Kada tiksliai tas 100 naujos kadencijos dienų, nesuprasi. Lyg ir prisiekėm, lyg ir neprisiekėm, balandžio 12, bet ne tame esmė. Noriu su Jumis atvirai pasidalinti kas vyksta mero pareigose pagal „naują” įstatymą. O jei ir Jūs pasidalinsite, būsiu nuoširdžiai dėkingas.
Trumpai apibendrinant tą 100 dienų, pasakyčiau, kad partijoms ir ypač dešiniesiems nepavykus sunaikinti tiesiogiai renkamo mero, pasiektas kitas tikslas – padaryti jį pajuokos objektu.
Meras nebe politikas. Jis negali turėti vizijų, strategijų, nes nebėra tarybos narys ir joje nebalsuoja. Be tarybos meras yra nulis, nes pats negali planuoti biudžeto. Gali jį tik vykdyti. Pats negali priimti sprendimų dėl dalyvavimų projektuose (nes visur reikalingi pinigai). Ir vis tiek reikia eiti į tarybą. Gerai jei taryboje yra palaikymas. O jeigu ne?
Meras nebegali dalyvauti tarybos sudaromose grupėse, nekalbant kad negali joms pirmininkauti. Pvz., negali veikti savivaldybės tarybos reglamento grupėje, kurioje priimami ir mero veiklą nustatantys sprendimai. Negali netgi dalyvauti miesto garbės piliečio komisijoje. Atitinkamai, negali ir teikti tokių apdovanojimų, nes tai nebe jo sprendimai.
Meras nebegali teikti nuorodų ar įžvalgų administracijai dėl tarybos sprendimų projektų, nes jis neatstovauja tarybos daugumos ir negali už ją įsipareigoti (toks faktas, be emocijų). Todėl kai pas mane ateina projektų rengėjai, belieka pasakyti (be pykčio) kad aš negaliu nieko jiems pasiūlyti, nes nebesu tarybos daugumoje.
Tačiau kitose srityse meras tapo tikru darbštuoliu. Meras tvirtina (gali įgalioti, bet atsakomybė vis tiek jo) detaliuosius planus. Meras išduoda statybų leidimus. Meras leidžia arba neleidžia iškirsti medžius. Suteikia arba nesuteikia adresus. Pasirašinėja sąskaitas. buhalterijos suvestines.
Apie tai, kad meras neteko priedo už valstybei ištarnautus metus net neverta kalbėti – matyt skirtingai nei visi valstybės tarnautojai, merai 10 ar 20 metų dirbo kažkam kitkam.
Ir tai – nedidelio miesto mero įspūdžiai. Galite suprasti, kokie mero – medkirčio arba mero – pamatų matuotojo veiklos barai Panevėžy, Šiauliuose ar netgi Utenoje. Dirbant atsakingai – tikrai reikėtų aplankyti visus kiemus kur pjaunami medžiai, įsigilinti į visus statybų brėžinius. Tada net ir 24h dienoje neužteks. O tada dar sutartėlės, sąskaitėlės, sąmatėlės. Gerai jei gali pasitikėti administracija. O jeigu ne?,
Kaip ir sakiau – to labai norėjosi valstybės valdžiai. Permesti savo neįgalumą arba žmonių palaikomus merus padaryti klounais, pieštukų drožėjais. Sveikinu, tikslas beveik pasiektas. Bet kol dar laikomės, gal būt ateis ir merų laikas valstybės politikoje.
