Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje / Embassy of Lithuania in Ireland subūrė „Ambasadorių klubą Airijoje”, kurio nariu tapo ir aktyvus marijampolietis Valdas Molevičius, Marijampolės ambasadorius, palaikantis glaudžius ryšius su Marijampole, bendraujantis su Marijampolės krašto Samariečių bendrija, prisidedantis prie labdaringos veiklos ir darantis daug gražių darbų gimtajam kraštui. Marijampolės sav. meras Povilas Isoda kraštiečiui Valdui Molevičiui Marijampolės ambasadoriaus ženklą įteikė gegužės mėnesį per antrąjį Pasaulio marijampoliečių susitikimą.
Kad stiprėtų ryšiai su Airijoje gyvenančiais lietuviais ir marijampoliečiais, neseniai susibūrė grupė „Airijos Suvalkiečiai”. Puikią idėją aktyviai palaiko Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas.
Valdas Molevičius: Dešimt metų, gyvenant tarp Lietuvos ir Airijos
2018 m. birželio 19 d. Airijoje veikianti krovinių pervežimo kompanija „MV Transport Ltd“ šventė savo 10 metų veiklos sukaktį. Kompanija seniai išsikovojo gerą vardą ir pelnė autoritetą visų, kurie nors kartą su ja gabeno siuntas/krovinius maršrutu Airija-Lietuva ir Lietuva-Airija. Tačiau kompanija garsėja ne tik krovinių gabenimu – Airijos lietuviams ji gerai žinoma, kaip įvairių renginių, labdaros akcijų rėmėja. Artėjant gražiai kompanijos veiklos 10 metų sukakčiai, laikraštis „Lietuvis“ kalbina jos vadovą Valdą Molevičių.
– Kaip ir kada Jums gimė idėja atidaryti savo siuntų-krovinių pervežimo kompaniją?
– Idėja pradėti krovinių gabenimo verslą Airijoje kilo mano sūnui Mindaugui, kuris tuo metu jau ketverius metus gyveno ir dirbo Dubline, o man dažnai į Lietuvą siųsdavo siuntinius. 2008 m. pavasarį jis man paskambino ir pasakė, kad siuntų skaičius tarp Airijos ir Lietuvos sparčiai auga, tad laikas steigti savo įmonę Airijoje ir pabandyti „įšokti į paskutinį traukinį“. Teko viską mesti Lietuvoje ir susiruošti į Airiją, o birželio 19 d. jau iš Lietuvos į Airiją išriedėjo mūsų pirmasis autobusiukas.
– Kokia buvo ta pati pradžia – juk naujai įsikūrusiai įmonei reikėjo transporto, žmonių, pagaliau reikėjo, kad žmonės apie jus sužinotų?
– Savo veiklą pradėjom Dubline. Dešimt dienų gyvenom Airijoje, dešimt dienų – autobusiuke ir dešimt dienų Lietuvoje. Iš pradžių mes nusipirkom vieną autobusiuką, dviese su sūnum sėdom į jį ir išriedėjom. Gruodžio mėnesį jau prisikabinom pirmą priekabą, o kitų metų pavasarį jau turėjom du autobusiukus ir pradėjom samdyti darbuotojus. Sūnus, gyvendamas Dubline, turėjo draugų, pažįstamų, tad reklamuotis ir nelabai reikėjo – jie ir buvo mūsų pirmieji klientai. Beje, kai kurie iš jų laikė siuntinius iki tos dienos, kol pradėsim juos vežti. Galima sakyti, mums pasisekė – Lietuvoje irgi turėjom žmonių, kurie iš karto savo krovinius pradėjo siųsti per mūsų kompaniją. Greitai supratome, kad reikia ieškoti vietos, kur kompanija galėtų pastoviai įsikurti, turėtų savo biurą, sandėlius, transporto stovėjimo aikštelę. Norėjome, kad tai būtų Airijos vidurys, pasiekiamas lengvai iš bet kurio taško. Rinkomės iš trijų miestų – Tullamore, Athlone ir Portlaoise – ir pasirinkom pastarąjį. Siuntinių daugėjo, todėl pradėjom važinėti kas tris dienas keturiais autobusiukais su priekabom. Ilgainiui padarydavome septynis reisus per mėnesį, dabar – devynis. Jau treji metai, kai autobusiukus pakeitėme į vilkikus su priekabomis. Dabar, kai atsigręžiu į pradžią, galiu nuoširdžiai pasakyti, kad antrą kartą šito biznio tikrai nepradėčiau. Gal ir dabar dar yra galvojančių, kad užtenka padaryti vieną-kitą reisą ir tavo kišenėje jau tūkstančiai eurų. Iš tikrųjų taip nėra. Reikia daug ir sunkiai dirbti, kad galėtum užsidirbti.
– Kiek dabar pas jus dirba darbuotojų ir kiek turite transporto priemonių?
– Kartu su mūsų turima įmone Lietuvoje UAB „Valdema“ ir Airijoje veikiančia „MV Transport Ltd“, turim penkis vilkikus su puspriekabėm ir 15-17 autobusiukų, kurie išvežioja krovinius Lietuvoje ir Airijoje. Šiuo metu kompanijoje dirba apie keturiasdešimt darbuotojų.
– Ar turite konkurentų tiek Airijoje, tiek Lietuvoje?
– Noriu pasakyti, kad mes vežame tiek smulkias siuntas, tiek stambius krovinius. Kiek man žinoma, tokių vežėjų daugiau nėra. Stambius krovinius veža 5-6 įmonės, todėl konkurencija čia gana didelė. Dėl smulkių siuntų situacija truputį kitokia. Kadangi mes vežame apie 90m3 vienu metu, tai smulkios siuntos sudaro apie pusę viso krovinio. Nesunku suskaičiuoti, kad per mėnesį pervežame apie 400-450 m3 siuntinių. Aiškumo dėlei, galiu pasakyti, kad tai pavyktų sutalpinti į 30-35 autobusiukus. Vadinasi, turėtume važiuoti reguliariai kasdien. Kadangi siuntų turime pakankamai, nei gyvūnų, nei žmonių nevežame. Taip pat nevežame siuntinių nei į Angliją, nei į kitas Europos šalis. Mūsų reguliarūs važiavimai yra Airija – Lietuva ir Lietuva – Airija.
– Gal galėtume nors apytikriai pasakyti, kiek dabar turite klientų ir kokie jūsų santykiai?
– Dirbti su klientais iš tikrųjų nėra lengva, ypač turint mintyje, kad per mėnesį mes apvažiuojam apie pustrečio tūkstančio adresų, tiek Airijoje, tiek ir Lietuvoje . Kilus ginčui, visada stengiamės išsiaiškinti kodėl tai įvyko ir dažniausiai tą problemą pavyksta išspręsti. Principas, kad klientas visdada yra teisus, pas mus negalioja – pas mus galioja principas – teisus yra tas, kuris yra teisus. Iš tiesų mes turime labai didelį pastovių klientų ratą, kurie jau daug metų krovinius ir siuntas veža tik su mūsų kompanija. Kažkada bandėm suskaičiuoti, kiek žmonių naudojasi mūsų paslaugomis – pasirodo, turim apie aštuonis-devynis tūkstančius savų klientų.
– Iš kur daugiau krovinių keliauja: ar iš Airijos į Lietuvą, ar atvirkščiai?
– Tiek iš Airijos, tiek iš Lietuvos visos mašinos išvyksta pilnai pakrautos.
– Sakykime, jeigu šeima ketina grįžti iš Airijos į Lietuvą ir nori pasiimti su savimi visą, čia užgyventą turtą, ar padėsite jį per vieną reisą parvežti namo?
– Kadangi vienu metu galime pervežti iki 90 m3 krovinio, problemos neturėtų būti. Reikia tik iš anksto užsiregistruoti ir realiai įvertinti gabenamų daiktų kiekį bei svorį.
–Kokiu metų laiku turite daugiausiai darbo?
– Prieš Kalėdas ir vasarą, kada žmonės pradeda siųsti dovanas ir kai ruošiasi atostogauti. Pastarieji kartais veža su savim net dešimt lagaminų – kam tiek daug reikia, nežinau. Žmonės žino, kad pas mus bagažą vežti pigiau nei skraidinti lėktuvu, be to, ir patogiau, nes mes vežame krovinį nuo durų iki durų sutartą dieną ir sutartą laiką ir atskridusiam žmogui nereikia galvoti, kaip tuos lagaminus nusigabenti iki namų.
– Ar turėjote kada nors problemų su muitinėm?
– Kadangi tenka važiuoti per 6 valstybes, muitinės patikrinimų visada papuola. Tačiau nebuvo atvejo, kad mūsų krovinius sulaikytų. Lietuvoje mūsų darbuotojai patikrina daugelį siuntinių, todėl visi jau žino, kad draudžiamų daiktų dėti neverta. Kartais žmonės pyksta, kad siuntinys buvo atidarytas, bet mes informuojame, kad pas mus tokia tvarka ir kurios keisti nesiruošiame.
– Gal galite atskleisti, kokių turite ateities planų versle?
– Kai įsitrauki į biznį, tai, galima sakyti, kelio atgal nėra ir pasirinkimas nedidelis – arba žlugti, arba plėstis. Jeigu tik pasakai sau, man tiek mašinų užtenka ir galvoji pristabdyti savo plėtrą, reiškia, tu pasiruošęs žlugimui. O jeigu yra paklausa, tai kodėl gi nesiplėsti? Jeigu tik yra galimybių ir noro, visada reikia eiti tik pirmyn. Kartais aš jau ir apie poilsį pagalvoju, bet turiu sūnų, kuris, manau, šią veiklą sėkmingai tęs. Plėstis galimybių tikrai yra, ypač dabar, kai verslas tarp Airijos ir Lietuvos plečiasi. Labai daug pastangų deda mūsų naujasis ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, siekdamas ne tik užmegzti, bet ir stiprinti bendradarbiavimo ryšius ne tik tarp Airijos ir Lietuvos, bet ir tarp šių dviejų šalių miestų, įvairių kompanijų ir institucijų.
– Jūsų darbo kabineto sienos mirga įvairiausiais padėkos raštais – ar tai nuo dėkingų klientų ar juos gavote už kitą veiklą?
– Geriausia padėka, kurią gauname iš kliento – kitas užsakymas. O padėkas gauname už įvairias labdaros akcijas, nemokamą siuntų gabenimą, įvairių renginių rėmimą ir t. t. Labdara užsiimame nuo pat verslo pradžios – pradėjus biznį reikėjo pusės metų, kol patys atsistojom ant kojų ir tada jau galėjom padėti kitiems.
Prisimenu, pradėjom nuo Trimo lituanistinės mokyklėlės, kuriai pervežėme knygas, dabar jas vežame beveik visoms Airijoje veikiančioms lietuviškoms mokyklėlėms, taip pat vežame mūsų vaikučiams kalėdines dovanėles, medicininę įrangą, kurią už suaukotus Airijos lietuvių pinigus perka labdaros organizacija „Airijos lietuviams rūpi“, „Mamų Unija“ ir kt. organizacijos. Kažkada atvežėm „Lituanica II“ lėktuvo kopiją, kuri šiuo metu pastatyta Ballinrobe miestelyje. Žodžiu, kiek galim, tiek padedam. Dažnai įvairius renginius paremiam ir finansiškai. 
– Valdai, jūsų išvaizda byloja, kad esate aistringas roko muzikos gerbėjas – ar tai jūsų hobi, o gal tai dar viena, bet jau kitokios veiklos dalis?
– Jeigu pakilsime į mano ofiso antrą aukštą, aš jums parodysiu savo „slaptą“ kambarį, į kurį, beje, ne visus įsileidžiu. Manau, kad ten pabuvojus, jums akivaizdžiai atsiskleis mano hobiai.
Taip, aš esu aistringas roko mėgėjas. Ši meilė gimė jaunystėje, besiklausant „Led Zeppelin“, „Rolling Stones“, „Deep Purple“ muzikos. Ypač įsiminė gyvai Vilniaus sporto rūmuose koncertavusios grupės „Deep Purple“ koncertas. Nuo tada stengiuosi nepraleisti nei vieno roko muzikos koncerto. Kitas mano hobi – kelionės, kurios, beje, irgi susijusios su roko muzika – kelionėms pirmiausiai renkuosi tą šalį, kurioje yra „Hard Rock Cafe“, esu kolekcionierių klubo narys.
Lapkričio mėnesį važiuoju į Prahą, kur vyks pasaulinis to klubo narių susitikimas. Pasaulyje yra gal apie 200 kavinių „Hard Rock Cafe“ – mano tikslas aplankyti kiek galima daugiau šio pasaulinio tinklo kavinių. Rudenį planuoju vykti į Japoniją, kur tikiuosi aplankyti visas 5 ten esančias HRC.
Be to, dar kolekcionuoju pašto ženklus (mano pašto ženklų kolekcija Lietuvos šimtmečio atkūrimo proga dabar yra eksponuojama LR ambasadoje Airijoje). Taip pat esu aistringas krepšinio fanas.
Be to, artimai bendrauju su Marijampolėje įsikūrusia „Lietuvos samariečių bendrija“ – dažnai susiskambinam, susitinkam, o ištikus nelaimei, mūsų žmonės visada padeda.
Taip pat Airijoje turim „Miško brolių“ klubą, apie kurį, turbūt ne daug kas yra girdėjęs. Organizacija yra įkurta Lietuvoje, bet čia mes irgi turim savo filialą.
Esu gavęs Garbės legionieriaus medalį už partizaninės veiklos propagavimą ir skatinimą.
Taigi, planų, idėjų turiu daug ir esu dėkingas mane supantiems ir visiems gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms už suteiktas galimybes daugelį iš jų realizuoti.
Straipsnis iš laikraščio „Lietuvis” (
