų šalyje kurį laiką naudojamas maisto gamybai iš atliekų, Lietuvoje galite pamatyti vandeniliu varomą automobilį, o tokie miestai kaip Majamis ar Venecija skęsta.
Maistą gamins mikroorganizmai
Tūkstančių jaunuolių susidomėjimo sulaukusiame Jaunimo tvarumo festivalyje nuskambėjo netikėta verslo istorija – Lietuvoje jau kurį laiką mėsa gaminama iš… grybų. Šią inovaciją pristatė įmonės „Biohifas“ bendraįkūrėjas Tomas Byčkovas, kuris tvirtina – „grybai turi super galių“.
„Mes imame maisto pramonės atliekas, pavyzdžiui, nepanaudotas mėsainių bandeles, kurios būtų sudeginamos arba išmetamos, grybų pagalba jas perdirbame ir grąžiname į maisto industriją. Iš gautos masės galima gaminti mėsainių paplotėlius, kimšti į dešreles ir ruošti kitokius produktus. Iš perdirbtų atliekų pagaminto maisto tikrai nereikia bijoti valgyti. Lyginant su mėsa ar perdirbtais produktais, jis netgi gali būti pranašesnis, nes yra gausus mineralų, vitaminų, neturi blogojo cholesterolio, o baltymų kiekis gali būti toks pats kaip mėsoje“, – dalinosi T. Byčkovas.
Svarstydamas, kaip galėtų atrodyti ateities maistas, T. Byčkovas įsivaizdavo specialiame aparate mikroorganizmų gaminamus patiekalus, sudarytus pagal žmogaus pateiktus spalvos, tekstūros, skonio bei maistingumo poreikius: „Manau, kad maisto gamyba po 50 metų neturės ribų – valgysime rožinius vanilės skonio cepelinus su apelsinų aromatu.“
Vandenilis šiuo metu nėra tvarus pasirinkimas
Renginyje dalyviai galėjo išvysti tikrą „Slibinomobilį“ – jaguarą, varomą benzinu, vandeniliu ir šiek tiek elektra. Tai Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų ir dėstytojo dr. Beno Gabrielio Urbonavičiaus eksperimentas, prieš dvejus metus pristatytas „Fiziko dienoje“, jau aplankęs ne vieną Lietuvos miestą.
Dažnai kalbama, jog būtent vandenilis yra laikomas ateities kuru, tačiau B. Urbonavičiaus teigimu, šiuo metu jis nėra itin tvarus pasirinkimas: „Reikiamo grynumo vandenilis, tinkamas transporto kurui, žemėje natūraliai neegzistuoja. Dabartiniai jo gamybos būdai yra labai taršūs arba reikalingas energijos kiekis – didžiulis. Lyginant su elektromobiliu, šiandien vandeniliu varomai transporto priemonei reikalingas net tris kartus didesnis energijos kiekis tam pačiam atstumui įveikti.“
Domėjimasis aplinkosauga atsispindi ir kūryboje
Kalbant apie keliones, panašu, jog netolimoje ateityje keisis ne tik transporto priemonės, bet ir kryptys.
„Noriu aplankyti Islandiją, Arktį, nes sąlygos jose vis ekstremalėja. Noriu pamatyti klimato krizės poveikį iš arti, kad manyje sukiltų dar daugiau pykčio, skatinančio veikti. Sunku suprasti, kad po 30 ar 50 metų Majamio ar Venecijos, dėl kylančio vandens lygio, nebeliks. Jei dar nebuvote Venecijoje, skubėkit, nes ją greitai užpils“, – jaunimą ragino atlikėjas Tomas Narkevičius (Free Finga).
Nors geriau žinomas dėl muzikos, Tomas ne vienus metus domisi aplinkosaugos temomis ir, kaip pats teigia, tai vis dažniau atsispindi jo kūryboje. Savo prisipažinimu Tvarumo festivalyje jis nustebino ne vieną: „Gailiuosi, jog studijavau muziką. Ją ir taip būčiau kūręs, manęs niekas nebūtų sustabdęs. Šiandien norėčiau būti mokslininko asistentas, nardyti, dirbti „in the field“. Mokykloje tam skyriau per mažai dėmesio, tačiau neslepiu, kad dar norėčiau pastudijuoti.“
Narkevičius pastebėjo, kad susidomėjimas tvarumo temomis „banguoja“ – krizės dėmesį nukreipia, o gyvendami gerai, pradedame ieškoti prasmės. Jo manymu, kiekvienas turime vidinę misiją, susijusią su žmonėmis, gamta ar kitokią, kurią turime atrasti, nes nieko nedarydami, tikėtina, pasijausime nelaimingi. Jis pasidžiaugė, kad komunikacija klimato kaitos tema keičiasi – nuo kaltinimų einame prie skatinimo ir mokymosi. „Kiekvienas ir taip prie aplinkosaugos prisidedame taip, kaip galime. Visgi, aš ypatingai žaviuosi specialistais, mokslininkais, kurie nuosekliai dirba šioje srityje ir padaro nedidelius atradimus, turinčius domino efektą“, – dalinosi atlikėjas.
Jaunimas yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę
Nuoseklaus darbo tvarumo srityje pavyzdžiu gali būti laikomi ne tik T. Narkevičiaus minėti mokslininkai. Vis daugiau žmonių studijuoja arba keičia profesinę kryptį ir renkasi tvarumo specialisto kelią.
„Tvarumo srityje dirba specialistai su skirtingomis patirtimis ir išsilavinimu, tačiau visus juos vienija noras padaryti apčiuopiamą, realų pokytį ir noras bendrauti bei bendradarbiauti. Šis darbas yra būtent apie tai – gebėjimą kalbėtis su žmonėmis ir paskatinti juos jungtis prie iniciatyvų“, – apie profesiją kalbėjo „Ignitis grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera. Jo paties ir kolegų patirtys rodo, kad nebūtina rinktis studijas, susijusias konkrečiai su tvarumu, nes gyvenimas vis tiek atveda ten, kur reikia: „Verčiau studijuoti tai, kas jums atrodo įdomu ir prasminga.“
„Nesibaigiantis festivalio dalyvių srautas patvirtino, jog tvarumo tema yra aktuali, o jaunoji karta – neabejinga pasaulio problemoms ir pasiruošusi prisiimti atsakomybę ar netgi rinktis tvarumo specialisto kelią“, – sakė viena renginio organizatorių, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė.
Ji pridūrė, jog tvarumas išties yra daug plačiau nei aplinkosauga: „Džiaugiuosi, jog renginyje Lietuvos jaunimas turėjo galimybę susipažinti su tema giliau ir suprasti, kad po tvarumo sąvoka slepiasi rūpestis bendruomene, sveikatos saugojimas, technologijų inovacijos, daug kūrybiškumo ir daugybė kitų temų. Be to, kad darytum pokytį, tai neprivalo būti tavo pagrindinė veikla, ką patvirtino ir pašnekovų pavyzdžiai.“
Jaunimas pasidalino į dvi stovyklas
Anot Andriaus Kasparavičiaus, CEWEP (Confederation of European Waste to Energy Plants) komunikacijos grupės vadovo ir „Gren Lietuva“ atstovo žiniasklaidai, tvarumo šventė įvyko labai simbolinę dieną – juodąjį išpardavimų penktadienį, o jaunimas tarsi pasidalino į dvi stovyklas.
„Kol prekybos centrai viliojo visus didelėmis nuolaidomis, štai dalis moksleivių, studentų pasirinko laiką leisti ne apsipirkinėjant, o diskutuojant apie saikingo vartojimo prasmę. Ironiška, jog dalis juodojo penktadienio pirkinių jau visai netrukus atsidurs perdirbimo įrenginiuose arba deginimo katiluose“, – pastebėjo A. Kasparavičius.
Jis tęsė, jog šventinis maratonas dar tik įsibėgėja, taigi, dar turime laiko sustoti ir apsvarstyti savo sprendimus: „Ar tikrai naujos dekoracijos šiemet tokios reikalingos, o dovanos negali būti supakuotos kūrybiškai, į tai, kas jau buvo panaudota? Linkiu, kad šis laikotarpis primintų daugiau laiko skirti vidui, o ne išorei.“
