Darbas po karantino: trys dienos biure, dvi – iš kur nori
Pasibaigus karantinui įmonės pamažu susigrąžina darbuotojus į biurus, tačiau daugiau kaip pusmetį galioję suvaržymai nepraėjo be pasekmių.
Nors darbuotojai išsiilgo gyvo bendravimo, daugelis atrado ir nuotolinio darbo privalumus, todėl kompanijos ieško optimalaus formato, kuris suderintų darbą biure ir namie.
Lietuvoje vis dažniau taikomas mišrus darbo modelis, kai darbuotojai biure pasirodo ne kasdien. Šiuo metu populiariausia formulė 3+2: darbuotojas tris dienas per savaitę dirba biure, o dvi – nuotoliniu būdu.
Kompanijos elgiasi skirtingai
„Kadangi vis daugiau darbuotojų skiepijasi, baimės dirbti biure yra mažiau. Dėl to žmonės grįžta. Vasarą tai, aišku, vyksta lėčiau. Kita vertus, jeigu įmonės leidžia mišrų arba nuotolinį darbą, žmonės tuo naudojasi“, – Alfa.lt sakė nekilnojamojo turto ir verslo vertinimo paslaugų įmonių grupės „Newsec“ Nuomininkų atstovavimo grupės vadovas Baltijos šalyse vadovas Martynas Babilas.
Jo teigimu, aiškesnis vaizdas, kiek žmonių iš namų sugrįš į biurus, matysis rudenį.
„Kiek bendraujame su klientais, labai retas atvejis, kad bendrovės mažintų nuomojamą plotą. Dažniausiai išlaiko tokį patį plotą, kokį turėjo iki pandemijos. Nemažai kompanijų numojamą biurų plotą didina. Kol biure mažai darbuotojų, įmonės naudojasi galimybe persikelti ar atsinaujinti patalpas“, – sakė M. Babilas.
Nemažai kompanijų numojamą biurų plotą didina
Jis nesiryžo išskirti, kurio sektoriaus ar kokio dydžio įmonės sparčiau susigrąžina darbuotojus į biurus.
„Kas įdomiausia, tendencijos pagal sektorius nėra. Tendencijos yra labai skirtingos. To paties sektoriaus kompanijos elgiasi visiškai priešingai. Pavyzdžiui, mes nuomojame patalpas dviem fintech sektoriaus kompanijoms, tai viena šių įmonių išsiuntė darbuotojus namo ir plotą susimažino, tuo metu kita įmonė pasiėmė tą plotą, kurį pirma įmonė atlaisvino. Taigi, tas pats segmentas, bet kompanijos elgiasi visiškai priešingai. Viena sako, kad jai reikia kokybiško biuro, kuriame darbuotojai galėtų dirbti bent kelias dienas per savaitę, kita nusprendė, kad visi darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu, o biuras bus skirtas tik susitikimams“, – pasakojo M. Babilas.
Biuras išliks darbo vieta
Karantino metu kone visi biurai Vilniuje buvo ištuštėję. M. Babilas prisimena, kad žiemą vakare važiuodamas Konstitucijos prospektu, kur koncentruojasi keli dideli biurų kompleksai, matydavo tamsius pastatus, juose šviesos nedegdavo. „Iš tikrųjų biurai buvo pustuščiai, juose turbūt dirbo 10–20 proc. žmonių“, – mano M. Babilas.
Statistikos, kiek šiuo metu darbuotojų dirba biuruose, nėra, nes dauguma kompanijų darbuotojams leidžia dirbti mišriu būdu. „Jeigu į statistiką patektų darbuotojai, kurie bent vieną dieną per savaitę dirba biure, sakyčiau, kad kokie 98 proc. darbuotojų dirbs biure“, – svarstė M. Babilas.
Pasak eksperto, šiuo metu didžioji dalis kompanijų ieško optimalaus darbo formato, tačiau biuras kaip darbo vieta niekur nedingsta. „Biuras egzistuoja beveik visų darbuotojų gyvenime“, – mano jis.
Šiuo metu didžioji dalis kompanijų ieško optimalaus darbo formato.
M. Babilas įsitikinęs, kad biurams išnykti ar biurų poreikiui sumažėti jokio pavojaus nėra. Ir tai patvirtina skaičiai.
„Sandorių kiekis dabar yra toks pat, koks buvo pastaruosius 5–7 metus. Tai yra per metus pasirašoma sutarčių Vilniuje nuomoti maždaug 90 tūkst. kvadratinių metrų biurų plotą. Per pastaruosius keturis ketvirčius suma irgi yra panaši. Šiemet irgi maždaug tiek pat sandorių turėtų būti pasirašyta. Taigi, tempas nelėtėja ir rinka išlieka tvari“, – sakė M. Babilas.
Ekspertas pastebėjo, kad šiuo metu labai stipriai auga technologijų sektorius, didžiųjų korporacijų paslaugų centrai, į rinką ateina nauji žaidėjai. „Panašu, kad naujų paslaugų centrų bus ženkliai daugiau nei pastaraisiais metais. Vilniaus rinka yra gan sveika ir tvari“, – mano M. Babilas.
Ryškesnių pokyčių jis neįžvelgia ir kainodaroje. Nors nuomininkai kaip visada derasi, deramasi iš esmės dėl tų pačių dalykų kaip prieš trejus metus. Nuomos kainos taip pat iš esmės nesikeičia. „Rinka yra subalansuota ir stabili“, – įsitikinęs ekspertas.
Neprognozuoja drastiškų pokyčių
Pandemijos sukelti suvaržymai keičia darbo įpročius, naujos tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje labai skiriasi.
„Ką stebime didžiuosiuose miestuose ir Vilniuje, yra skirtingi dalykai. Londonas, Berlynas, Vilnius yra nepalyginami miestai, nes Londone į darbą nuvykti daugeliui užtrunka 45–60 minučių, pas mus 10–20. Didžiuosiuose miestuose biurų plėtra vyksta gyvenamuosiuose rajonuose, kad žmonės galėtų pasiekti darbą per 10–15 min. Vilniuje ir dabar tai galima“, – mano M. Babilas.
Vis dėlto, eksperto nuomone, per pandemiją „atrastas“ nuotolinis darbas išliks ir atlaisvinus visus suvaržymus.
„Manau, kad nuotolinis darbas tampa norma. Iki pandemijos kai kurioms kompanijoms tai buvo tabu: žmonės visada privalėdavo būti biure. Šiandien atsiranda daugiau lankstumo ir patogumo darbuotojams. Bet kažkokių pokyčių dėl poreikio nuomojamam plotui ar biurų pastatams nevyksta. Vilniuje toliau projektuojami nauji biurų pastatai, kurie gali būti lanksčiai pritaikomi įvairiausiems poreikiams“, – teigė M. Babilas.
Nuotolinis darbas tampa norma.
Ne visiems patinka dirbti namuose
Nors nuotolinis darbas per pandemiją išpopuliarėjo, ne visiems žmonėms, ypač jauniems, patinka dirbti namuose, juolab ištisomis savaitėmis ar mėnesiais. Nuotolinis darbas nebūtinai visiems vienodai patrauklus.
M. Babilas mano, kad šiuo atveju svarbus balansas. „Turi būti balansas tarp darbo biure ir galimybės dirbti, kada nori ir iš kur nori. Kai buvo tas priverstinis eksperimentas visiems dirbti iš namų, natūralu, kad žmonės galbūt pavargo. Bet dabar atsisakyti galimybės padirbėti nuotoliniu būdu ar iš namų irgi niekas nenori. Todėl kompanijoms svarbu atrasti, ką gali leisti ar pasiūlyti savo darbuotojams. Dabar dažniausiai dominuoja 3+2 formulė, kai per savaitę tris dienas dirbi biure, o dvi – iš kur nori. Dažniausiai tenka girdėti apie tokį modelį“, – teigė M. Babilas.
Ekspertas mano, kad daugelis žmonių nori dirbti biure, nes darbas biure, bendravimas su kolegomis yra vienas iš socialinio gyvenimo elementų.
