Sūduvos krašte, prie pat dabartinės Lietuvos ir Lenkijos valstybinės sienos, stūkso įspūdinga Kačergų kalva, iškylanti net į 225 metrų aukštį virš jūros lygio.
Ši kalva garsi ne tik savo gilia praeitimi bei strategine reikšme, bet ir mistiškais pasakojimais. Archeologai bei istorikai spėja, kad dėl savo patogios geografinės padėties šis kalnas senovėje galėjo būti naudojamas kaip gynybinis piliakalnis.
Nuo karinio stebėjimo iki turistų traukos objekto
Šiandien ant Kačergų kalno lankytojus pasitinka metalinis apžvalgos bokštas, atveriantis kvapą gniaužiančią abiejų kaimyninių šalių panoramą. Šio statinio istorija įdomi:
- Sovietmetis: Šaltojo karo metais šis bokštas turėjo griežtai karinę paskirtį – jis tarnavo kaip sovietų pasienio kariuomenės stebėjimo postas, kadangi čia pat driekėsi griežtai saugoma demarkacinė linija („geležinė uždanga“), skyrusi SSRS nuo Lenkijos.
- Šių dienų panorama: Šviesią ir giedrą dieną iš apžvalgos aikštelės galima plika akimi išvysti net penkių skirtingų miestelių ir kaimų bažnyčių smaigalius: Akmenynų, Gražiškių, o taip pat už sienos esančių Lenkijos lietuvių krašto šventovių (Jelenevo, Vyžainio) bokštus.
Legendos apie prasmegusią bažnyčią
Liaudies atmintyje Kačergų kalno pavadinimas ir atsiradimas siejamas su pamokančia istorija apie puikybę bei godumą.
Pasakojama, kad senovėje ant šios kalvos stovėjusi didinga ir itin turtinga bažnyčia. Vietos gyventojai ir dvasininkai skendėję prabangoje, tačiau turtai juos sugadinę – žmonės pamiršę dorumą, pasidavę linksmybėms, azartiniams lošimams ir nuodėmėms. Nepadėję nei dangiškieji įspėjimai, nei kraštą užklupusios nelaimės, o dvasininkai tik dar garsiau reikalavę didesnių mokesčių bei aukų.
Galiausiai, neiškentęs tokio nedorumo, Kūrėjas griebęs iš pragaro įkaitusią kačergą (žarsteklį) ir tėškęs ja į kalną, palikdamas jame gilų griovį. Kulminacija įvykusi mistišką Kūčių naktį, vidury žiemos: galingas perkūno trenksmas sujudino žemę ir visa bažnyčia su joje buvusiais nusidėjėliais prasmego giliai po žeme.
Senoliai šnabždėdavę, jog dar ilgai po to nuo kalvos gūbrio sklidusios dejonės, o ypatingomis dienomis jautresnė ausis ir šiandien gali išgirsti iš žemės gelmių aidintį nuskendusios bažnyčios varpų skambesį.
Publikacija parengta remiantis 2019 m. išleista knyga „Kalvarijos kraštas. Kelionių vadovas“ (© Asta Jankeliūnienė, © „Idėja plius“)
Publikacijoje naudojamos Astos Jankeliūnienės, Alvydo Totorio, Ginto Baliulio nuotraukos
