Buvęs didžiausios „rusų“ gaujos, kurią šį šimtmetį pavyko nugalėti Amerikos policijai dirbant kartu su FTB, lyderis, 54 metų Gidonas Abramovas, praėjusią savaitę buvo perkeltas atlikti likusio bausmės laiko iš Amerikos į Izraelio kalėjimą.
Epitetas „rusas“ yra įprastas amerikiečiams, nors 2002–2004 metais JAV kelis rezonansinius apiplėšimus įvykdžiusioje gaujoje buvo kelių buvusių sovietinių respublikų gyventojai. Pats Gidonas Abramovas yra gimęs Azerbaidžane, Baku. 2008 metais G. Abramovas JAV teismo buvo nuteistas kalėti 25 metus už daugybę nusikaltimų. Iš viso jis Jungtinių Valstijų kalėjime praleido 17 metų, o dabar išsiųstas likusią bausmės dalį kalėti Izraelyje, kurio pilietis jis yra.
G. Abramovas buvo vienas iš nusikaltėlių gaujos narių. Iš pradžių FTB vadino ją „Abramovo – Drubetskojaus brigada“, Gidono ir jo bendrininko Artūro Drubetskojaus, pravarde „Plikis“, garbei. Vėliau šios gaujos pavadinimas buvo sutrumpintas į „The Abramov Brigade“, o dar vėliau ji pervadinta į „Brigadą iš perėjos“ pagal gaujos pasirinktą rusiško restorano „Perėja“, Brukline, pavadinimą. „Abramovo – Drubetskojaus“ brigada JAV buvo teista gavus FTB tyrimo duomenis ir tuo metu tai buvo didžiausia „rusų“ gauja suimta JAV.
Iš pradžių šioje byloje figūravo 19 žmonių, o jiems susipykus ir pradėjus įdavinėti bendrininkus (arba, kaip sakoma JAV, tapus „bendradarbiaujančiais“), nes jie bendradarbiavo atliekant tyrimą, nusikaltėlių skaičius augo, kol pasiekė 25 kaltinamuosius…
Beje, brigada pasiekė „bendradarbiaujančių“ su teisėsauga žmonių rekordą. G. Abramovas prisijungė prie „bendradarbiaujančių“ su teisėsauga „judėjimo“ beveik tą pačią dieną, kai buvo suimtas, arba, kaip sako garsioji Bruklino banditė Monya Elson, „būdamas dar lifte“.
Gidonas Abramovas buvo suimtas 2004 metų lapkričio 4 dieną ir apkarsčius jo kūną skaitmenine garso įrašymo įranga pasiūstas įrašyti pokalbio su Artūru Drubetskojum (Plikiu). Jau pirmuose pokalbiuose su tyrėjais G. Abramovas papasakojo apie tokį įvykdytų nusikaltimų skaičių, kad nėra prasmės visus juos išvardyti, paminėsim tik pačius įžūliausius.
Pirmą kartą šis gangsteris pateko į spaudą, kai 1991 metais „New York Post“ paskelbė apie suimtą sovietų emigrantų grupę, įskaitant ir G. Abramovą, kuriam tada buvo vos 25 metai. Suėmimo operacija įvykdyta po mėnesį trukusio tyrimo, kuris baigėsi krata viename bute Brukline, kurios metu buvo paimti šaunamieji ginklai, šoviniai, savadarbė bomba ir rankinė granata.
G. Abramovas tada gavo dešimt metų, bet netrukus po bausmės atlikimo vėl ėmėsi savo veiklos nusikaltėlių gaujoje, kuri vėliau pavadinta jo vardu. Garsiausias gaujos įvykdytas nusikaltimas buvo „Michael Ashton Fine Jewelry“ parduotuvės apiplėšimas prabangioje Madison Avenue Niujorke. Tai buvo itin retas „rusiškas“ nusikaltimas, nes žmonės į JAV atvykusieji iš buvusios TSRS yra daugiau linkę apiplėšinėti buvusius tėvynainius, o ne vietinius verslininkus ir parduotuves. Nors plėšikai pavogė apie milijono dolerių vertės papuošalus, apiplėšimas Amerikos mastu buvo vidutiniškas.
2004 liepos 16 dieną apie 11.30 val. į parduotuvę įsiveržę plėšikai su pardavėjomis kalbėjo angliškai su rusišku akcentu, o tarpusavyje rusiškai. Tad valdžia nedelsdama ėmė ieškoti užpuolikų rusų bendruomenėje. Užduotį palengvino ir tai, kad joje knibždėjo informatorių. Nusikaltėlius identifikuoti padėjo ir kraujo lašai, kuriuos vienas iš plėšikų paliko ant grindų po to, kai ranka išdaužė vitriną. Jie buvo patikrinti pagal visos Amerikos duomenų bazę ir nustatyta, kad DNR priklauso G. Abramovui, iš kurio po ankstesnio arešto buvo paimta genetinė medžiaga. Policijos pareigūnai pastebėjo jį Brukline vairuojantį automobilį „Honda Accord“. Jis prieš apiplėšimą buvo baustas du kartus netoli juvelyrinių dirbinių parduotuvės. Be to, plėšikai atlikti savo juodo darbo atėjo be kaukių.
Dar vienas G. Abramovo nusikaltimų baigėsi gėdinga nesėkme, nes restorano „Tatjana“ savininkė Tatjana Varzar kategoriškai atsisakė jam atiduoti vertingus daiktus, nors nusikaltėlis sumušė jai galvą ir kojas pistoleto rankena. „Tada mano kojos buvo juodos kaip rašalas“, – prisiminė ji.
2004 metų vasario 26 dieną gangsteris užpuolė trapią, gražią, moterį garaže Braiton Bičo pakrantėje netoli jos restorano. Šį kartą G. Abramovas į „darbą“ jau ėjo su kauke, bet Tatjana pamatė nusikaltėlio veidą, kai jai pavyko nuplėšti jo kaukę.
„Jis manė, kad mane apsvaigino, – pasakojo auka. – Bet aš nekritau be sąmonės, toliau gyniausi rankomis, spardžiausi…“ Anot Tatjanos, ji pamanė, kad užpuoliko pistoletas yra tik muliažas. Ji neatidavė G. Abramovui žiedo ir laikrodžio, kuriuos šis bandė atimti iš moters. Sumušęs moters galvą nusikaltėlis pasitraukė be paliovos kažką kramtydamas. „Laimė, kad toks negailestingas žmogus bus įkalintas“ – pastebėjo Tatjana.
Federalinio kalėjimų departamento skaičiavimais, numatoma G. Abramovo paleidimo iš kalėjimo data, jei jis liktų Jungtinėse Valstijose, yra 2026 metų rugpjūčio 15 diena. Jam būtų įskaityti metai praleisti taip vadinamame „bulių garde“. Be to, už pavyzdingą elgesį JAV įkalinimo įstaigoje bausmės terminas sumažinamas maždaug 15 proc. Pernai kovo 6 dieną G. Abramovui taip pavyko sumažinti bausmės laiką 810 dienų.
Gegužę Izraelio valdžia išsiuntė laišką JAV teisingumo departamentui, kuriame nurodė, kad G. Abramovo bausmė esant tam tikromis sąlygomis gali būti sutrumpinta ir ten. Abiem atvejais jis turi galimybę būti paleistas gyvas.
Dar vienas G. Abramovo įvykdytas nusikaltimas, kai jis su trimis bendrininkais įsiveržė į knygyno „Sankt Peterburgas“ savininkės Natalijos Orlovos namus. Banditai nukreipė pistoletą į jos sūnų, kuriam tuomet buvo vos pusketvirtų metukų. „Kiekvieną kartą prisimenu jo veidą, kai jis sako: „Kas tu, dėde, Nindze?“ – pasakoja Orlova. „Po mėnesio sūnus man sako, – tęsė ji, – „Žinai, jie buvo ne Nindzės, o paprasti banditai! Jei tu esi Nindzė, kodėl tu čia?! Eik nužudyk Babą Jagą (Raganą)!“ Tąkart grobikai su savimi pasiėmė nedidelį seifą su pinigais.
Bet pats didžiausias grobis gaujai atiteko ne juvelyrinėje parduotuvėje Madison Avenue, o antikvaro, buvusio Ukrainos sostinės Kijevo gyventojo, Dmitrijaus Markovo bute Brukline. Jis gyveno šešių aukštų namo viršutiniame aukšte, banditai į butą pateko nusileidę virve nuo stogo į balkoną. Balkono durys buvo atidarytos dėl vasaros karščio, o buto signalizacija buvo išjungta. Šeimininkas su mergina prieš miegą pažiūrėjo filmą „Kaip tai buvo padaryta Odesoje“ ir nuėjo ilsėtis, kai staiga, ketvirtą valandą ryto, balkone pasigirdo triukšmas. Markovas garsiai šaukdamas šoko iš lovos ir akis į akį susitiko su įsibrovėliais, kurie smogė jam pistoletu ir peiliu perpjovė lūpą bei kaktą. Šeimininkas ir jo viešnia greitai buvo surišti bei paguldyti į lovą. „Rankos surištos už nugaros, pajudėti neįmanoma, jautiesi kaip avinas, kurį skerdžia“, – vėliau savo jausmus apibudino Markovas.
Dvi valandas nusikaltėliai nešė „trofėjus“ iš buto – monetas, ikonas, kardus ir kitus vertingus daiktus. Jiems neužteko su savimi atsinešto konteinerio, tad grobikai iš šeimininko dar paėmė krepšį. Markovas pasakojo, kad iš jo pavogti daiktai svėrė apie 200 kilogramų ir oficialiai buvo įvertinti maždaug pusantro milijono dolerių, nors iš tiesų, anot jo, jie buvo verti kur kas daugiau. Visas šis turtas nebuvo apdraustas, o jam padaryta žala buvo nepataisoma.
G. Abramovo bendradarbiavimas su tyrėjais jo bausmės laiko nesutrumpino nė kiek. Gynybai teismo metu šį klausimą iškėlus prieš skelbiant nuosprendį, teisėjas abejingai paaiškino, kad teisiamasis pradėjo bendradarbiauti su tyrimu, bet prieš tai nepasirašė tipinės bendradarbiavimo sutarties su prokuratūra…
Pagal užsienio spaudą parengė Vytautas Karsokas
