Ar žinojote, kad sveiko suaugusio žmogaus širdis suplaka 60–80 kartų per minutę? Reguliarus kraujospūdžio ir pulso matavimas yra vienas esminių aspektų, rūpinantis savo sveikata ir siekiant užkirsti kelią įvairioms širdies ir kraujagyslių ligoms.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė paaiškina, kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą bei pulsą, kas gali iššaukti šių rodiklių pasikeitimus ir ko reikėtų imtis, kad išlaikytume juos normų ribose.
Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugybę metų yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Kasmet dėl mūsų pačių kontrolėje esančių veiksnių sukeliamų širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų miršta dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje.
„Labai svarbu suprasti, kad daugybė žmonių patenka į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę, ne tik vyrai virš 45 metų ir moterys virš 55 metų. Didesnė grėsmė susirgti tokiomis ligomis kyla turintiems antsvorį, mažai fiziškai aktyviems, sergantiems cukriniu diabetu, rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, šeimos istorijoje turintiems insulto ar infarkto atvejų, patiriantiems stresą, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį, taip pat gyvenantiems vietovėse, kur didelis oro užterštumas“, – sako vaistininkė J. Metlovienė.
Kaip išlaikyti normalų kraujo spaudimą?
J. Metlovienė įvardija, kad normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau gali nežymiai didėti su amžiumi. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, kraujo spaudimas dažnai būna aukštesnis, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis neviršytų 140/90 mmHg ribos.
Kraujo spaudimą padidinti gali ir stresinės situacijos ar ilgiau trunkanti įtampa. Streso metu aktyvuojamas adrenalino ir kortizolio hormonų išsiskyrimas, tad širdies raumuo dirba greičiau, o tai savaime didina kraujo spaudimą. Dėl šių hormonų kraujagyslės susitraukia, todėl kraujo tekėjimas per jas tampa sunkesnis ir kraujo spaudimas padidėja dar labiau.
„Nemažą įtaką aukštam kraujo spaudimui gali turėti ir netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, riebalų turinčio maisto. Natrio chloridas, esantis valgomojoje druskoje, didina skysčių susilaikymą organizme, tad padidėja kraujo tūris ir kraujagyslių spaudimas, gali susiaurėti pačios kraujagyslės. Mažai skaidulų turintis „greitas“ maistas (balta duona, hamburgeriai, picos, makaronai ir pan.) prisideda prie kraujagyslių siaurėjimo ir sienelių storėjimo, tokiu atveju kraujospūdis natūraliai padidėja. Kraujospūdį iškreipti gali ir kai kurių vaistų vartojimas, tačiau tai priklauso nuo individualių atvejų“, – paaiškina „Camelia“ vaistininkė.
Siekiantiems kontroliuoti kraujo spaudimo svyravimus, J. Metlovienė pataria atkreipti dėmesį į savo mitybą: per parą neviršyti 5 gramų druskos, vengti greitojo ir riebaus maisto, vartoti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų. Anot jos, pakankamas fizinis aktyvumas ir normalaus kūno svorio išlaikymas taip pat gali prisidėti prie aukšto kraujo spaudimo mažinimo – reguliari fizinė veikla gali sustiprinti širdį, pagerinti kraujagyslių elastingumą, sumažinti kraujospūdį.
„Labai svarbu mažinti arba visiškai atsisakyti žalingų įpročių. Per didelis alkoholio vartojimas didina kraujo spaudimą, gali pažeisti širdies raumenį, o rūkant siaurėja kraujagyslės, vystosi uždegiminiai procesai. Žalingi įpročiai neretai būna susiję ir su padidėjusiu streso lygiu, o stresas pats savaime kenkia organizmui. Rekomenduočiau išbandyti meditaciją, ramius pasivaikščiojimus, jogą, propaguoti tinkamą miego higieną. Nusiraminti gali padėti įvairūs preparatai su melisa, magniu, apyniais, valerijonu. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant išgrynintas omega-3 riebiąsias rūgštis, gali tapti lengviau kontroliuoti patiriamą emocinę įtampą, nes omega-3 rūgštys gali padėti sumažinto streso hormono kortizolio lygį organizme“, – sako J. Metlovienė.
Ką turime žinoti apie pulso rodiklį?
Vaistininkė paaiškina, kad sveiko suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti 60–80 kartų per minutę. Tačiau tai, kas atrodo įprasta vienam žmogui, nebūtinai bus normalu kitam – pulsas gali keistis, jį taip pat lemia tokie faktoriai kaip amžius ir bendra sveikatos būklė, žalingi įpročiai. Pulsas laikomas per žemu, kada širdis per minutę suplaka mažiau nei 60 kartų, o per aukštu – jei viršija 100. Sportuojant pulsas gali pakilti iki 130–150 kartų per minutę.
„Padidėjęs, sumažėjęs ar nereguliarus pulsas gali rodyti mineralų, tokių kaip kalis, magnis ar kalcis, trūkumą. Širdies susitraukimų dažnį padidinti gali ir jaučiamas stresas bei nerimas, kadangi adrenalinas ir kortizolis aktyvina simpatinę nervų sistemą. Kava, energetiniai ar kiti kofeino turintys gėrimai, nikotino produktai vėlgi skatina širdies susitraukimų dažnio didėjimą. Jei sergame hipertiroze, anemija ar karščiavimą sukeliančiomis infekcijomis, širdis taip pat gali plakti greičiau. Su tuo galime susidurti ir vartojant per mažai vandens bei susiduriant su skysčių organizme trūkumu. Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, dekongestantai – vaistai nuo slogos, taip pat gali paveikti pulsą“, – pasakoja J. Metlovienė.
Ji priduria, kad širdies funkcijas stiprinti gali padėti omega-3 riebiosios rūgštys esančios žuvų taukuose, gudobelės ir ginkmedžio ekstraktų preparatai, kalis ir magnis, kofermentas Q10. Kontroliuojant pulsą, kaip ir aukštą kraujo spaudimą, svarbu palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, kadangi treniruočių metu yra stiprinamas širdies raumuo. Taip pat patariama per parą išgerti ir bent 1,5–2 litrus vandens.
Kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą ir pulsą?
Vaistininkė J. Metlovienė įspėja, kad prieš kraujo spaudimo matavimą rekomenduojama bent 5 minutes praleisti ramybėje, valandą iki matavimo geriausia nevartoti kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Dedant kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos reikėtų sėdėti patogiai, nesukryžiavus kojų, nugara atsirėmus į kėdės ar sofos atlošą, ranka turėtų būti širdies lygyje. Taip pat visą matavimo laiką patariama nekalbėti su aplinkiniais.
Manžetė uždedama ant žasto, 2–3 cm virš alkūnės linkio. Ekrane įprastai rodomas sistolinis (viršutinis skaičius) ir diastolinis (apatinis skaičius) spaudimas. Kraujo spaudimą patariama matuoti tuo pačiu metu kasdien, ryte ir vakare, ypač jei patenkate į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę. Pulsas – tai trečias žymuo, rodomas kraujo spaudimo matuoklio ekrane.
„Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo ar pulso rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote, apsunkusį kvėpavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai kardiologo kabinete profilaktiškai apsilankyti reikėtų kartą per metus, o turint diagnozuotą širdies ir kraujagyslių sutrikimą – bent dvigubai dažniau“, – pabrėžia vaistininkė.
