Kai po ilgo kolūkinio laikotarpio Lietuvoje vėl pradėjo kurtis ūkininkų ūkiai, gauti paskolas iš didžiųjų bankų jiems buvo labai sunku, nes tada dar niekas netikėjo privataus ūkio sėkme. Reikėjo alternatyvos. Idėją atgaivinti pačių ūkininkų kooperatines kredito bendroves, kurios buvo itin populiarios prieškario Lietuvoje, iš Kanados 1995 m. atvežė Amerikos lietuvė Regina Piečaitienė ir drauge su Atviros Lietuvos fondu ėmėsi šį projektą įgyvendinti. Aktyvus atkuriamasis kredito unijų procesas Lietuvoje prasidėjo 1996 metais. Viena pirmųjų kredito unijų „Sūduvos parama“ susikūrė Marijampolėje. Šiuo metu mūsų šalyje veikia 65 kredito unijos, kurių paslaugomis naudojasi tūkstančiai ūkininkų.
Prieškario Lietuvoje 1938 metais kooperatinių kredito bendrovių buvo 310, kurios valdė net 38 procentus krašto finansinės rinkos. Pasaulyje tokia smulkios bankininkystės forma egzistuoja apie šimtmetį. Tarybiniais laikais Lietuvoje kredito unijos buvo sunaikintos, o jas atkurti imtasi 1996 metais, po Lietuvos Nepriklausomybės susigrąžinimo. Nors siekiant padėti ūkininkams iš bankų gauti paskolas prie Žemės ūkio ministerijos specialiai buvo įkurtas “Žemės ūkio paskolų garantijos fondas”, kaip alternatyva stambiesiems bankams regionuose ėmė kurtis maži ūkininkų bankeliai.
Kai R. Piečaitienė atvyko į Lietuvą įgyvendinti Kanados Vyriausybės ir Atviros Lietuvos fondo finansuojamą projektą, pirmasis jos misijos uždavinys buvo pasirūpinti Kredito unijų įstatymo priėmimu. Jis Lietuvoje buvo priimtas 1995 m. vasario 21 d., o įsigaliojo tų pačių metų kovo 24 dieną. Priimtas įstatymas sukūrė tvirtą pagrindą kredito unijų veiklos pradžiai ir nustatė kryptį tolimesniam šių kooperatinių kredito įstaigų vystymuisi. Kredito unijų kūrimosi pradžia nebuvo lengva, reikėjo įgyti žmonių pasitikėjimą, mat tik ką buvo įvykusi Lietuvos bankų griūtis, žmonės liko įbauginti, apgauti. Vis tik procesas pajudėjo. R. Piečaitienei pavyko Vievyje suburti grupę, kurios pusšimtis narių sunešė po 300 litų pirminį įnašą ir buvo sukurta pirmoji Lietuvoje kredito unija “Vievio taupa”. Antroji kredito unija – “Sūduvos parama” – buvo įkurta Marijampolėje, Sūduvos krašto sostinėje.
Pasak „Sūduvos parama“ vadovės Redos Damanskienės, šiame bankelyje didesnioji dalis narių yra Sūduvos krašto ūkininkai, kurie buvo kredito unijos įkūrimo iniciatoriai. Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus nariai 1995 metais pritarė idėjai kurti savą kredito įstaigą, kuri 1996 metais gavusi licenciją, pradėjo dirbti.
„Pradžioje visi bankelio steigėjai, akcininkai ir klientai buvo susiję su žemės ūkio veikla. Tačiau vėliau kredito unijos paslaugomis ėmė naudotis ne tik žemdirbiai. Viena iš sąlygų norint būti „Sūduvos paramos“ nariu yra tai, kad asmuo gyventų ar dirbtų Marijampolės ar su ja besiribojančiose savivaldybėse. Tad mūsų bankelio paslaugomis naudojasi ne tik Marijampolės, bet ir Kalvarijos, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Alytaus bei Prienų rajonų gyventojai. Labai vertiname tuos ūkininkus, kurie jau daugelį metų yra ištikimi mūsų kredito unijai. Nors didieji bankai juos bandė persivilioti siūlydami palankesnes sąlygas, tačiau jie atsispyrė bankų vilionėms, motyvuodami, jog kai buvo sunku, didieji bankai nuo jų nusigręžė, o pagelbėjo tik šis mažutis pačių ūkininkų įkurtas bankelis,“ – dalijosi prisiminimais R. Damanskienė.
Kredito unija „Sūduvos parama“ priklauso vienai iš dviejų Lietuvoje esančių centrinių kredito unijų – Lietuvos centrinei kredito unijai, kuri vienija 49 iš 65 kredito unijų. Per 23 gyvavimo metus gerokai išsiplėtė bankelio paslaugų spektras, o kai kurios kreditavimo sąlygos ir paslaugos pranoko net ir stambiųjų bankų.
„Kartu su kitomis grupės kredito unijomis kredituojame fizinius ir juridinius asmenis iš finansinės priemonės „Verslumo skatinimas 2014-2020“, sudarome sąlygas mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti arba vystyti verslą, skatiname verslumą ir savarankišką užimtumą Lietuvoje, teikiame verslo kreditus ir konsultuojame dėl verslo pradžios ar plėtros. Taip pat teikiame ir kitus kreditus – būstui įsigyti, apyvartinėms lėšoms, investicijoms, vartojimo kreditus. Tačiau didžiausią dalį paskolų iki dabar sudaro kreditai žemės ūkiui. Bendradarbiaujame su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, šios bendrovės teikia garantijas už suteikiamus kreditus. Be kreditų ir indėlių, teikiame visas mokėjimo paslaugas, stengdamiesi išlaikyti mažesnius įkainius. Kredito unijoje „Sūduvos parama“, kaip ir daugelyje kitų unijų, nėra jokių atsiskaitomosios sąskaitos aptarnavimo mokesčių, galima vykdyti operacijas grynaisiais pinigais, apmokėti komunalines paslaugas, atlikti kitus mokėjimo nurodymus, naudotis interneto banku, debetinėmis ir kreditinėmis kortelėmis. Debetinės kortelės turi bekontakčio atsiskaitymo funkcionalumą. Priimdami indėlius, stengiamės mokėti didesnes nei kitos finansų įstaigos palūkanas. Teikdami kreditus, siekiame rasti sprendimą pagal kiekvieno nario galimybes. Susidūrusiems su finansiniais sunkumais, visuomet ieškome išeičių, ramiai ir kantriai dirbame kol randame problemos sprendimo būdą“, – vardijo kredito unijų privalumus „Sūduvos parama“ vadovė R. Damanskienė.
Žinoma, pasitaiko ir piktnaudžiaujančių asmenų, bandančių negrąžinti pasiskolintų lėšų, tačiau tai labai reti, pavieniai atvejai. Kredito unijos yra ištobulinę galimų rizikų įvertinimo sistemą, tad per pastaruosius penkerius metus išduoti kreditai visi sėkmingai grąžinami ir nuostolingų sandorių beveik nėra.
Šiuo metu kredito unija „Sūduvos parama“ vienija 1,4 tūkst. narių, Norint tapti kredito unijos nariu, stojamasis mokestis siekia vos 10 eurų, kuris, anot R. Damanskienės, atsiperka jau per pusę metų dėl įvairių mokestinių nuolaidų.
Nors buvo ne kartą daromas didžiųjų bankų spaudimas mažiesiems ūkininkų sukurtiems bankeliams, norėta juos sužlugdyti, persivilioti klientus, bet šie sugebėjo atsilaikyti ir sėkmingai gyvuoja įgydami vis didesnį pasitikėjimą ir pritraukdami daugiau narių.
„Didiesiems bankams mes tikrai nesame jokie konkurentai, nes užimame vos iki 3 proc. rinkos. Didžiuojamės kiekvienu savo nariu, džiaugiamės jų įgyvendintomis svajonėmis, prie kurių realizavimo galėjome prisidėti. Smagu matyti klestinčius ūkius, kuriems kažkada drauge padėjome pagrindus. Esame kooperatinė bendrovė, tarsi viena šeima, kuriai ne tas pats, kaip gyvena jos nariai“, – tikina kredito unijos „Sūduvos parama“ vadovė Reda Damanskienė.
Milda Kudirkaitė
Nuotraukose:
Kredito unijos „Sūduvos parama“ vadovė R. Damanskienė džiaugiasi, kad vienas pirmųjų ūkininkų bankelis įsikūręs prieš 23 metus, lig šiol sėkmingai gyvuoja.
Bankelio „Sūduvos parama“ darbuotojos (iš kairės) vyr. buhalterė Aušra Rimavičienė, kasininkė Birutė Gaponovienė, vyr. paskolų vadybininkė Elė Kuprienė
