Dauguma Lietuvos porų finansinius klausimus sprendžia be konfliktų.
Tai „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa rodo, kad 56 proc. respondentų, turinčių antrąją pusę, dėl pinigų su partneriu nesipyksta. Tose porose, kur nesutarimų vis dėlto kyla, dažniausiai ginčijamasi ne dėl paskolų ar skirtingų pajamų, o dėl nenumatytų išlaidų ir didesnių pirkinių.
Apklausos duomenimis, tarp santykiuose esančių respondentų 13 proc. dažniausia finansinių nesutarimų priežastimi įvardijo nenumatytas išlaidas, 11 proc. – didelius pirkinius, dar 7 proc. – taupymą. Tuo metu dėl pajamų skirtumų dažniausiai nesutaria tik 5 proc. apklaustųjų, o paskolos konfliktų priežastimi tampa vos 1 proc.
Konfliktus dažniausiai sukelia netikėti sprendimai
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovės Rasos Narės, apklausos rezultatai rodo, kad finansiniai konfliktai porose dažniau kyla ne dėl to, kiek partneriai uždirba, o dėl to, kaip planuojamos bendros išlaidos ir kaip poros pasirengusios netikėtoms situacijoms.
„Finansinis stabilumas poroje prasideda nuo susitarimų. Net ir gaunant mažesnes pajamas galima išvengti daugelio konfliktų, jei partneriai reguliariai kalbasi apie biudžetą, kartu planuoja didesnius pirkinius ir kaupia bent minimalią finansinę pagalvę. Dažniausiai konfliktus sukelia ne pats pinigų trūkumas, o skirtingi lūkesčiai ir netikėti finansiniai sprendimai”, – sako banko atstovė.
Anot jos, poros neretai daro klaidą manydamos, kad apie pinigus reikia kalbėtis tik tada, kai kyla problema. „Kur kas naudingiau finansinius klausimus aptarti iš anksto – planuojant didesnius pirkinius, atostogas ar taupymo tikslus. Tuomet netikėtos išlaidos tampa ne konflikto priežastimi, o bendrai sprendžiama situacija“, – sako ji.
Finansiniai nesutarimai keičiasi kartu su gyvenimo etapu
Apklausos duomenys rodo, kad keičiantis amžiui ir gyvenimo etapui keičiasi ir finansinių nesutarimų priežastys. 18–29 metų amžiaus respondentai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai nesutaria dėl taupymo (13 proc.) bei didesnių pirkinių (11 proc.). Būtent šioje amžiaus grupėje mažiausia dalis respondentų nurodė, kad dėl pinigų su partneriu nekyla jokių nesutarimų.
30–39 metų gyventojams dažniausia konfliktų priežastis yra dideli pirkiniai – juos nurodė 14 proc. apklaustųjų. Pasak R. Narės, šiame gyvenimo etape poros dažniausiai priima reikšmingiausius finansinius sprendimus – įsigyja būstą, kuria namus, planuoja šeimos biudžetą, todėl natūralu, kad būtent didesnės išlaidos tampa dažnesniu diskusijų objektu.
40–49 metų amžiaus grupėje ryškiausia nesutarimų priežastis – nenumatytos išlaidos. Jas kaip pagrindinę konfliktų priežastį įvardijo 17 proc. respondentų. Tuo metu 50–59 metų respondentai išsiskiria didžiausia finansine ramybe – net 65 proc. esančių santykiuose nurodo, kad dėl pinigų su partneriu nesipyksta.
Finansiniai įpročiai formuojasi kartu su santykiais
Pasak R. Narės, apklausos rezultatai leidžia manyti, kad porų požiūris į finansus ilgainiui tampa brandesnis.
„Kartu gyvenant ilgiau partneriai geriau pažįsta vienas kito finansinius įpročius, aiškiau pasidalija atsakomybėmis ir lengviau priima bendrus sprendimus. Todėl natūralu, kad vyresnėse amžiaus grupėse finansinių nesutarimų matome mažiau nei tarp jaunesnių porų, kurios dar tik kuria bendrus finansinius įpročius“, – sako ji.
Anot jos, finansiniai iššūkiai skirtingais gyvenimo etapais keičiasi, tačiau gebėjimas dėl jų susitarti ilgainiui tampa ne mažiau svarbus nei pačios pajamos.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2026 m. sausio mėn. internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
