Anksti pradėję kristi lapai ir jau vasaros viduryje atsiradę nerimastingi straipsniai apie mokytojų trūkumą, praneša apie vėl artėjančius naujus mokslo metus – naujų darbų, pradžių ir iššūkių laiką pedagogams, mokiniams ir jų tėvams. Net ir mokyklinio amžiaus vaikų neturintys miestiečiai rytinio piko metu greitai pajunta, kad rugsėjis, o neseniai pasiaurintos judrios miesto gatvės tai dar labiau primins.
Marijampolės savivaldybėje daugiau nei 9000 mažųjų ir jau ne visai mažų piliečių pravers ugdymo įstaigų duris, aišku, tik jeigu jiems pasisekė ir jiems atsirado vieta darželyje. Savivaldybės vadovai džiaugiasi, kad nepatenkančiųjų į darželius mažėja ir tai tiesa, bet netgi vienas vaikas, likęs už ugdymo įstaigos durų, yra didelė problema jo tėvams, kuriems tenka spręsti finansines, darbo ir kitas problemas. Didėjantis priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius teikia vilčių, kad mokyklų tuštėjimų metui atėjo galas, bet tos viltys laikosi ant labai netvirtų kojų, nes per pastaruosius 3 metus Marijampolės savivaldybėje mokinių skaičius sumažėjo beveik 600 (panašiai tiek mokinių šiandien mokosi Marijampolės R. Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje). Tai nėra tik mūsų savivaldybės problema, nes mažėjimą jaučia daugelis regioninių savivaldybių ir bando kažkaip su šiais iššūkiais susidoroti. Ar mūsų savivaldybei atrodo, kad tai iššūkis? Ar ieškom būdų, kaip su juo susidoroti? Pagal 2016 m. Savivaldybės tarybos patvirtintą Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos 2016 – 2020 metų bendrąjį planą pertvarkos vyksta: kai kurios mažos ugdymo įstaigos uždaromos, kai kas tampa skyriais, kai kas apjungiama, sujungiama, o kai kas vis dar vegetuoja ir laukia savo eilės .Nežinau, kaip su XXI a. ugdymo naujovėmis siejasi jungtinės klasės (pvz., penktokai ir šeštokai mokosi kartu), kurios labiau primena balanos gadynę, o ne šiuolaikišką ugdymą. O jei mokykloje trys tokie junginiai? Nelabai aišku, ką mes saugom palikdami tokias ugdymo įstaigas – mokinius, mokytojus ar kam nors duotus pažadus?
Mokyklų vadovai ir pedagogų bendruomenė jaučia retėjančias mokytojų gretas ir aišku, kad greitai tai bus gyvybiškai svarbi problema. Kai kurių dalykų mokytojų jau ieškoma net kaimyninėse savivaldybėse, o mokytojų vilionės iš vienos mokyklos į kitą jau egzistuoja ir šiandien. Savivaldybė turi programą, pagal kurią finansuojamos būsimų medikų studijos, tad gal vertėtų susirūpinti ir būsimų mokytojų rengimu bei pritraukimu į mūsų savivaldybės mokyklas? 2018 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės švietimo įstaigose dirbo 165 mokytojai, kurie yra 60 metų ir vyresni, o mokytojų iki 30 metų tik 21, bendras mokytojų amžiaus vidurkis- 49 su trupučiu metai. Susirūpinti tikrai yra kuo. Kaip ir reikėtų susirūpinti dirbančių mokytojų padėtimi: pakeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, po atostogų į darbą grįžę mokytojai gauna pranešimus tik apie preliminarų darbo krūvį ir užmokestį, nes rugpjūčio pabaigoje mokyklos tiksliai dar nežino etatų skaičiaus ir tik preliminariai dėstosi savo „kišenes“. Ir mokyklų vadovai uždaryti neaiškumų burbule, kai spaudimas jaučiamas iš visų pusių, o tvarkų, aprašų, įstatymų pasikeitimai paskutinę minutę jau tapo bene įprastu dalyku. Tad gal nereikia stebėtis, jog mokyklų vadovų trūksta. Marijampolės savivaldybėje paskelbėme 8 konkursus ugdymo įstaigų vadovų vietoms užimti- stebėsime ir lauksime, kokie bus rezultatai.
Savivaldybės valdančioji dauguma šiame tarybos posėdyje nustatė savo prioritetus, vienas iš jų „ Didėjanti švietimo, kultūros ir sporto paslaugų kokybė bei prieinamumas“. Prioritetas kelia neaiškumų: kokiame lygyje yra mūsų švietimo paslaugų kokybė? Kas yra negerai? Ką reikia didinti? Kurios paslaugos nėra kokybiškos ir neprieinamos? Valdantieji paaiškino, jog užsakyta studija apie Marijampolės savivaldybės švietimo būklę ir ten rasime daug atsakymų. Lauksime. O gal jau šiandien reikėtų pradėti nuo nedidelių, bet svarbių dalykų – nuo atviro ir dalykiško pokalbio su švietimiečių bendruomene apie skaudulius ir jų sprendimo būdus, nuo to, kad mokytojų dalykinės metodinės grupės iš savivaldybės nemokamai galėtų gauti autobusą ir ramiai galėtų važiuoti į dalykines konferencijas, seminarus ar edukacines išvykas, kad daugiau savivaldybės paramos sulauktų įvairios mokytojų iniciatyvos, kad būtų skatinami ir telkiami savivaldybės mokytojai, kurie turi patirties dirbant su tarptautiniais projektais ir programomis ir su jų pagalba būtų inicijuojami aktualūs visai savivaldybei projektai? Kartais mažais žingsneliais pradėtos kelionės tampa tikromis sėkmės istorijomis.
Tad su beprasidedančiais naujais mokslo metais sveikinu visus, kurie praversime mokyklų ar kitų ugdymo įstaigų duris, ir tuos, kuriems Rugsėjo 1- oji, pražystanti kardelių žiedais, vis dar sukelia virpulį širdyje… Su mokslo ir žinių diena!
Vaida Pituškienė
Marijampolės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos narė