Nuostolius dėl šiųmetės sausros mūsų šalyje skaičiuojantys žemdirbiai nuogąstauja, ar pasiūlytas finansinis draudimas nuo tokių gamtosstichijų realiai įgyvendinamas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vertinimu, žemdirbių finansinė gelbėjimosi priemonė – draudimas nuo sausros – yra smarkiai nutolęs nuo realybės, kai gauti išmokas iš valstybės yra labiau teorinė galimybė. Mat tam, kad derliaus praradimas dėl sausros būtų pripažintas draudiminiu įvykiu, reikia išpildyti neišpildomą sąlygą: stichinis reiškinys turi būti paskelbtas visoje šalyje Vyriausybės nutarimu. Kol to nėra, net ir apsidraudęs ūkininkas jokių išmokų negali tikėtis.
Sprendimas jau yra
Tuo metu inovatyvių technologijų kūrėjai, reaguodami į ūkininkystei susidariusias nepalankias sąlygas, dėl gamtos stichijų pasikartojančias mūsų šalyje jau keletą metų iš eilės, siūlo užbėgti stichinėms nelaimėms už akių, iš anksto paruošiant augalus galimam stresui. Pasak biotechnologų, bakterinių preparatų technologijų taikymas augalininkystėje smarkiai sumažintų arba net padėtų išvengti netikėtų sausrų ar liūčių keliamų padarinių. Juolab, kad šis sprendimas jau plačiai naudojamas kitose šalyse.
Mikroorganizmų panaudojimo žemės ūkyje technologijas kuriančios bendrovės„Bioversio“ gamybos vadovas, žemės ūkio mokslų doktorantasArnoldas Jurys sako, kad šių technologijų tikslas – stiprinti augalų šaknis, nuo kurių priklauso tolesnės augalų galimybės prisitaikyti prie agresyvių klimato sąlygų. Nuo senų laikų yra žinoma, kad šaknys yra stipraus augalo pagrindas.
„Augalų mitybai būtini mikroorganizmai, leidžiantys pasisavinti reikiamas maistines medžiagas – tiek natūraliai esančias dirvožemyje, tiek ir tas, kurias papildomai duodame su trąšomis. Tačiau intensyvus ūkininkavimas – gausus cheminių medžiagų, trąšų naudojimas, netinkamas žemės dirbimas ar sėjomainos nesilaikymas – pakenkia mikroorganizmams ir didelė dalis jų žūsta, todėl augalui tampa sunku maitintis, jis tampa lengvai pažeidžiamas. Dėl šių priežasčių jis sunkiau atlaiko ir stresines situacijas, tokias, kaip sausra, liūtys, šaltis ir pan. Norint, kad augalai lengviau ištvertų nepalankias oro sąlygas, visų pirma būtina stiprinti jų šaknis“, – aiškina A. Jurys.
Tyrimais pagrįstas ūkininkavimas
Bendrovės „Bioversio“ užsakyti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro tyrimai parodė, kad taikoma mikroorganizmų technologija neša naudą tiek ekologiniams ūkiams, tiek chemizuotiems, taip paneigdami ūkininkų abejones, esą mikroorganizmai sėkmingai veikia tik ekologiniuose ūkiuose.
Tyrimų duomenimis, bakteriniais preparatais pamaitintoje dirvoje daug geriau išsivysto augalų šaknys ir žieminių, ir vasarinių kultūrų sėjose.
Ūkininkai vilties dar nepraranda
Šalies ūkininkai, kurie nesiėmė prevencinių priemonių paruošti augalus stresinėms situacijoms, galbūt galėtų stabilizuoti savo padėtį, jei rudenį pasaulio rinkoje netikėtai pakiltų grūdų supirkimo kainos. Tačiau tokia tikimybė gana menka – tai galėtų įvykti, jei sausra apimtų didelius pasaulio regionus.
Svarbu priminti, kad ištikus gamtos stichijoms, ūkininkai gali tikėtis pagalbos iš Europos Komisijos (EK). Pernai EK metė gelbėjimosi ratą Lietuvos žemdirbiams, skyrusi 9,12 mln. eurų, taip pat beveik 17 mln. eurų skyrė ES Solidarumo fondas, kai šalies ūkininkai nukentėjo nuo smarkių liūčių.
