Pradedant bendrą verslą dažniausiai kalbama apie augimą, investicijas ir ilgalaikius planus. Tačiau praktika rodo, kad ne mažiau svarbu dar pradžioje susitarti ir dėl to, kas nutiks, jei vieno iš akcininkų interesai pasikeis arba bendrystė nebeveiks ir teks sukti skirtingais keliais.
Mat praktika rodo, kad didžiausios problemos kyla ne dėl paties pasitraukimo, o dėl to, kad iš anksto nebuvo aišku, kaip jis turi vykti, sako advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Roberta Iškauskaitė.
„Akcininko pasitraukimas retai būna spontaniškas sprendimas. Dažniau tai ilgiau brendęs procesas, galintis tiesiogiai paveikti bendrovės stabilumą, valdymą ir vertę. Visgi atsisveikinimas su akcininku nėra nei išimtinis, nei nepatogus klausimas. Tai natūrali verslo ciklo dalis, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria dauguma bendrovių. Kai pasitraukimo taisyklės aptariamos dar akcininkų sutarties sudarymo etape, jos leidžia išvengti konfliktų ir suteikia aiškų veiksmų planą visoms pusėms“, – pažymi R. Iškauskaitė.
Yra kelios skirtingos situacijos, į kurias būtina atsižvelgti ruošiant tokius susitarimus.
Kai bendrovėje yra investuotojas ir keli akcininkai
Kai bendrovėje dalyvauja investuotojas ir keli akcininkai, investuotojas dažniausiai įeina ne vienas, o kartu su projekto vystytojais ar įkūrėjais, kurie lieka bendrovėje valdyti ir plėtoti verslą. Tokia struktūra būdinga tiek nekilnojamojo turto projektams, pavyzdžiui, verslo centrų vystymui, tiek technologijų bendrovėms ar startuoliams, vardija R. Iškauskaitė. Investuotojas įneša kapitalą, o kiti akcininkai – žinias, patirtį ir kasdienį valdymą, tačiau nuo pat pradžių aišku, kad investuotojo dalyvavimas nėra ilgalaikis ir bendrovė ar jos akcijos bus parduodamos po tam tikro laikotarpio.
„Tokiais atvejais akcininkų sutartyse susitariama dėl pardavimo kartu teisės (angl. tag along) ir priverstinio pardavimo teisės (angl. drag along). Pardavimo kartu teisė leidžia mažumos akcininkams pasitraukti tomis pačiomis sąlygomis, jei savo akcijas parduoda kontrolinį paketą valdantis akcininkas. Priverstinio pardavimo teisė suteikia galimybę parduoti visą bendrovę viename sandoryje, kai to reikalauja potencialus pirkėjas.
Šios taisyklės leidžia suderinti skirtingus interesus. Mažumos akcininkai apsaugomi nuo situacijos, kai kontrolė pasikeičia be jų galimybės išeiti, o investuotojas įgyja realią galimybę įgyvendinti planuotą išėjimą, kai pirkėjas siekia įsigyti visą verslą. Dėl to tokie susitarimai praktikoje laikomi esminiais investiciniuose sandoriuose“, – paaiškina COBALT teisininkė.
Akcininkas – vadovas arba pagrindinis specialistas
Kai akcininkas kartu dirba bendrovėje ir nuo jo sprendimų ar kompetencijos tiesiogiai priklauso veiklos rezultatai, pasitraukimo klausimas tampa ir verslo tęstinumo klausimu. Tokia situacija būdinga technologijų bendrovėms, startuoliams, konsultacinėms ar paslaugų bendrovėms bei šeimos įmonėms, kur akcininkai ne tik investuoja kapitalą, bet ir patys vadovauja verslui, kuria produktą ar palaiko pagrindinius santykius su klientais, pažymi R. Iškauskaitė: „Tokiose struktūrose žmogus yra neatsiejama verslo dalis, todėl jo pasitraukimas reiškia ne tik akcijų savininko pasikeitimą, bet ir realią riziką bendrovės vertei.“
Dėl to tokiose bendrovėse iš anksto susitariama ne tik dėl paties pasitraukimo galimybės, bet ir dėl jo sąlygų. Tam taikomos palankaus ir nepalankaus pasitraukimo nuostatos (angl. good leaver ir bad leaver), kurios leidžia atskirti atvejus, kai akcininkas pasitraukia dėl objektyvių priežasčių, nuo situacijų, kai jo veiksmai kenkia bendrovei.
„Jei akcininkas pasitraukia dėl sveikatos, asmeninių aplinkybių ar kitų nuo jo nepriklausančių priežasčių, akcijos paprastai išperkamos rinkos kaina. Tačiau, jei akcininkas išeina pažeidęs susitarimus, nevykdęs pareigų ar pradėjęs konkuruoti su bendrove, jo akcijos gali būti išperkamos už mažesnę kainą. Tokiu būdu iš anksto aiškiai susitariama, kad svarbus ne pats pasitraukimo faktas, o akcininko elgesys bendrovės atžvilgiu iki tol, kol jis išeina“, – komentuoja R. Iškauskaitė.
Žemėlapis iš aklavietės
Bendrovėse, kuriose du ar keli akcininkai turi lygias balsavimo teises, viena didžiausių rizikų yra sprendimų priėmimo aklavietė. Tokia situacija dažna šeimos versluose, partnerystės pagrindu veikiančiose įmonėse ar nekilnojamojo turto projektuose, kai keli partneriai kartu vysto vieną objektą ar verslą, sako teisininkė: „Kol interesai sutampa, tokia struktūra veikia sklandžiai, tačiau kilus esminiams nesutarimams nė vienas akcininkas neturi galimybės priimti sprendimo vienas. Dėl to net ir kasdieniai klausimai gali strigti, o užsitęsę konfliktai pradeda stabdyti veiklą ir mažinti bendrovės vertę.“
Būtent todėl tokiose struktūrose akcininkų sutartyse iš anksto susitariama, kaip bus sprendžiamos aklavietės situacijos. Taikomi aklavietės sprendimo mechanizmai (angl. deadlock), kurie leidžia konfliktą paversti aiškia procedūra, o ne ilgalaikiu ginču.
„Praktikoje dažnai susitariama, kad vienas akcininkas pasiūlo kainą už akcijas, o kitas turi pasirinkti, ar pirkti, ar parduoti už tą pačią kainą. Kitais atvejais abi šalys pateikia savo pasiūlymus, o sandoris sudaromas pagal ekonomiškai palankesnį variantą. Tokie sprendimai skatina akcininkus elgtis racionaliai, nes kiekvienas žino, kad siūlomos sąlygos gali būti pritaikytos ir jam pačiam, ir leidžia išspręsti konfliktą be ilgų ginčų ar teismo“, – teigia COBALT teisininkė.
Pasitraukimas planuojamas iš anksto
Akcininkų sutartyse ne visada iš anksto žinoma, ar ir kada akcininkas pasitrauks.
„Visgi dažnai susitariama, kas nutiks tam tikromis situacijomis, pavyzdžiui, jei akcininkas ateityje nuspręstų išeiti, pasikeistų jo vaidmuo bendrovėje arba jei bendrovės vadovas pasiektų iš anksto sutartus veiklos rezultatus ir įgytų teisę į akcijas, – sako teisininkė. – Ši praktika būdinga augančioms bendrovėms, kur svarbu ne tik paskatinti žmones siekti rezultatų, bet ir iš anksto susitarti, kas nutiks su nuosavybe vėliau.“
Dėl to, pasak R. Iškauskaitės, tokiose situacijose akcininkų sutartyse dažnai numatomos aiškios taisyklės, leidžiančios reikalauti akcijų išpirkimo arba jas išpirkti iš anksto sutartomis sąlygomis: „Vienu atveju akcininkas turi teisę inicijuoti savo akcijų išpirkimą, jei įvyksta sutartyje numatytos aplinkybės. Kitu atveju kiti akcininkai ar pati bendrovė gali išpirkti akcijas pagal iš anksto sutartą tvarką. Tai leidžia nuosavybės pokyčius spręsti ramiai ir prognozuojamai, dar iki tol, kol atsiranda nesutarimų ar sudėtingų derybų“.
