Kad visiškai atsijungtų nuo darbo, daugumai žmonių reikia ne kelių dienų, o gerokai ilgesnio poilsio.
Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad 62 proc. gyventojų tam prireikia bent 8 dienų, o daugiau nei trečdalis teigia, kad pilnai atsipalaiduoti pavyksta tik po dviejų savaičių ar dar vėliau. Kaip sako psichologė Ugnė Juodytė, tokie rezultatai atskleidžia ne tik tai, kaip ilsimės per atostogas, bet ir tai, kaip gyvename visus metus.
„Tai, kad atsijungti reikia kelių dienų, yra normalu – nervų sistema nepersijungia akimirksniu vien todėl, kad įjungiame automatinį atsakiklį el. pašte. Pirmosios atostogų dienos dažnai dar būna skirtos persijungimui, nes mintyse grįžtame prie nebaigtų užduočių, tikriname žinutes, sunkiau pereiname į poilsio ritmą. Tačiau tokie duomenys kartu kelia klausimą apie darbo ir poilsio kokybę visus metus. Jie gali signalizuoti apie sukauptą nuovargį, nepakankamą kasdienį atsistatymą ir pernelyg didelį krūvį“, – sako psichologė, knygos „Perdegimo anatomija“ autorė U. Juodytė.
Pirmosios atostogų dienos dažnai skirtos ne poilsiui
Anot U. Juodytės, nemažai žmonių atostogas pradeda ne energijos antplūdžiu, o visiškai priešinga būsena – nuovargiu, mieguistumu ir apatija.
„Intensyvus darbas sukelia psichofiziologinę aktyvaciją, kuri normaliomis sąlygomis turėtų sumažėti po darbo. Tačiau jei krūvis, įtampa, atsakomybė ar pasiekiamumas tęsiasi ilgai, atsistatymas nebeįvyksta iki galo. Tuomet per pirmąsias atostogų dienas žmogus gali pajusti miego trūkumą, kūno įtampą, emocinį išsekimą ar dėmesio nuovargį. Kol reikėjo dirbti, kūnas mobilizavosi, o kai krūvis sumažėja, tada ir pasijaučia nuovargis“, – aiškina ji.
Psichologės teigimu, problemą dar labiau išryškina tai, kad kasdienybėje poilsio dažnai tiesiog nebelieka.
„Kai dienoje beveik nėra laiko be dėmesio reikalaujančių dirgiklių, psichika ir kūnas lieka nuolatinio budrumo bei reagavimo režime. Tokia būsena ilgainiui tampa įprasta, todėl net atsiradus galimybei ilsėtis žmogui gali būti sunku sumažinti vidinę įtampą, paleisti kontrolę ar nebegrįžti mintimis prie turimų įsipareigojimų. Man atrodo, kad atostogos šią problemą tiesiog išryškina“, – sako U. Juodytė.
Jos teigimu, vienas svarbiausių žingsnių prieš atostogas – pasirūpinti ne tik kelionės planavimu, tačiau ir darbų užbaigimu.
„Likus kelioms dienoms iki atostogų verta užrašyti svarbiausias neužbaigtas užduotis, perduoti atsakomybes, susitarti dėl realistiškų terminų ir aiškiai informuoti komandą, kada nebūsite pasiekiami. Taip sumažinamas vadinamasis kognityvinis atvirų langų efektas.
Ne mažiau svarbios ir skaitmeninės ribos – išjungti darbo grupių pranešimus, pašalinti darbo el. paštą iš greitai pasiekiamų vietų arba susitarti, kad kreipiamasi tik išskirtiniais atvejais“, – pataria psichologė.
Darbdaviai keičia požiūrį: būti visad pasiekiamam nebėra vertybė
„Alliance for Recruitment“ verslo padalinio vadovės Deimantės Astrauskės teigimu, darbuotojų poilsio tema organizacijose šiandien vertinama visai kitaip nei prieš kelerius metus.
„Prieš kurį laiką darbuotojų gerovės klausimas buvo keliamas gerokai rečiau, tačiau šiandien tai tampa verslo tvarumo klausimu. Darbdaviai vis geriau supranta, kad nuolat pavargęs ar perdegęs darbuotojas nėra produktyvus, kūrybingas ar įsitraukęs. Ypač po pandemijos daugiau organizacijų pradėjo atkreipti dėmesį į darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, emocinę sveikatą bei poilsio kokybę“, – sako ji.
Anot pašnekovės, rezultatas, kad daugeliui žmonių atsijungti nuo darbo reikia daugiau nei savaitės, darbdavių neturėtų stebinti.
„Daugelis darbuotojų pirmąsias atostogų dienas vis dar gyvena darbo ritmu – tikrina telefoną, galvoja apie nebaigtus darbus ar būsimus projektus. Tik po kurio laiko pavyksta iš tikrųjų persijungti į poilsio režimą. Darbdaviams tai svarbus signalas, kad trumpi kelių dienų poilsiai ne visada leidžia atkurti energijos resursus“, – teigia D. Astrauskė.
Jos teigimu, organizacijos taip pat vis dažniau supranta, kad tikras poilsis neįmanomas, jei darbuotojas atostogų metu lieka įsitraukęs į darbus.
„Kai kuriose įmonėse netgi skatinama išjungti darbinius pranešimus ar laikinai apribojama prieiga prie tam tikrų komunikacijos kanalų. Jei vadovas rašo darbuotojams atostogų metu, tikėtina, kad ir komanda jausis įpareigota būti pasiekiama“, – pastebi ji.
Pašnekovės teigimu, ilgalaikis nuovargis šiandien jau tapo viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės apskritai pradeda ieškoti naujo darbo.
„Personalo atrankose neretai girdime, kad žmonės keičia darbą ne dėl atlyginimo. Jie kalba apie pernelyg didelį krūvį, nuolatinį stresą ar ilgalaikį nuovargį. Tai rodo, kad poilsio kultūra organizacijose šiandien tampa ne mažiau svarbi nei atlygio sistema“, – sako D. Astrauskė.
Poilsis neprasideda vien uždarius kompiuterį
Tam pritaria ir žaidimų kūrimo bendrovės „Nordcurrent“ marketingo vadovė Ada Mockutė, kurios teigimu, trumpi atsikvėpimai darbo dienos metu yra svarbūs, tačiau jie negali visiškai kompensuoti ilgą laiką kaupto nuovargio.
„Kartais atrodo, kad užteks kelių laisvų vakarų, ilgesnio savaitgalio ar valandos mėgstamai veiklai, tačiau jei žmogus jau ilgą laiką gyvena nuolatiniame skubėjime, organizmui reikia daugiau laiko persijungti. Trumpos pertraukos padeda sumažinti įtampą, bet jos nepakeičia tikro poilsio“, – sako ji.
Anot A. Mockutės, būtent todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik atostogoms, bet ir kasdieniams atsitraukimo momentams.
„Trumpi pasivaikščiojimai, meditacija, kartais ir žaidimai daugeliui žmonių tampa vienu iš būdų trumpam nukreipti dėmesį, pakeisti veiklą ir atsitraukti nuo rutinos. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra stebuklinga priemonė nuo pervargimo. Jei žmogus mėnesių mėnesius ignoruoja nuovargio signalus, vienas vakaras ar savaitgalis situacijos neišspręs“, – teigia pašnekovė.
Jos įsitikinimu, didžiausia klaida – tikėtis, kad poilsis prasidės savaime vos užvėrus kompiuterio ekraną.
„Poilsis šiandien reikalauja sąmoningo sprendimo atsitraukti. Kai esame nuolat pasiekiami, riba tarp darbo ir laisvalaikio labai lengvai išnyksta. Todėl svarbu ne tik planuoti atostogas, bet ir kasdien rasti laiko veikloms, kurios leidžia bent trumpam visiškai perjungti dėmesį. Vis dėlto jei norime iš tiesų atgauti jėgas, ilgesnis atsijungimas nuo darbo vis dar išlieka nepakeičiamas“, – sako A. Mockutė.
