10 išradimų, labiausiai pakeitusių pasaulį

Žmonių rūšis yra neprilygstamai išradinga. Nuo tos akimirkos, kai kažkas daužydamas vieną akmenį į kitą pasigamino įrankį su aštria briauna iki dienos, kai Marse nusileido nuotraukas į Žemę siuntę zondai, kai kurie pasiekimai vertintini kaip išskirtinai revoliuciniai. Lifeslittlemysteries.com pateikia savo sudarytą dešimties svarbiausių žmonijos išradimų sąrašą.

Ratas

Iki rato išradimo apie 3500 m.p.m.e. Žmonių gebėjimas pergabenti didelius krovinius sausuma buvo labai ribotas. Ratuoti vežimai paskatino žemės ūkį ir prekybą suteikdami galimybę gabenti prekes į turgus ir iš jų, palengvino krūvį dideliais atstumais keliaujantiems žmonėms. O dabar ratai vis dar yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, jų esama visur nuo laikrodžių iki elektros jėgainių ir automobilių.

Vinis

Civilizacijos be jokių abejonių subyrėtų be jas palaikančių vinių. Šis be galo svarbus išradimas, datuojamas daugiau nei 2000 metų iki Romos imperijos iškilimo, tapo įmanomu tik dėl to, kad žmonės išmoko lieti ir formuoti metalą. Iki tol medinius statinius ir gaminius tekdavo gaminti geometriškai sujungiant gretimas medines detales – toks atitaikymo procesas reikalauja daug vargo ir tikslumo.

Manoma, kad medvaržčius – kur kas patikimesnes, bet ir sunkiau panaudojamas tvirtinimo detales – trečiame amžiuje p.m.e. Išrado Graikijos mokslininkas Archimedas.

Kompasas

Senovės jūrininkai kelionės kryptį nusistatydavo pagal žvaigždes, tačiau tas metodas nebuvo tinkamas dienomis ar debesuotomis naktimis, taigi, nutolti nuo žemės būdavo pavojinga.

Pirmąjį kompasą kinai išrado tarp IX ir XI a., jis buvo pagamintas iš magnetito – natūralia magnetinėmis savybėmis pasižyminčia geležies rūda, kurios įdomios savybės buvo tyrinėjamos ne vieną šimtmetį. Netrukus, bendraujant jūrininkams, technologija išplito ir Europoje bei Arabų pasaulyje. Kompasas jūrininkams suteikė galimybę saugiai plaukioti toli nuo žemės, tokiu būdu pagyvinant jūrinę prekybą.

Spauda

Apie 1440 metus vokietis Johannesas Gutenbergas išrado spausdinimo stakles. Spausdinimo staklių esminis komponentas yra liejiniai, išgaunami būtent tais laikais ištobulintu rankinio liejimo būdu, suteikiančiu galimybę greitai sukurti didelius kiekius metalinių kilnojamų spausdinimo simbolių. Spausdinimo staklės eksponentiškai padidino greitį, kuriuo buvo galima kopijuoti knygas, todėl pirmą kartą istorijoje žinios pradėjo sklisti greitai ir plačiai. Iki 1500 metų Vakarų Europoje buvo išspausdinta 20 milijonų knygų.

Atsiradus spausdinimo staklėms daugiau žmonių galėjo įsigilinti ir į Bibliją, o tai savo ruožtu paskatino alternatyvių interpretacijų raidą ir protestantizmo atsiradimą. Pavyzdžiui, protestantizmo ugnį įžiebusios Martino Lutherio „95 tezės“ buvo išspausdintos šimtų tūkstančių egzempliorių tiražu.

Vidaus degimo variklis

Šiuose varikliuose kuro degimo metu išsiskiria aukštos temperatūros dujos, kurios besiplėsdamos judina stūmoklį. Taigi, vidaus degimo varikliai cheminę energiją paverčia mechaniniu darbu. Per ilgus inžinerinio tobulinimo dešimtmečius mokslininkai sukūrė tokį vidaus degimo variklį, kuris iš esmės šiuolaikinę savo formą pasiekę XIX a. antroje pusėje. Vidaus degimo variklių plitimas buvo greičiausias Industriniame amžiuje – panaudojant tokius variklius buvo sukurta daugybė įvairius darbus atliekančių aparatų, taip pat – automobiliai ir lėktuvai.

Telefonas

Nors ne vienas išradėjas kūrė nemažai naujovių elektroninėje balso perdavimo srityje (daugelis jų išplitus telefonui kreipėsi į teismus dėl intelektinių teisių pažeidimo), patentą už elektrinio telefono išradimą pirmasis 1876 metais gavo Alexanderis Grahamas Bellas. Jo išradimas labai sparčiai paplito visuomenėje ir sukėlė pasaulinę revoliuciją versle ir komunikacijose.

Elektros lemputė

Kuomet prieinami tik natūralus šviesos šaltiniai, darbingas laikas yra ribojamas dienos šviesiomis valandomis. Elektros lemputės pakeitė pasaulį suteikdamos galimybę būti darbingais ir tamsiuoju paros metu. Istorikų teigimu, XIX a. prie elektros lempučių kūrimo prisidėjo daugiau nei dvi dešimtys žmonių, nors Thomas Edisonas yra vadinamas pagrindiniu išradėju, nes jis 1879 metais sukūrė visiškai funkcionalią apšvietimo sistemą su generatoriumi, laidais ir elektros lempute.

Šis išradimas ne tik paskatino namų elektrifikaciją Vakarų pasaulyje, bet ir gana netikėtai paveikė žmonių miego įpročius. Žmonės, iki tol ėję miegoti sutemus (nes nebuvo ką veikti) ir naktimis atsikeldavę, o vėliau vėl užmigdavę, po lempučių atsiradimo miegodavo tik 7-8 valandas per parą ir, idealiu atveju, be pertraukos.

Penicilinas

Penicilino atradimo istorija yra viena įdomiausių mokslo pasaulyje. 1928 metais mokslininkas Alexanderis Flemingas iš Škotijos savo laboratorijoje pastebėjo, kad viena Petri lėkštelė, kurioje buvo auginamos bakterijos, buvo atsitiktinai nesandariai uždaryta. Toje lėkštelėje pradėjo augti ir pelėsis, o vietose aplink pelėsio židinį žuvo visos bakterijos. Paaiškėjo, kad toks antibiotinėmis savybėmis pasižymintis pelėsis buvo Penicillium grybelis. Per du vėlesnius dešimtmečius mokslininkai antibakterinio poveikio junginį išskyrė ir pavadino jį penicilinu – vaistu, kuris buvo veiksmingas kovojant su daugeliu žmogaus bakterinių infekcijų be jokio žalingo poveikio žmogui. Apie 1944 metus prasidėjo masinė penicilino gamyba ir reklamavimas.

Kontraceptinės priemonės

Hormoniniai kontraceptiniai preparatai ir prezervatyvai ne tik tapo sekso revoliucijos išsivysčiusiose pasauli šalyse priežastimi, kuomet vyrai su moterimis galėjo mylėtis ne tik siekiant susilaukti palikuonių, bet ir savo malonumui – šios priemonės taip pat gerokai sumažino vidutinį vaikų, pagimdomų vienos moters, kiekį visose valstybėse, kuriose tos priemonės paplinta. O kai reikia išmaitinti mažiau burnų, šiuolaikinėse šeimose galima pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę, kiekvienu vaiku galima pasirūpinti geriau. Tuo tarpu pasauliniame lygmenyje kontraceptikai padeda pamažu stabilizuoti žmonių populiacijos augimą. Tikimasi, kad iki šio amžiaus pabaigos mūsų kiekis stabilizuosis. Be to, kai kurios kontraceptinės priemonės – pavyzdžiui, prezervatyvai – mažina lytiškai plintančių ligų sklidimą.

Ne vieną tūkstantmetį buvo naudojami ir natūralūs, augalinės kilmės kontraceptikai. Prezervatyvai pirmąkart panaudoti XVIII a., o pirmieji geriamieji kontraceptikai chemiko Russelo Markerio buvo sukurti praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigoje.

Internetas

Vargu ar internetą reikia pristatinėti. Pasaulinė tarpusavy į tinklą sujungtų kompiuterių sistema, vadinama internetu, kasdien yra naudojama milijardų žmonių. Prie šios sistemos vystymo prisidėjo nesuskaičiuojamas kiekis žmonių, tačiau žmogus, dažniausiai vadinamas interneto išradėju, yra kompiuterių mokslininkas Lawrence’as Robertsas. Septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, dirbdamas JAV Gynybos departamento agentūrai ARPA (Advanced Research Projects Agency), L. Robertsas vadovavo grupei žmonių, sukūrusių komunikacijos tinklą, sujungusį agentūros kompiuterius – šis tinklas, interneto pirmtakas, buvo pavadintas ARPANET.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas