Birutė Kižienė: „Gal ši Seimo dauguma pagaliau išspręs jau žila barzda apaugusią GMS problemą“

Problemos pradžia – Molotovo-Ribentropo paktas ir po jo sekę slapti dviejų agresorių susitarimai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios ir jam pasibaigus naujai valstybių nugalėtojų grupuotei iš naujo perdalijant Europos žemėlapį. Susiklosčius palankioms aplinkybėms Lietuva atgavo Vilniaus ir Klaipėdos kraštus bet neteko taip vadinamo Suvalkų trikampio.

Po Lenkijos okupacijos, pagal nacių įsiviešpatavimo Europoje planą „OST“ Suvalkų kraštas tapo numatomo tūkstantmečio arijų rasės egzistavimo užtikrinimui erdve. Nacių valdžia paskelbė, kad visi „svetimkilmiai“ t.y. ne lenkų tautybės gyventojai, šioje teritorijoje galės gyventi tik iki 1941-04-01. Kai Maskvoje 1941-01-10 TSRS iš Vokietijos už 7,5 milijono aukso dolerių nusipirko Sūduvos dalį, taip vadinamą „ruoželį“, Kaune tą pačią dieną Vokietija ir TSRS pasirašė susitarimą dėl gyventojų mainų (toliau – GMS). Alternatyvos „svetimkilmiams“ nebuvo – arba prievartinis perkėlimas Generalgubernatūrą, t.y. į Reichą, arba į Lietuvą. Pagal GMS iš Suvalkų krašto per pusantro mėnesio į TSRS okupuotos Lietuvos teritoriją prievarta pagal tautinį požymį perkelta 14000 žmonių.

Tuo metu sovietiniai laikraščiai rašė, kad šie neturtingi žmonės savanoriškai atvažiavo į Lietuvą komunizmo kurti! Atrodė, kad tai tiesa: jie tikrai atvažiavo savo vežimais. Tame viename vežime „tilpo“ visa gausi šeima – seneliai, jų vaikai ir anūkai. Prie vežimo pririšta viena karvė. Ar galėjo vietinis lietuvis patikėti, kad šis žmogus Suvalkų krašte turėjo kolioniją – 21 hektarą žemės? Juk GMS buvo vykdomas su grifu „slaptai“. Todėl nereikėtų tuo metu neigiamu vietinių žmonių požiūriu į atvykėlius stebėtis ir piktintis. Ir svarbiausia sovietinė valdžia jiems duoda žemę, kurios jie neteko dėl 1933-1934 metų krizės! Neapykantos ir pykčio sėklai visi metai būna derlingi.

Būtent perkeltieji pagal GMS asmenys yra pirmieji Lietuvoje gyvenantys Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tremtiniai. Tai buvo tremtis iš sistemos, paremtos privatine gamybos priemonių nuosavybe, kurią nusavino Reichas, į kitą sistemą, kurioje mainais gautą žemę gavo tik „amžinam naudojimui“ t.y. be paveldėjimo teisės. Juos sovietinė valdžia apgyvendino pagal tą pačią GMS repatriantų į Reichą ūkiuose ir namuose. Lietuvoje 1941 metais apgyvendinti Suvalkų krašto tremtiniai tapo Lietuvos TSR piliečiais.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę perkeltiesiems pagal GMS 1991-03-11 suteikta Lietuvos pilietybė. Ruošiantis Seime priimti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, draugijos taryba 1996 užpildė Represijų Lietuvoje tyrimo centro Bolševikų ir nacių 1939-1990 m. represijų aukų ir pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje anketas (127 šeimų perkėlimų – 582 asmenų). Šeimos perkėlimų vidurkis – 4 kartai. Remdamasi šiais įrodymais draugijos taryba prašė Seimo suteikti perkeltiems pagal GMS asmenims tremtinio statusą.

LR Seimo 1997-06-30 priimtame Asmenų, nukentėjusių nuo1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme Nr.VIII – 342 atskirai įvardinto Suvalkų krašto ir GMS nėra. Tačiau šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis skelbia: ”Asmenims, kurie nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos represinių režimų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamą vietą represavimo ar žalos padarymo metu, jeigu jie šiuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas”. Ir dar įstatymo preambolėje rašoma: „ LR Seimas konstatuoja, kad represuotų ir nukentėjusių asmenų kategorijos iki šiol nėra teisiškai apibrėžtos“. Todėl įstatymą  Nr. VIII-342 vykdanti  institucija – LGGRTC – perkeltųjų pagal GMS piliečių problemą galėjo išspręsti nedelsiant iš esmės suteikiant jiems tremtinio statusą.

Tačiau tuomet įstatymą įgyvendinantis LGGRTC „neparuošė namų darbų“ – neįsigilino į GMS priežastis ir pasekmes. Dėl neteisingai aiškinamų sąvokų – genocidas, tremtis, prievartinis perkėlimas – ir tik sovietinės okupacijos padarytų nusikaltimų akcentavimo, GMS buvo supolitizuotas. Nors perkeltieji pagal GMS asmenys 1991-03-11 tapo Lietuvos piliečiais, bet prasidėjus restituciniams ir kompensaciniams procesams Seimo priimti išlikusio nekilnojamo turto ir jo įgyvendinimą reglamentuojantys įstatymai ir poįstatyminės nuostatos perkeltuosius piliečius ir jų įpėdinius išstūmė už šių įstatymų ribų, nes nukentėjusieji-perkeltieji asmenys nebuvo Lietuvos piliečiai iki 1941-06-14 dienos!

Į nukentėjusių nuo GMS šeimų problemas dėmesį pirmiausia atkreipė Seimo narys rašytojas Romas Gudaitis. Jis 1992 metais suregistravo Marijampolės apskrityje gyvenančias perkeltųjų šeimas. Draugijos taryba nuosekliai ir kryptingai bendradarbiavo su Lietuvos valdžios ir valdymo institucijomis. Sūduvos krašto Seimo narių R. Gudaičio, A. Albertyno, A. Bajoro, K. Kubertavičiaus ir A. Rimo pastangų dėka Seimas 2000-aisiais priėmė labai  svarbų nukentėjusių asmenų įstatymo 5 straipsnio papildymą – 5 (1) straipsnį „Perkeltieji asmenys“. Perkeltaisiais asmenimis Europos Sąjungoje įvardinti visi nacių 1937-1943 metais pagal panašias į mūsų GMS 15 valstybių perkelti gyventojai. Tačiau LGGRCT jiems išdavė ne tremtinio, bet tik nukentėjusio-perkeltojo pažymėjimus. Tik po penkerių metų Seimas priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą. Į Lietuvą 1941 perkelta 14 tūkstančių, o Valstybinę pensiją nuo 2005-07-01 gavo 2320 asmenys. LGGRTC nukentėjusio asmens pažymėjimo 206 pretendentai dėl įvairių priežasčių negavo.

GMS ne tik gyventojų, bet ir jų nuosavybės teise turėto turto mainai. Todėl įstatymai palietė ne tik perkeltų asmenų, bet ir jų įpėdinių – vaikų ir vaikaičių, teises. Tačiau priimant 2000-aisias metais 5 (1) įstatymą perkeltų šeimų paveldėtojai liko už šio įstatymo ribų. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę visi ištremtieji ir jų įpėdiniai galėjo sugrįžti įgimtąjį kraštą. O GMS perkeltieji ir jų palikuonys tapo „amžinaisiais tremtiniais“, nes jie negalėjo ir negali sugrįžti į Suvalkų kraštą. Seimas vis žadėjo visų nukentėjusių nepilnamečių vaikų klausimą spręsti kompleksiškai, bet pažado neįvykdė. Tik marijampoliečio Seimo nario A. Mitrulevičiaus atkaklaus darbo dėka 2014-07-15 Seimas priėmė Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio papildymą – perkeltųjų pagal GMS šeimose 1941-01-10–1945-05-08 laikotarpio okupacijų metais gimusiems vaikams buvo suteiktas prilyginto nukentėjusiam-perkeltajam statusas. Tačiau tuo pat metu Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimas pagal projektą Nr.XIIP-305 nebuvo priimtas dėl sunkios valstybės finansinės padėties. Prilyginto politiniams kaliniams ir tremtiniams statusą turintys Lietuvos piliečiai nukentėjusių asmenų pirmojo laipsnio Valstybinę pensiją gauna. Jeigu šią pensiją mokėtų Rusija, kaip TSRS paveldėtoja, tai klausimas nekiltų. Tačiau šias pensijas moka Lietuva.

Į mūsų draugijos prašymus pagaliau baigti taip ilgai besitęsiančią problemą, vis žadėjo spręsti Valstybinių pensijų 11 straipsnio papildymo klausimą kartu su kitomis panašaus likimo grupėmis. Ką reiškia kartu su kitomis panašaus likimo grupėmis? Tai ar dar Lietuvoje yra kokia panaši grupė nukentėjusi nuo Molotovo–Ribentropo pakto ir GMS? Neaiškumas atsiranda dėl dvejopos sąvokos – 1). Nukentėjusysis nuo okupantų represinių struktūrų įstatymų taikymo ir 2). Nukentėjusysis nuo karo veiksmų. Draugijos taryba dėl šios sąvokos 2014 metais kreipėsi į Seimą. Klausimas buvo perduotas Vyriausybei. Vyriausybės vice kancleris R. Motūza sukvietė visų suinteresuotų institucijų atstovus 2014-10-01 į koordinacinį pasitarimą. Protokoliniame sprendime perkeltųjų pagal GMS šeimose 1941-01-01–1945-05-08 okupacijų laikotarpiu gimę vaikai įvardinti kaip „specifinė nukentėjusių asmenų grupė, kuri negali būti tapatinama su nukentėjusių nuo karo veiksmų asmenų grupe, ką šiuo metu dažnai daro politikai“. Kai du agresoriai dalinosi Europą pasirašė ir įgyvendino GMS, Europoje Antrojo pasaulinio karo veiksmai nevyko! Todėl ši vaikų grupė nenukentėjo nuo karo veiksmų, o nuo GMS pasekmių. Tad kyla principinis klausimas­ – ar gali Konstitucinis teismas panaikinti GMS priežastis ir pasekmes? Ši vaikų grupė nukentėjo ir dėl to, kad Lietuvos pilietybę įgijo tik 1990-03-11! Paaiškėjo – Seimas nesieja Valstybinių pensijų 11 straipsnio pakeitimo pagal projektą Nr. XIIIP – 2347(2) su  prieš 22 metus – 1997-06-30 – Seimo priimtu  Nr. VIII-342 Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso 8 straipsnio 2 dalimi.

Po 2016 metų rinkimų naujoji Seimo dauguma ir jos koalicinė Vyriausybė nebaigtą spręsti GMS problemą paskyrė Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Nelengva „perskaityti“ Asmenų, nukentėjusių nuo1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso 5(1) straipsnio naujose įstatymo redakcijose per dvidešimt metų nuolat atsirandančius pasikeitimus. Ir kaip priklausomai nuo to keičiamas nukentėjusių asmenų Valstybinių pensijų 11 straipsnis.

Tai privertė Seimą 2015-06-23 nuspręsti „atsižvelgiant į esamas realijas, būtina tobulinti valstybinių pensijų skyrimo teisinį reglamentavimą. LR valstybinių pensijų pertvarkos gaires pradėti įgyvendinti 2016-01-01 dieną“. Paruoštose gairėse nutarta: neplėsti Valstybinių pensijų gavėjų rato. Taip 1991-03-11 Lietuvos pilietybę įgiję „amžinieji tremtiniai“, dabar jau turintys LGGRTC prilyginto nukentėjusiam-perkeltajam pažymėjimą, vėl – antrą kartą – atsidūrė už įstatymo ribų!

Draugija gina valstybės piliečio teises – sprendžia tarptautinę politinę-teisinę problemą Lietuvos Seime pavirtusią socialiniu klausimu: ar nebus pažeista piliečių lygiateisiškumas? Būtent ši kliūtis akcentuojama Konstitucinio teismo 1996-11-20 nutarime! Tada Seimas dar nebuvo priėmęs 1997-06-30 Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr.VIII-342! Ir vėlesniuose Konstitucinio teismo nutarimuose tai kartojama. Konstitucinis teismas skirtingoms nukentėjusių vaikų grupėms taiko bendrą matą. Bendrumo požymiai:

1). visi jie tuo metu buvo vaikai,

2). visos jų grupės pateko po bet kurio okupanto letena,

3). visi patyrė karo nepriteklius. Bet skirtingi okupaciniai režimai skirtingu laikotarpiu skirtingoms vaikų grupėms taikė skirtingą režimą!

Tai išnagrinėjo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ir paruošė Valstybinių pensijų 11straipsnio 1 dalies 9 punkto pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2347(2). išdėstyti taip:

„9) asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą ir jų vaikai, gimę nuo šio susitarimo pasirašymo datos iki SSRS–Vokietijos karo pabaigos, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą ir  2 dalį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus“.

Tereikia, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai be išankstinės nuostatos įsigilintų į GMS ne tik perkeltų asmenų, bet ir jų šeimose okupacijų metais gimusių vaikų patirtas materialines ir moralines skriaudas. Draugijos taryba akcentavo tik svarbiausius istorinio proceso metu patirtas okupacinių režimų represijas. Šie įrodymai kruopščiai patikrinti, aptarti ir vienbalsiai patvirtinti Suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ posėdyje.

Mūsų draugija dar kartą 2020-05-07 išsiuntė prašymą Socialinės apsaugos ir darbo komiteto Pirmininkei R. Šalaševičiūtei Dėl draugijos tarybos atstovų priėmimo. Gegužės 13-ąją gavome pranešimą, kad draugijos atstovai galės dalyvauti šio komiteto 2020-05-20 posėdyje nuotoliniu būdu. Dėl Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I–730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2347(2)) svarstymui komitetas pranešėju paskyrė komiteto narį socialdemokratą A. Sysą. Jau pats komiteto darbotvarkės klausimo formulavimas ir pranešėjo pozicija nenuteikė konstruktyviam bendravimui. Mūsų draugijos atstovų paaiškinimų išgirsti komitetas nepageidavo. Todėl nuotolinis bendravimas neįvyko. Ir šį kartą pagrindinio Seimo komiteto neigiama išvada patvirtinta balsų dauguma: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2.

Tačiau teisės ir teisėsaugos komitetas vadovaujamas A. Širinskienės ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties istoriko profesoriaus A. Gumuliausko vadovaujama Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija įsigilino į GMS priežastis ir pasekmes. Tikimės, kad Seimas karantino laisvėjimo sąlygomis posėdžiaus liepą o gal ir rugpjūtį, tai gal ši Seimo dauguma pagaliau išspręs jau žila barzda apaugusią GMS problemą. Gal to sulauks nors saujelė jau garbaus amžius sulaukusių teisinės demokratinės Lietuvos valstybės piliečių.

 

Birutė  Kižienė,

Suvalkiečių draugijos  „Suvalkija“

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE