Iš pradžių – naujas darbas ir džiuginantis atlyginimas. Vėliau – netikėta žinia apie jų vardu paimtą paskolą bei raginimai grąžinti pinigus, kurių jie niekada negavo.
Pasak „Citadele“ banko plėtros vadovo Romo Čereškos, tokių sukčiavimo atvejų daugėja, o nukentėjusieji neretai apie savo vardu prisiimtus finansinius įsipareigojimus sužino tik sulaukę raginimų grąžinti skolą.
„Svajonių darbas“ baigėsi paskola
Neseniai „Citadele“ bankas susidūrė su sukčiavimo schema, kai žmonės buvo fiktyviai įdarbinami įmonėse. Iš pradžių niekas nekėlė įtarimų – darbuotojai buvo oficialiai registruojami, už juos mokami mokesčiai, o į sąskaitas reguliariai pervedamas atlyginimas. Viskas atrodė taip, kaip ir turėtų atrodyti teisėtame darbe.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad įmonę valdęs asmuo buvo gavęs prieigą prie darbuotojų elektroninės bankininkystės duomenų. Pasinaudojęs jais, jis darbuotojų vardu ėmė paskolas, o gautas lėšas pervesdavo į savo sąskaitas.
Anot R. Čereškos, tokių schemų esmė – sukurti patikimumo įspūdį ir sudaryti sąlygas žmogui tapti tinkamu kandidatu kreditui gauti. Vėliau, pasinaudoję jo duomenimis, sukčiai jo vardu pasiskolina pinigų ir juos pasisavina.
„Žmogus lieka atsakingas už jo vardu paimtą paskolą ir gali patirti didelių finansinių nuostolių. Sukčiams dingus, visa atsakomybė už skolą tenka tam asmeniui, kurio vardu ji buvo paimta“, – perspėja jis.
Ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti
R. Čereška primena, kad net ir pažangiausios saugumo technologijos ne visada gali apsaugoti nuo sukčių, jei šiems pavyksta pelnyti žmogaus pasitikėjimą. Pasak jo, sukčiai dažniausiai pasinaudoja ne technologijų spragomis, o žmonių patiklumu ir neatsargumu saugant savo duomenis.
Banko atstovo teigimu, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys ir „Smart-ID“ kodai turėtų likti tik asmeniniam naudojimui. Atsargiai reikėtų vertinti ir bet kokius prašymus atlikti veiksmus, kurių paskirtis nėra aiški arba nesusijusi su tiesioginėmis darbo pareigomis.
„Jeigu darbdavys prašo atskleisti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis arba atlikti veiksmus, kurių paskirties negalite aiškiai pagrįsti, tai turėtų būti rimtas perspėjimo signalas. Teisėtai veikiančiai įmonei tokia informacija nėra reikalinga. Sukčiai dažnai pasinaudoja tuo, kad žmogus jaučiasi patekęs į saugią aplinką ir praranda budrumą – būtent tada atsiranda galimybė pasisavinti jo duomenis ar veikti jo vardu“, – sako jis.
Papildomai apsisaugoti galima pasinaudojus Lietuvos banko siūloma paslauga „STOP vartojimo kreditams“. Įtraukus savo duomenis į Lietuvos banko administruojamą sąrašą, vartojimo kreditai žmogaus vardu nebegali būti suteikiami.
Apgaulingų darbo pasiūlymų požymiai
Netikrus darbo pasiūlymus atpažinti tampa vis sunkiau, nes iš pirmo žvilgsnio jie dažnai niekuo nesiskiria nuo tikrų – tvarkingai parengti, siūlantys patrauklų atlyginimą, greitą įdarbinimą ir geresnes galimybes. Vis dėlto, pasak eksperto, būtent tokie pažadai turėtų ne paskatinti skubėti, o trumpam sustoti ir viską įvertinti iš naujo.
Vienas aiškiausių ženklų, kad darbo pasiūlymas gali būti apgaulingas – kai po įsidarbinimo žmogaus pradedama prašyti ne dirbti, o priimti finansinius sprendimus: paimti paskolą savo vardu, atskleisti savo elektroninės bankininkystės duomenis, sudaryti lizingo sutartį, investuoti ar perduoti pinigus.
„Jeigu darbo pasiūlymas atrodo pernelyg geras, o įdarbinimo procesas vyksta neįprastai greitai – be išsamesnio pokalbio, aiškaus paaiškinimo, kokios bus pareigos ar kaip veikia įmonė, verta sustoti ir viską įvertinti dar kartą. Patikimas darbdavys darbuotojo neprašo skolintis ar prisiimti finansinių įsipareigojimų“, – sako jis.
Prieš priimant pasiūlymą verta pasidomėti ir pačia įmone – ar aiškiai nurodytas jos pavadinimas, ar galima rasti informacijos apie veiklą, ar pateikti kontaktai ir konkrečiai aprašytos pareigos. Jei į klausimus atsakoma miglotai arba jaučiamas spaudimas apsispręsti kuo greičiau, tai turėtų tapti rimtu perspėjimu.
„Dar vienas svarbus ženklas – kai dar nepradėjus darbo prašoma pateikti banko duomenis, prisijungimus ar pervesti pinigus. Tokiais atvejais verta prisiminti paprastą taisyklę – patikimas darbdavys neprašo darbuotojo nei skolintis, nei pervesti pinigų, nei atskleisti elektroninės bankininkystės prisijungimų. O jei dar ir skubinamas sprendimas, geriau sustoti ir viską pasitikrinti“, – teigia R. Čereška.
Pakliuvus į pinkles svarbiausia – veikti greitai
Jei kyla įtarimų, kad patekote į sukčių pinkles – jau atlikote pavedimą, pasidalijote prisijungimo duomenimis ar savo vardu paėmėte paskolą, delsti nereikėtų. Pasak banko atstovo, tokiose situacijose svarbi tampa kiekviena minutė, todėl pirmiausia rekomenduojama kuo greičiau susisiekti su savo banku ir pranešti apie situaciją.
Jei abejonių kyla dar prieš priimant sprendimą, pavyzdžiui, siūloma investuoti, skolintis ar atlikti kitus finansinius veiksmus – verta situaciją vertinti kritiškai. Lietuvos banko interneto svetainėje galima rasti sąrašus įmonių ir interneto svetainių, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų.
Pasak banko atstovo, viena dažniausių klaidų – delsimas veikti dėl gėdos ar vilties, kad problema išsispręs savaime. Tačiau kuo greičiau imamasi veiksmų, tuo daugiau galimybių sumažinti nuostolius.
„Kuo mažiau laiko praėjo nuo mokėjimo atlikimo, tuo didesnė tikimybė, kad jį pavyks sustabdyti. Jei jau pakliuvote į sukčių pinkles ir pasidalijote savo kortelės ar banko prisijungimo duomenimis, susisiekite su savo banku ir informuokite apie situaciją“, – sako R. Čereška.
